SKAMBINA PAVOJAUS VARPAIS DĖL ATEITIES: SKĘSDAMI SKOLOSE VISI SĖDIME VIENOJE VALTYJE

Ar žinojote, kad su Lietuvos valstybės skolos suma vieno dolerio banknotais galėtumėte apjuosti Žemę 74 kartus? Kasmet šis atstumas vis ilgėja, o kol vieni ramina, kad viskas gerai, kiti skambina pavojaus varpais dėl mūsų ateities.

Paskola skolai grąžinti

"Eurostat" duomenimis, 2017 m. Lietuvos valstybės skola siekė 16,6 mlrd. eurų, arba 39,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Labiausiai skola išaugo prasidėjus ekonominei krizei. Vos per dvejus metus nuo 2008 m. Lietuvos skola šoktelėjo daugiau nei dvigubai – nuo 4,7 mlrd. iki 10,1 mlrd eurų.

Finansų viceministras Darius Sadeckas tikina, kad perteklinis valdžios sektorius lėmė, jog valdžios sektoriaus skola mažėja jau kelerius metus iš eilės. Tai būtų tiesa, jeigu žiūrėtume į skolą kaip į procentinę išraišką nuo BVP, nes, augant šalies BVP, natūralu, kad skola gali tapti kiek mažesnė, tačiau nominaliai per pastaruosius metus prie skolos papildomai dar prikapsėjo apie milijardą eurų.

Banko "Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad Lietuva pagal ES ir BVP santykį ES Plėtros ir stabilumo reikalavimus atitinka su didžiule atsarga – pagal juos kritinė riba yra 60 proc. BVP.

"Lietuvos skola šiuo metu tikrai nekelia nerimo. Pagal visų pagrindinių tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteiktus reitingus Lietuva priklauso ekonomiškai sveikiausių ir atspariausių šalių klubui, jos puikiai vertina šalies fiskalinę drausmę ir sugebėjimą suvaldyti valdžios sektoriaus skolinimosi procesą. Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, pasinaudojo Europos centrinio banko sukurta palankia žemų palūkanų normų aplinka ir pakeitė turėtus brangius įsipareigojimus į pigesnius, taip pat pailgino įsipareigojimų grąžinimo terminus", – teigė analitikė.

Lietuvos skola šiuo metu tikrai nekelia nerimo.

Šiemet Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,44 mlrd. eurų. Kaip žadama naudoti šią sumą? Kaip teigė D.Sadeckas, Vyriausybė valstybės vardu skolinasi biudžeto deficitui finansuoti, valstybės pinigų srautams subalansuoti ir valstybės skolai dengti.

Buvome nepasiruošę

"Kasmet vilkinami pažadai subalansuoti valstybės biudžetą, mažinti mokesčių naštą ir valstybės skolą lieka neįgyvendinti. Per dešimtmetį skolos kupra pasunkėjo beveik keturis kartus", – taip apie valstybės skolos valdymą kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) komunikacijos vadovė Rūta Trainytė.

"Iki 2009 m. krizės Lietuvos valstybės skolos valdymo išlaidos siekė apie 200 mln. eurų, skolos lygis siekė apie 15 proc. BVP. Tai, kad iki krizės valstybė nevykdė anticiklinės fiskalinės politikos ir nebuvo sukaupusi fiskalinės erdvės galimoms fiskalinėms rizikoms padengti, lėmė, kad valstybė krizę pasitiko nepasiruošusi: skola padvigubėjo, nes krizės metu sumažėjo valdžios sektoriaus biudžetų pajamos, o įsipareigojimai liko", – teigė Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Skolos valdymo išlaidos 2012 m. išaugo iki 660 mln. eurų, tačiau pastaraisiais metais skolos valdymo išlaidos nuosaikiai mažėja – 2016 m. sudarė 517 mln. eurų (ši suma beveik prilygsta 2016 m. gynybos biudžetui).

Pagal Valstybės kontrolės 2017 m. birželio mėn. paskelbtą valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaitą projektuota, kad valstybės skola 2047 m. sieks apie 46 proc. BVP. Pasak Finansų ministerijos prognozių ir Lietuvos stabilumo programos, numatyta, kad valdžios sektoriaus skola 2021 m. sumažės iki 35,3 proc. BVP, t.y. bus 4,4 proc. mažesnė nei 2017 m.

Laukia rimti iššūkiai

S.Skripkauskienė sakė, kad, vertinant pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytą finansų tvarumo kriterijų (60 proc. BVP), toks projektuojamas skolos lygis ilguoju laikotarpiu nekelia grėsmės valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Vis dėlto minėtoje ataskaitoje pateikti trys demografijos scenarijai rodo, kad esama ir projektuojama situacija darbo rinkoje ir augantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius lems labai mažas pajamų pakeitimo normas.

"Tai neigiamai veiks socialinį tvarumą, todėl pareikalaus papildomų politinių sprendimų. Atitinkamai tai neigiamai paveiks valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vertindamas pensijų sistemos reformą, į tai dėmesį atkreipė ir Tarptautinis valiutos fondas, kuris rekomendavo Lietuvai, siekiant užtikrinti socialinį tvarumą, imtis atitinkamų tolesnių sprendimų", – pridūrė S.Skripkauskienė.

"Valstybės demografinė situacija signalizuoja, kad ateityje sulauksime rimtų finansinių iššūkių – mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, būtinybė išlaikyti senstančią visuomenę dirbantiesiems taps sunkia našta, – tikino R.Trainytė. – Apie atsakingesnį viešųjų finansų valdymą vertėtų susimąstyti ir dėl to, kad kasmet mažės ES parama, vadinasi, nebegalėsime tikėtis didesnės finansinės kitų šalių pagalbos. Jei nenorime tapti dar labiau prasiskolinusia valstybe ir didesniais mokesčiais apkrauti savo vaikų ir anūkų, nebegalime kliautis ir didesniu skolinimusi. Ateityje laukianti demografinė situacija tikrai nepalengvins galimybių tvarkytis su skola. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės, o pensijos gavėjų skaičius augs. Galimybės didinti mokesčius nėra beribės, tad, nenorint mažinti viešųjų išlaidų, greičiausiai vėl teks ieškoti galimybių skolintis."

Valstybės demografinė situacija signalizuoja, kad ateityje sulauksime rimtų finansinių iššūkių.

Perteklius – tik iliuzija?

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 m. sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 124,4 mln. eurų ir sudarė 0,3 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios balansas per penkis šių metų mėnesius buvo 87,5 mln. eurų, arba 0,2 proc. BVP geresnis nei 2017 m. tą patį laikotarpį, kai perviršis sudarė 36,9 mln. eurų (0,1 proc. BVP).

2018 m. pirmųjų penkių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 5 mlrd. eurų, išlaidos – 4,8 mlrd. eurų. Mokesčiai sudarė 46,1 proc. sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios pajamų, 44,6 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius penkis mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 58,6 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 12,9 proc. ir dotacijos – 12,1 proc.

Pasigirsta įvairių nuomonių dėl valstybės biudžeto pertekliaus kaupimo. Pavyzdžiui, Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau jau yra kritikavusi biudžeto perteklių dėl to, kad Vyriausybė verčia fondus, turinčius mažesnį pajamų šaltinį ir fokusuotus į vieną išlaidų sritį, taupyti sukandus dantis, o pats pertekliaus siekimas, anot jos, yra vykdomas netvariais būdais. Valstybės kontrolės atstovė tikina, kad nors rezervo kaupimas ir yra būtinas, tačiau jis kol kas per mažas, jog su juo būtų galima užsitikrinti ramią ateitį.

"Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad rezervo didėjimo pokyčiai yra maži, todėl galima teigti, kad sunkmečiu valstybės finansų stabilumas nebus užtikrintas tokio dydžio finansiniu rezervu. Todėl Vyriausybė valstybės finansiniam stabilumui palaikyti turėtų ieškoti fondo papildomų tvarių finansavimo šaltinių", – sakė Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja S.Skripkauskienė

Vis dėlto LLRI komunikacijos vadovė R.Trainytė mano, kad kaupiamas valstybės rezervas tėra tik iliuzija: "Viena vertus, kaupti rezervą tuo pačiu metu, kai turi skolą, yra šiek tiek prieštaringa. Gal protingiau būtų tiesiog iš karto atiduoti skolą ir nesukurti iliuzijos, kad turime sukaupę rezervą. Kita vertus, jau geriau šis iliuzinis rezervas, nei tuos pinigus iš karto išleisti, kaip nori dalis politikų."

I.Genytė-Pikčienė tikino, kad kaupiamas biudžeto rezervas yra kone privalomas ir padeda šalims didinti atsparumą ekonominiams svyravimams ir kovoti su neigiamais padariniais.

"Iš pertekliaus ekonominio pakilimo laikotarpiu būtina formuoti finansinius rezervus. Tokiu atveju, kai ekonomiką ištinka krizė ar nuosmukis ir mokesčių pajamos į valstybės biudžetą susitraukia, valdžios sektorius turi iš ko vykdyti savo biudžetinius įsipareigojimus – mokėti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams ir atlikti kitas būtinąsias valstybės funkcijas", – teigė analitikė.

"Atsargos, kurių pagrindinė paskirtis būtų finansuoti viešąsias paslaugas ekonominiu sunkmečiu, yra kaupiamos rezerviniame fonde, į kurį kasmet įplaukia 50 proc, lėšų, gautų į valstybės biudžetą, privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus ir 50 proc. lėšų, gautų į valstybės biudžetą, iš sumokėtų valstybei priklausančių akcinių bendrovių dividendų. Taip pat numatyta, kad į fondą bus pervedamos perteklinio valstybės biudžeto lėšos", – teigė D.Sadeckas.

Numatoma, kad 2018 m. valstybės biudžete viešųjų finansų balanso perviršis sieks 0,6 proc. BVP ir sudarys apie 260 mln. eurų, o visos lėšos bus atidėtos rezervui.

Estijos pamokos

Praeitais metais mažiausią skolą pagal BVP turėjo mūsų netolimi kaimynai estai – vos 8,9 proc. BVP, o ES vidurkis – 82,5 proc. Pasak I.Genytės-Pikčienės, Estija 2009 m. krizę pasitiko ne tik be skolų, bet ir sukaupusi 15 proc. BVP finansinį rezervą. Tai suteikė šiai šaliai labai daug manevringumo kovojant su nuosmukio padariniais.

"Lietuva ir Latvija į krizę pateko ne tuščiomis kišenėmis, bet dar blogiau. Iki krizės vykdyta ekonominė politika buvo labai netvari, socialinės išmokos, motinystės atostogos, algų ir pensijų raida, neefektyvios investicijos neatitiko tuomečių valdžios finansinių galimybių, valdžios sektoriaus balansas nuolat buvo deficitinis. Dėl to per krizę, smukus tiek ekonomikos pajėgumams, tiek mokestinėms pajamoms į biudžetą, teko imtis griežtų ir itin skaudžių priemonių", – teigė analitikė.

"Negerai tai, kad mūsų valdžios atstovų galvose įsitvirtina mintis, jog situacija yra nebloga, o 40 proc. BVP siekianti skola – geras rodiklis. Juk prieš dešimtmetį nė 20 proc. BVP nebuvome peržengę. Galima pagalvoti paprastai: ar saugiau jaučiasi žmogus, kurio skolos nuolat siekia 40 proc. pajamų? Ar jo negąsdina ateityje laukiantys ekonominiai sunkumai?" – nuogąstavo R.Trainytė.

"Beje, įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog patys Lietuvos gyventojai yra disciplinuoti, linkę taupyti ir tik tada įsigyti norimus daiktus ar paslaugas, o skolinasi atsakingai. Didžioji dalis šalies gyventojų skolą laiko moraline našta ir yra linkę skolas grąžinti anksčiau laiko. Deja, panašu, kad Lietuvos valdžiai toks požiūris – svetimas", – pridūrė ji.