Demonstracijų prieš prieštaringai vertinamą ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA) banga atsirito ir iki Lietuvos. Milijonai europiečių pasakė griežtą "Ne!" šiam susitarimui – įdomu, ką dėl šio susitarimo pasakys Europos Parlamentas (EP) ir, žinoma, kaip balsuos Lietuvos Seimo nariai?

"Ate, teta Ceta"

Šį šeštadienį Vilniuje įvyko protesto akcija, pavadinimu "Ate, teta Ceta". Protestuotojai, kurių buvo apie 20, atsinešė plakatus, raginančius Lietuvos atstovus EP nebalsuoti už kontroversišką CETA sutartį.

Vienas protestuotojas apsirengė "Chloruota višta", nes Kanadoje, kitaip nei Europoje, leidžiama vištas prieš pardavimą plauti chloru. Kitas laikė plakatą su užrašu "hormoninė karvė".

EP dėl CETA turėtų apsispręsti vasarį. Vėliau jį turės patvirtinti ES valstybių narių nacionalinės valdžios.

Vienas protestuotojas apsirengė "Chloruota višta", nes Kanadoje, kitaip nei Europoje, leidžiama vištas prieš pardavimą plauti chloru. Kitas laikė plakatą su užrašu "hormoninė karvė".

Aktyvistai Lietuvoje ir Europoje CETA susitarimą vadina Trojos arkliu, kuris atvers kelią dar prieštaringesniam susitarimui su JAV – vadinamajai Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystei (TTIP). Kol kas TTIP sunkiai skinasi kelią Senajame žemyne, nes sulaukė labai daug kritikos.

Už ir prieš

Sutarčių šalininkai aiškina, esą CETA ir TTIP glaudžiau susies Vakarų šalių ūkius, pagyvins tarptautinę prekybą, nes sumažės muitų tarifai ir biurokratinės kliūtys.

Priešininkai atrėžia, kad CETA ir TTIP bus naudingos tik tarptautinėms korporacijoms. Europa, jų teigimu, taps JAV ir Kanados korporacijų diktato auka, o europietiškas verslas bus sužlugdytas, mat korporacijos dėl visko, kas joms nepatinka, galės skųsti Europos valstybes investuotojų arbitražo teismams.

Panašiai kaip Prancūzijos energetikos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo koncernas "Veolia" pernai pateikė 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui Vašingtone. "Veolia" reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl esą nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Negana to, Kanadoje ir Amerikoje leidžiama naudoti šimtus cheminių medžiagų, kurios uždraustos Europoje.

"Įsigaliojus sutartims, šalys turės nuolat bylinėtis su didžiosiomis korporacijomis dėl įvairiausių dalykų, kurie investuotojams atrodys kaip kliūtys jų veiklai. Todėl mes negalime su tokiu pasiūlymu sutikti. Bus suteikta dar daugiau teisių lobistams. Šitie susitarimai, akivaizdu, buvo priimti verslo lobistams labai aktyviai spaudžiant Briuselį ir reikalaujant nuolaidų. Amerika ir Kanada daug metų per Pasaulio prekybos organizaciją spaudžia ES, kad būtų atsisakyta cheminių medžiagų reglamentų. Šimtai cheminių medžiagų, kurios yra uždraustos ES, leidžiamos naudoti maisto pramonėje ir gamyboje Kanadoje ir Amerikoje", – piktinosi protesto prieš CETA organizatorius Karolis Klimka.

Panašiai yra kalbėjusi ir žaliųjų organizacijos "Greenpeace International" vykdomoji direktorė Jennifer Morgan.

"CETA ir TTIP kelia grėsmę aplinkos ir vartotojų teisių apsaugai, todėl gali paveikti milijonus žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, – įspėjo J.Morgan. – Šios sutartys susilpnins maisto saugos įstatymus, aplinkosaugos teisines normas, bankų priežiūrą ir susilpnins valstybių suverenias galias."

Naudingos žmonėms?

Kitoje barikadų pusėje protesto prieš CETA metu stovėjęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas aiškino, esą tos sutartys iš tikrųjų leistų žmonėms tarpusavyje laisviau prekiauti.

"Tai būtų šansas tiek Lietuvos vartotojui, tiek įmonėms – visapusiškas Lietuvos ekonominis interesas, turint galvoje geopolitinę situaciją: daugiau JAV Europoje yra mūsų nacionalinis, strateginis interesas. Abi sutartys yra naudingos žmonės. Lietuva pagal vieną studiją yra viena iš to labiausiai laiminčių valstybių ES" , – tvirtino Ž.Šilėnas.

Jis melu ir mitu pavadino teiginius, esą pasirašius minėtas sutartis dingsta standartai.

"Prekybos barjerų panaikinimas reiškia mažesnes kainas vartotojams, platesnį pasirinkimą ir didesnes galimybes Lietuvos verslui", – pridūrė LRI prezidentas.

Pavojingesnė yra TTIP

Bronius Markauskas, buvęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, o dabar žemės ūkio ministras, pernai rudenį yra sakęs, kad Lietuvos žemės ūkiui tos sutartys iš esmės nėra naudingos.

Tiesa, jis tada ramino, kad konkrečiai CETA neturėtų padaryti žalos ūkininkams.

"Kalbant apie žemės ūkį, jokios transatlantinės sutartys nėra naudingos Lietuvai: nei su Kanada, nei su JAV. Tos sutartys kalba apie naudą vartotojui, pramonei, bet ne žemės ūkiui. Vis dėlto Kanada nekelia didelio pavojaus, nes tai yra aukštų kainų valstybė ir jų pieno sektoriuje yra palaikoma pieno supirkimo kaina, pieno produktų kainos didelės. Taigi iš pieno ar kitų Kanados žemės ūkio sektorių grėsmės mums nėra. Gal net Lietuvai prekybos balansas bus naudingesnis. Lietuvos maisto produktai būtų konkurencingi Kanados rinkoje", – pernai teigė B.Markauskas.

Anot jo, Lietuvos žemės ūkiui kur kas pavojingesnė būtų TTIP, kuri į Lietuvos rinką leistų gabenti pigesnius amerikiečių žemės ūkio produktus.

"Amerikoje toli nueita su genetiškai modifikuota produkcija, o jos kaina daug mažesnė, tad mes esame nuo JAV visiškai atsilikę ir būtume priklausomi nuo sėklų bei chemijos. Čia didelis pavojus. Amerikoje kainos apskritai yra mažesnės nei Europoje dėl įvairių priežasčių, todėl tie produktai būtų konkurenciškai pranašesni prieš mūsų produktus", – paaiškino B.Markauskas.

Europos ir Lietuvos ūkininkams nerimą kelia ne tik tai, kad po CETA ir TTIP susitarimų įsigaliojimo Europą užplūs pigi žemės ūkio produkcija iš Šiaurės Amerikos, su kuria bus sunku konkuruoti, tačiau ir tai, kad reikšmingai suprastės žemės ūkio produkcijos kokybė.

Pavyzdžiui, ES draudžiama naudoti chlorą gaminant mėsą, o Amerikoje jis naudojamas kovojant su bakterijomis. Arba leistinas augalų apsaugos priemonių naudojimas ES yra dešimt kartų mažesnis negu JAV. Galų gale skiriasi ir produktų ženklinimas: Europoje pagamintų produktų etiketėse pateikiama labai išsami informacija, o Amerikoje – tik bendro pobūdžio.