Mokesčių sistemą reformuos, o ne išplės | KaunoDiena.lt

MOKESČIŲ SISTEMĄ REFORMUOS, O NE IŠPLĖS

Finansų ministras Vilius Šapoka ramina – jokių naujų mokesčių niekas neplanuoja įvesti. Pirmiausia reikia sutvarkyti esamą mokesčių sistemą, nes vien įvairių mokesčių lengvatų ankstesnės Vyriausybės prikūrė tiek, kad jų potencialas jau siekia 500 mln. eurų.

Sistemos efektyvinimas

Neseniai Lietuvoje kilo diskusija dėl naujų mokesčių, kuriuos esą planuoja įvesti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Kalbėta apie automobilių, cukraus ir vadinamąjį solidarumo mokestį.

Finansų ministerija ramina, kad nieko panašaus nebus: pirmiausia reikia sustyguoti jau esamą sistemą, kurioje dėl buvusių Vyriausybių sprendimų atsirado aibė mokesčių landų.

Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Komisija (EK) – ji taip pat rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei pasirūpinti, kad dabartinė mokesčių sistema veiktų kaip laikrodis.

EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, kuris neseniai viešėjo Lietuvoje, atkreipė dėmesį į tai, kad ateityje, didėjant išlaidoms, Lietuvai teks atsisakyti kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, be to, reikėtų gerinti PVM ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimą.

"Turi gerėti mokesčių surinkimas, kadangi Lietuva vis daugiau išleis pinigų per ateinančius dešimtmečius dėl visuomenės senėjimo", – įspėjo V.Dombrovskis.

EK vicepirmininkas pridūrė, kad turtinės nelygybės mastas Lietuvoje dabar yra vienas iš didžiausių ES. Šį rodiklį sumažinti, anot jo, gali padėti tik efektyvesnė mokesčių lengvatų sistema.

Gandai apie mokesčius

Finansų ministras V.Šapoka patvirtino, kad kalbos apie naujus mokesčius tėra gandai.

"Siekiant kovoti su negerovėmis, ar tai būtų perteklinis cukraus vartojimas, ar kitos, visų pirma turi būti išnaudotos visos kitos priemonės, kurios gali būti ne mažiau efektyvios nekalbant apie  mokesčių klausimus, – pastebėjo V.Šapoka. – Kalbėti apie naujų mokesčių įvedimą Vyriausybė nėra linkusi."

Jis pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad bet kokių naujų mokesčių atsiradimas ar diskusijos dėl jų gali vykti tiktai iš esmės peržiūrėjus dabartinę sistemą.

"Kalbant apie aplinkosaugos mokesčius, visos tarptautinės organizacijos paragino Lietuvą įvertinti jų tikslingumą, galimybes. Tas ir buvo numatyta Vyriausybės programoje. Ar tai būtų dyzelinas, ar bet kokio kito tipo vidaus degimo variklis, ar kiti taršos šaltiniai, visa tai yra atskiros analizės dalykas ir ta analizė bus atliekama. Tačiau kalbėti dabar, kad štai staiga atsiras automobilių mokestis, kažkoks solidarumo mokestis ar bet koks kitas naujas mokestis, tėra gandai", – kalbėjo V.Šapoka.

Taikinys – mokesčių lengvatos

V.Šapokos teigimu, pirmiausia Vyriausybė nori peržiūrėti visas galiojančias mokesčių lengvatas.

"Dabar mūsų pagrindinis nusiteikimas yra, kad, pertvarkant sistemą, turime supaprastinti ir sutvarkyti visas mokesčių landas. Kol nepertvarkysime visos sistemos, nepadarysime esminių dalykų, jokių diskusijų dėl naujų mokesčių nekelsime", – žadėjo ministras.

Jis pakartojo, kad lengvatos bus peržiūrėtos, o socialiai neteisingas bus siūloma naikinti. Pasak V.Šapokos, įvairių lengvatų ir mokesčių landų potencialas gali siekti net 500 mln. eurų.

Vienu iš mokesčių vengimo pavyzdžių jis nurodė darbuotojus, kurie įdarbinami daliai etato.

"Turime praktiką, kuri yra gan plačiai paplitusi, kada įdarbinami darbuotojai etato dalelytei. Taip jie išvengia praktiškai bet kokių mokesčių. Ten yra sukuriamas didžiulis potencialas. Jeigu kalbame apie tuos, kurie moka vokelius, tačiau vis dar sumoka minimalią algą, tai jie bent kažkiek susimoka į biudžetą", – paaiškino finansų ministras.

Skurdui mažinti turi būti taikomos kompleksinės mokesčių priemonės. Neužkrausime papildomos mokesčių naštos vidurinei klasei, o mažinsime mokesčius mažiausiai uždirbantiesiems.

Koks reformos tikslas?

Finansų ministerija teigia, kad vienas iš esminių esamos mokesčių sistemos pertvarkos tikslų – skurdo ir turtinės nelygybės mažinimas.

"Skurdui mažinti turi būti taikomos kompleksinės mokesčių priemonės. Neužkrausime papildomos mokesčių naštos vidurinei klasei, o mažinsime mokesčius mažiausiai uždirbantiesiems", –  pabrėžė V.Šapoka.

"Ketiname sujungti apmokestinimą pajamų mokesčio ir "Sodros" įmokų, kad jos būtų palankios darbuotojui. Viena vertus, po šios transformacijos realiai niekas nesikeičia, tik techniškai pasikeičia tarifas. Kita vertus, tai sudaro erdvę didinti neapmokestinamą pajamų dydį nuosekliai, kad realus tarifas, kurį sumoka gyventojai, būtų kuo mažesnis. Dabartinė sistema jau yra išsikvėpusi ir, didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurios turi bent vieną vaiką ir uždirba nedaug, mes jų apmokestinimo jau negalime sumažinti", – pridūrė ministras.

Viceministrė Daiva Brasiūnaitė pažymėjo, kad ketinama peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo klausimą, pasiūlyti vienų metų "atostogas" nuo mokesčių ir įmokų pradedančiajam verslui, taip pat ketinama siūlyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologinį atsinaujinimą.

V.Šapokos teigimu, mokesčių "atostogos" pradedančiajam verslui apims gyventojų pajamų mokestį, įmokas į "Sodrą".

"Noras yra atpalaiduoti maksimaliai, kiek tai yra įmanoma, kad pradedantis verslas galėtų įsisukti ir pradėtų mokėti mokesčius tada, kai jau išgali. Vėliau apibrėšime tiksliau, kas galės jas gauti, pateiksime daugiau detalių dėl prognozuojamų pajamų, darbuotojų skaičiaus", – kalbėjo finansų ministras.

Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad atsiras asmenų, siekiančių pasinaudoti šia lengvata, bet patikino, kad bus sukurti saugikliai  piktnaudžiavimui.

Kada tikėtis pokyčių?

V.Šapoka pakartojo, kad išanalizuoti dabar galiojančias mokesčių lengvatas ir nuspręsti dėl jų tikslingumo ministrų kabinetas planuoja iki vasaros. Tokiu atveju sprendimai būtų priimami Seimo rudens sesijos metu.

Šiais metais taip pat yra numatyta keisti akcizų tarifus ir jų taikymo apimtį, įvertinus jų įtaką viešiesiems finansams, šalies ekonomikai ir akcizų surinkimui. Be to, ketinama plėsti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą ir peržiūrėti honorarų apmokestinimą.

Sprendimai dėl lengvatų ūkininkams – rudenį

Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui.

"Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai, kokie buvo iškelti (įvedant lengvatas), ar ne, kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumui augti. Atsakymą dėl jų pateiksime vienu metu", – teigė finansų ministras V.Šapoka.

"Lengvatų ūkininkams, kurių iš viso yra apie 20, kaina yra reikšminga", – pridūrė jis.

V.Šapoka nenorėjo atskleisti, kurios ūkininkams taikomos lengvatos kelia daugiausia abejonių.

"Iš nuojautos tokių dalykų nereikėtų spręsti. Šiaip jau, kada politikai nori padaryti kažką gera, tų nepagrįstų lengvatų aibė ir prikuriama. Vis dėlto apsiribokime objektyviu protu, o ne nuojautomis", – kalbėjo V.Šapoka. Jis tikino, kad Vyriausybei užteks valios siūlyti naikinti lengvatas.

"Tos valios tikrai užteks. Pateikus pagrįstus argumentus, tas palaikymas turi būti", – patvirtino V.Šapoka.

Paklaustas, ar su "valstiečių" vadovybe jau yra aptaręs, kokias lengvatas būtų galima naikinti, ministras sakė, kad tokio pokalbio dar nebuvo.

"Šio klausimo nesame svarstę. Manau, kad lengvatų ir įvairių lengvatinių režimų klausimą reikia svarstyti kompleksiškai –  matant visą vaizdą apie visas lengvatas, kokios jos yra, matant visas landas, kuriomis yra naudojamasi. Nereikėtų iš viso to komplekso traukti po vieną gabaliuką", – pastebėjo finansų ministras.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

skurdas

idomu kiek kainuoja sios valdzios opiumas liaudziai kuri porina tikekit mumis o is pasalu ruocia mums nauju mokesciu ir naujienu kurios geros tik jiems o mus dar labiau varo i nevilti ir skurdina

labai nepatinka

kai mane durnina ir visi kvailiais apsimeta

SUSIJUSIOS NAUJIENOS