Sodininkų bendrijoms – galimybė pačioms spręsti dėl ūkinės veiklos? | KaunoDiena.lt

SODININKŲ BENDRIJOMS – GALIMYBĖ PAČIOMS SPRĘSTI DĖL ŪKINĖS VEIKLOS?

Seimo narių grupė siūlo Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projekte įtvirtinti pačių sodininkų bendrijų narių teisę spręsti, kokia ūkinė-komercinė veikla galima jų teritorijoje.

Įstatyme siūloma nustatyti, kad mėgėjiško sodo teritorijoje ūkinė-komercinė veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su mėgėjų sodininkyste, gali būti vykdoma tik gavus bendrijos susirinkimo pritarimą.

Tokį patikslintą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą registruoja keturios Seimo LVŽS frakcijos narės Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Aušrinė Norkienė.

„Reaguodami į visuomenės reakciją, tiksliname Aplinkos ministerijoje dirbusios darbo grupės parengtą įstatymo projektą ir sprendimo teisę leisti arba drausti tam tikros rūšies ūkinę-komercinę veiklą suteikiame patiems bendrijos nariams. Lietuvoje sodininkų bendrijose sklypų skaičiuojama daugiau nei 220 tūkstančių, jų situacija ir poreikiai labai skirtingi, todėl siūlome, kad pati bendrija spręstų, ar jos teritorijoje gali būti vykdoma ūkinė veikla ir kokia ji yra priimtina bendrijai“, - sakė Seimo narė Asta Kubilienė.

Aplinkos ministras dar 2017 metų rugsėjį sudarė darbo grupę sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti. Ši darbo grupė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą paruošė dar šių metų pradžioje, tačiau dėl skirtingų vertinimų jis buvo įstrigęs. Todėl rugsėjo 10 dieną Seimo narių grupės iniciatyva registruotas įstatymo projektas diskusiją dėl jame numatomų pokyčių iškėlė į viešą erdvę.

Pasak patikslintą įstatymo projektą registravusios Seimo narės Astos Kubilienės, girdint atskirų visuomenės grupių nuogąstavimus surastas kompromisas, kuris lanksčiau atsižvelgs į labai skirtingų sodininkų bendrijų situaciją, leis paties nariams leisti ar riboti atskiras ūkines veiklas, įvertinti jų poveikį bendrijos infrastruktūrai, aplinkai, gyvenimo ritmui.

Kaip ELTA jau skelbė, į Sodininkų bendrijų įstatymą buvo siūloma įrašyti nuostatą, kad mėgėjiško sodo teritorijoje siūloma leisti vykdyti tik tokią veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su mėgėjų sodininkyste, o bet kokią ūkinę-komercinę veiklą uždrausti.

Tokį projektą rugsėjo mėnesį buvo įregistravusios Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Rimantė Šalaševičiūtė ir Laimutė Matkevičienė.

Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodininkystė - veikla, kurios tikslas - sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, užsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius“.

Seimo narės siūlo įstatyme apibrėžti, kas yra sodininkas mėgėjas. Tai, jų nuomone, „fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste“.

Pagal siūlomą projektą, „nario mokestis - sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijos veiklai užtikrinti“, o tiksliniai įnašai - „sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti numatytiems projektams įgyvendinti“.

Įstatyme siūloma apibrėžti ir tuos gyventojus, kurie turi sodo sklypą, tačiau nenori tapti sodininkų bendrijos nariu.

Siūloma numatyti, kad „ne sodininkų bendrijos narys - fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“.

Ne bendrijos narys, pagal siūloma projektą, turi pareigą, „pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti bendrijos administravimo išlaidas, tikslinius įnašus, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“.

Tokio asmens pareiga taip pat būtų tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus.

Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai, prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalėtų pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Esant priverstiniam sodo sklypo ar jo dalies perėjimui tretiesiems asmenims, sodo sklypo savininkas privalėtų apie tai informuoti bendriją.

Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis taip pat siekiama supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Stasys Alytus

Prievartimėms benrijoms ne . Dabar bendrijų,' karalia' svivaldybių vasalai paklusnūs jų reikalavimams Prie miestų esančios bendrijos gyventojų skaičiumi prilygsta nemažoms gyvenvėtėms . Gyventojai o ir sodininkai moka žemės mokesčius [turėtų būti vadinami vietos mokesčiais ] o kelius valyti ,remontuoti reikia patiems. Reikia piketų . Kitaip padėtis nepasikeis Kur savivaldybės disponuojačios mokesčiais?

Man taip pat norisi

kad sodininkų bendrijos nustotų egzistavusios , deja yra kaip yra . Seimo narės kaip supratau pataisa bandė suvaldyti galimas korupcines verslo apraiškas , bet tam savo pasisakymu priešinosi Dituvos pirminkas ) ir pageidavo palengvinimų priimant sprendimus dėl verslo soduose, mane kaip sodininką tai neramina, nes galiu daryti prielaidą apie galimą asmeninę naudą. Manau tik susirinkimas gali spręsti ir rinktis kas verslaus sodo teritorijoje ir kokią turės naudą.

Nesuprantu

Kodėl norima apmokestinti žmonės, ne bendrijų narius, už paslaugas, kuriomis jie nesinaudoja?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS