Nuomos sutarties neturintiems, bet valstybine žeme besinaudojantiems ir už tai neatsiskaitantiems subjektams gali tekti susimokėti nuomos mokestį už visą naudojimosi laikotarpį. Tokią praktiką prieš keletą dienų galutinai suformavo Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT).

Verslo ginčų advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad valstybine žeme subjektai gali naudotis turėdami arba neturėdami žemės nuomos sutartį. Neretai pasitaiko situacijų, kai dėl nesuformuoto žemės sklypo juridiniai subjektai ima taikyti ydingą praktiką, traktuodami, kad nuomos mokestis tokiu atveju neturi būti mokamas.

Praktika suformuota išsprendus kilusį ginčą tarp Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Eiresta“, kai pastaroji ginčijo Vilniaus apygardos teismo sprendimą, įpareigojantį sumokėti skolą už žemės nuomą, nors nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o sklypas – nesuformuotas.

„LAT aiškiai pasakė, kad jei naudojiesi valstybine žeme, turi mokėti nuomos mokestį ir privilegijos nėra taikomos. Atsakovas savo poziciją bandė ginti remdamasis nutartimi, nurodančia, kad pareiga mokėti valstybės žemės nuomos mokestį atsiranda suformuotam žemės sklypui. Teismas pripažino ją paviene ir padėjo galutinį tašką formuodamas praktiką, teigiančią, kad už žemės panaudojimą reikia mokėti visiems, nepaisant teisinių pagrindų“, – teigia teisininkė.

Anot advokatės, Lietuvoje dar yra likusių nesuformuotų žemės sklypų po pastatais, todėl jais besinaudojantiems gali tekti susimokėti už visą laikotarpį. Minėtoje byloje bendrovė įpareigota sumokėti 7526,30 eurų skolą, 611,98 eurų delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

LAT pabrėžia, kad atitinkamos institucijos taip pat turėtų rūpintis valstybine žeme ir stengtis, kad sklypai būtų suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.