Mokytojai Lietuvoje jaučiasi nereikalingi | KaunoDiena.lt

MOKYTOJAI LIETUVOJE JAUČIASI NEREIKALINGI

Mokytojo darbas – sunkus ir atsakingas. Deja, Lietuvoje mokytojai vos galą su galu suduria. Lyg to būtų maža, kasmet mūsų šalyje mažėja mokinių ir studentų, taigi ir pedagogų darbo krūviai bei atlygis už darbą. Sukilus gydytojams, Vyriausybė pažadėjo nuo 2018 m. sveikatos priežiūros specialistams skirti daugiau lėšų. O kaip bus su švietimo sistemos darbuotojais?

Estai – toli priekyje

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį bendrojo vidurinio ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų vidutinis mėnesinis atlyginimas siekė vos 707 eurus, atskaičiavus mokesčius. Tai yra mažiausias atlyginimas iš visų Baltijos šalių. Pavyzdžiui, Estijos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neseniai paskelbė, kad kitąmet tiek darželių, tiek ir mokyklų mokytojų vidutinės algos pakils iki 1 380 eurų (neatskaičiavus mokesčių). Vis dėlto, net ir atskaičiavus mokesčius, mokytojas arba mokytoja Estijoje gali džiaugtis tūkstančio eurų atlyginimu.

Negana to, Lietuvoje 700 eurų vidutiniu atlyginimu gali pasidžiaugti toli gražu ne kiekvienas mokytojas. Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir mokytojams tenkantis darbo krūvis, o jis labai svarbus, mat pedagogų atlyginimui didžiausią įtaką daro būtent išdirbtų valandų skaičius.

Šiuo metu valandinis (bruto) darbo užmokestis mokytojams, turintiems iki dešimties metų darbo stažą, siekia nuo 5,76 iki 5,85 euro, o labiau patyrusiems specialistams, dirbantiems mokytojo darbą penkiolika ir daugiau metų, – nuo 5,85 iki 5,98 euro. Mokytojai ekspertai, atsižvelgus į jų darbo patirtį, gauna nuo 7,61 iki 7,77 euro arba nuo 7,97 iki 8,1 euro už valandą.

Netenkina atlyginimas

Per 2016–2017 m. mokslo metus Lietuvoje buvo kiek mažiau nei 31 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų – tai yra beveik 5 tūkst. pedagogų mažiau nei prieš ketverius metus. Per šį laikotarpį Lietuva neteko ir maždaug 43 tūkst. mokinių.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pripažino, kad mokinių skaičiaus mažėjimas – didelė problema, dėl to nukenčia mokytojų atlyginimai.

Vis dėlto, jo teigimu, dar didesnė problema yra mažas valandinis darbo užmokestis, kuris neleidžia jaustis gerai net ir vidutinį atlyginimą gaunantiems mokytojams.

Žmonės nori gyventi oriai – jie ne tik nori pavalgyti, bet ir apsirengti, pakeliauti ar dalyvauti kultūriniuose renginiuose.

"Net ir tų mokytojų, kurių užimtumas yra pakankamai didelis, tokia alga netenkina. Nemanau, kad vos 700 eurų siekiantis atlyginimas gali tenkinti mokytojus ar apskritai bet kurios profesijos atstovus. Žmonės nori gyventi oriai – jie ne tik nori pavalgyti, bet ir apsirengti, pakeliauti ar dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Kai kainos yra tokios didelės, tai su tokia alga išgyventi Lietuvoje yra išties sudėtinga. Atlyginimai tikrai yra per maži, todėl ir reikalaujame pedagogų atlyginimus kelti bent penktadaliu", – pabrėžė A.Navickas.

Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktais duomenimis, trečdalis Lietuvos mokytojų turi mažiau nei 18 pamokų per savaitę – vidutiniškai 3–4 pamokas per dieną.

"Sodros" duomenys rodo, kad trečdalis visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų per mėnesį uždirba tik iki 420 eurų (atskaičiavus mokesčius).

Valdžios pažadai

ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklų vadovai vis dažniau susiduria su dilema – jiems reikia spręsti, kaip išdalyti mažėjantį darbo krūvį tokiam pačiam mokytojų skaičiui: ar išskaidyti po kelias pamokas visiems mokyklos mokytojams, ar verčiau leisti visu krūviu dirbti vienam žmogui.

Viceministras pridūrė, kad Vyriausybė ruošia projektą, kuris turėtų padėti lengviau ir teisingiau paskirstyti mokytojų atlyginimus, taip juos net padidinant.

"Šiuo metu yra baigiamas derinti naujas etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelis. Jeigu Seimas pritars, jis įsigalios nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir leis subalansuoti mokytojų darbo krūvius, sumokėti už visas darbo valandas ir taip padidinti atlyginimus. Nauja skaičiavimo tvarka suteiks daugiau aiškumo, nes iš anksto bus apibrėžtas mokytojo etatas: kiek dirbama ir kiek už tai atlyginama. Į etatą įeitų ne tik pamokų vedimas, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas, bet ir kita su ugdymu susijusi veikla, už kurią dabar ne visada atlyginama. Manome, kad algos turėtų padidėti ir pasiekti 1 tūkst. eurų iki 2020 m.", – žadėjo G.Kazakevičius.

Planuojamos reformos pirmajam etapui numatyta skirti 20 mln. eurų. Ši suma bus skiriama keturiems mėnesiams nuo 2018 m. rugsėjo, kai naujoji mokytojų darbo apmokėjimo sistema bus pradėta diegti. 2019 m. yra numatyta skirti papildomų lėšų. Kartu planuojama keisti ir mokymo lėšų apskaičiavimo bei paskirstymo metodiką, atsisakant mokinio krepšelio ir diegiant ugdymo finansavimą klasei.

Pagerėjimo nepajautė

LŠDPS pirmininkas A.Navickas skeptiškai įvertino valdžios pažadus – jo teigimu, Vyriausybės žadama atlyginimų riba jau ir taip yra pasiekta.

"Švietimo ministrė šį planą lengvai įgyvendins. Galima sakyti, jau įgyvendino. Valdžia kalba apie atlyginimą popieriuje. Priskaičiavus mokesčius prie dabartinio atlyginimo, kurį gauname į rankas, tai ir yra beveik tūkstantis eurų, ką turime ir dabar", – kalbėjo jis.

"Labai paprasta padidinti mokytojų atlyginimus, tereikia įvesti akcizą alkoholiui, – tęsė A.Navickas. – Tačiau akcizai jau yra įvesti, o mūsų atlyginimai liko tokie patys."

Žadėti yra viena, o vykdyti pažadus – visai kita.

"Žadėti yra viena, o vykdyti pažadus – visai kita. Kalbama, esą daug švietimui skirtų lėšų yra nukreipiama patalpoms išlaikyti, šildyti, ūkiniams reikalams. Bet nepamirškime, kad per pastaruosius penkiolika metų visoje šalyje užsidarė virš tūkstančio mokyklų, tad tikrai buvo sutaupyti šimtai milijonų eurų. Deja, šie pinigai nepasiekė mokyklų ir mokytojų. Gal ministerijos įstaigų biudžetai ir didėja, bet pedagogų tai tikrai kol kas nepalietė."

Vis dėlto ŠMM atstovas G.Kazakevičius patvirtino, kad švietimo sistemoje nemažai lėšų iš tiesų panaudojamos neefektyviai. Jo nuomone, dėl to kaltas nesutvarkytas mokyklų tinklas savivaldybėse.

"Lietuva pagal švietimui skiriamą BVP dalį yra ES vidutiniokė. Darželiams, mokykloms ir kitoms ugdymo įstaigoms finansuoti Vyriausybė ir savivaldybės pernai skyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Tačiau beveik pusė šių lėšų teko infrastruktūrai išlaikyti ir administruoti. Kitaip tariant, reikšmingų finansinių resursų matome ir pačios sistemos viduje – tiesiog savivaldybėms reikėtų taip sutvarkyti mokyklų tinklą, kad lėšos atitektų toje savivaldybėje gyvenančių vaikų ugdymui, jo kokybei gerinti, o ne infrastruktūrai ar administravimui", – pabrėžė viceministras.

Rašyti komentarą
Komentarai (9)

truputis praeities

Tik nereikia dabar manes vadinti vatnyku. Apie 1980m pradedancio mokytojo alga buvo apie 120 rub. Tai kaip dabar 1200 euru pagal perkamaja galia ir mokescius. 700 sios dienos euru tai kaip anu laiku 70 rubliu. Valytojos alga buvo 80 rub. Dabartines mokytojos pensininkes tikrai neduos man meluoti. Isvada tokia, kad per daugiau kaip 30 metu Lietuvoje mokytoju atlyginimai santykinai sumazejo.

dd

manau kad visiems reikia kelti atlyginimus, netik gydytojams, slaugytojams.

manau,kad

tie mūsų mokytojai per daug geros nuomonės apie save.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS