MAISTO KAINOS MAŽĖJA, BET NE LIETUVOJE: PRAKALBO APIE PREKYBININKŲ TRIUKUS

Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos pernai padidėjo beveik 26-iais procentais – daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Europoje maistas taip pat brango, bet augimas siekė maždaug 12-lika procentų. Maisto ir Žemės ūkio organizacija prie Jungtinių tautų skaičiuoja, kad bendras maisto produktų indeksas praėjusį mėnesį toliau mažėjo. Mažėja, bet ne Lietuvoje. 

Lietuvos kainų analize LNK reportaže dalijosi portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

– Jūs nematote duomenų, kad maisto kainos Lietuvoje mažėtų?

– Birželio mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad yra tam tikras atsitraukimas. Bet kai mes pasinagrinėjame dėl ko, tai gaunasi, kad vienas prekybos tinklas labai užkėlė kainas gegužės mėnesį ir po to jas koregavo. Bet jeigu imtume prekybos tinklus po vieną, tai mes matytume, kad kainos tiesiog augo. Pagrindinis veiksnys – pieno produktai vos vos atpigo, o mėsos produktai pradėjo brangti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Maisto kainų augimas kūrena infliacijos laužą, dėl kurios kenčia žmonės, turintys paskolas. Prekybos centrai yra atsakingi, kad mes mokame daugiau nei kitur Europoje?

– Yra kainų grandinės ir jose galima pamatyti tam tikras tendencijas. Įvardintume tris šaltinius. Vienose kategorijose tai būtų gamintojai kartu su prekybininkais ir plius PVM. Kitose kategorijose prekybininkai plius PVM. Traukiantis žaliavoms, ūkininkai patiria didelį spaudimą, tuo tarpu tarpinės grandys neskuba piginti ir pelnai generuojami įspūdingi.

– Tai yra ne tik prekybininkai, bet ir perdirbėjai?

– Taip. Mes paskelbėme kai kurias kainų grandines savo socialinėse erdvėse. Geriausiai tai atspindi, kiek buvo uždirbama nuo produkto prieš karą, prieš žaliavų ir energetikos brangimą, ir kaip tai atrodo šių metų gegužės mėnesį. Vidutiniškai tai sudaro 40-50proc. kainos.

– Ar įmanoma padaryti kažką dėl to?

– Bazinis poreikis yra skatinti konkurenciją. Bet kuri vyriausybė gali imtis tam tikrų veiksmų. Prancūzijos Vyriausybė, kur infliacija buvo apie 6 proc. kalba apie tai, kad gamintojai, prekybininkai turi susiimti ir galvoti apie vartotojus, kalbama apie sankcijas. Priemonių tikrai yra. Matome, kad ne taip nukentėjusios šalys imasi tokių veiksmų.

– Dažnai iš valdžios girdime, kad negalima kištis į kainodarą. Ar yra kokių nors argumentų prieš?

– Adamo Smito teorija galioja. Bet kad ji veiktų, reikia laisvos rinkos. Šioje situacijoje yra tiesiog pareiga užtikrinti laisvą rinką, skatinti tarpvalstybinį prekių judėjimą, sudaryti sąlygas smulkiam verslui.

– Ar penki prekybos tinklai yra mažai, reikia daugiau konkurencijos?

– Mūsų tyrimas rodo, kad, dažnu atveju, reguliarios kainos yra vienodos visur. Tiesiog yra daromos akcijos nuo jų, kurios keliauja iš vieno prekybos tinklo į kitą. Požymio, kad yra konkurencija, nežiūrint į skaičių, nesimato.