SKANDINAVIJOS BANKŲ SKANDALAS: LIETUVIAMS JOKIE NUOSTOLIAI NEGRESIA?

Jau daugiau nei pusmetį Skandinavijos bankų sektorių krečiantis pinigų plovimo skandalas paveikė visus į jį įsitraukusius bankus. Labiausiai nukentėjo neaiškiomis piniginėmis operacijomis kaltinamas „Danske Bank“. Šis danų kapitalo bankas prarado beveik pusę rinkos vertės.

Kiek mažiau nuostolių patyrė kiti tu švedų bankai „Swedbank“ ir „Nordea“. Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl šio skandalo gali kristi visuomenės pasitikėjimas visomis finansų įstaigomis.

Finansų sektoriaus ekspertas Mantas Dubnikovas „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ sakė, kad nuo krentančios akcijų vertės gali nukentėti ir kai kurie pensijų fonduose pinigus laikantys Skandinavijos valstybių gyventojai, tačiau lietuviams jokie nuostoliai esą negresia.

Anot specialisto, tikėtina, kad Lietuvos pensijų fondai į bendroves, susijusias su skandalų krečiamais bankais, buvo investavę nedaug pinigų, todėl ir nuostoliai bus minimalūs arba jų išvis nebus.

Šiandien tikrai negalima įžvelgti jokios grėsmės lietuvių pinigams.

„Šiandien tikrai negalima įžvelgti jokios grėsmės lietuvių pinigams. Visų pirma indėliai yra išties saugūs, nes Lietuvos bankų sistema stabiliausia nuo pat Nepriklausomybės laikų. Iš kitos pusės, kas liečia privačius pensijų fondus, irgi kažkokių didesnių investicijų greičiausiai nebuvo“, - sakė M. Dubnikovas.

Kaip praneša šalies Investicijų ir pensijų fondų asociacija, pensijas fonduose kaupiančius lietuvius saugo šalies įstatymai ir todėl jie šalies gyventojų pinigus privalo gerai paskirstyti ir negali jų investuoti į vieno sektoriaus įmones.

Kad Lietuvos gyventojai gali nukentėti, neigia ir centrinis šalies bankas. Pasak jo, informacijos apie tai, kad Skandinavijos bankų filialai Lietuvoje galėjo būti susiję su pinigų plovimu nėra, todėl gyventojai turėtų jaustis saugūs.

Tą tvirtina ir Lietuvos banko atstovas Andrius Škarnulis. Anot jo, Lietuvos bankas neturi jokių duomenų, kad šalyje veikiantys fondai galėjo būti investavę dalį pinigų į sukčiavimu kaltinamus skandinavų bankus.

Kaip skelbė ELTA, Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai - Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų - pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos. Informacija apie tai pasirodė trečiadienį.

Švedijos finansų inspekcija (FI) pareiškė, kad žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“ yra labai rimti. FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.