STATYBŲ VERSLE KLAIPĖDOJE – ĮŠALAS?

Uostamiesčio statybų bendrovės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Valstybinių užsakymų stygius, stringantis renovuojamų daugiabučių finansavimas ir sustojęs naujų jau pastatytų objektų pardavimas bei didėjanti konkurencija – tokia praėjusių metų Klaipėdos statybininkų kasdienybė. Galimas atšilimas šiame sektoriuje prognozuojamas tik po gero pusmečio.

Uostamiesčio statybų bendrovės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Valstybinių užsakymų stygius, stringantis renovuojamų daugiabučių finansavimas ir sustojęs naujų jau pastatytų objektų pardavimas bei didėjanti konkurencija – tokia praėjusių metų Klaipėdos statybininkų kasdienybė. Galimas atšilimas šiame sektoriuje prognozuojamas tik po gero pusmečio.

Griebiasi šiaudo

Girkalių kultūros namus Klaipėdos rajone panoro statyti 23 bendrovės.

Tiek įmonių pernai lapkritį dalyvavo šio savivaldybės objekto konkurse.

Šis faktas rodo grėsmingą pastarųjų metų užsakymų stygių. Juk panašiuose konkursuose dar prieš kelerius metus paraiškas pateikdavo vos 5–6 statytojų kompanijos. Dabar situacija pasikeitė.

Skęstantieji griebiasi šiaudo. Turbūt taip reikėtų pavadinti pastangas, kurių tveriasi statybų bendrovės, siekdamos, kad ir ne itin pelningo, bet garantuoto valdiško užsakymo provincijoje, nes tų užsakymų pernai, ypač Klaipėdos mieste, buvo itin mažai.

Ta pati situacija ir renovuojamų daugiabučių konkursuose, kuriuose anksčiau susidomėjimą parodydavo vos vienas kitas rangovas, dabar tokių padaugėjo penkis kartus. Net ir nepaisant to, kad renovuojamų namų valstybinis finansavimas taip pat stringa ir ne kiekviena įmonė ryžtasi imtis tokių brangių darbų savo sąskaita.

Kas neatliko namų darbų?

Statybų kompanijos skundžiasi, kad jų veikla stoja ir dėl to, jog jau dvejus metus Vyriausybė nesutvarko ES finansuojamų projektų klausimų.

"Yra numatytas ES investicinių projektų finansavimo periodas 2014–2020 metams. Tačiau Vyriausybėje priemonės kažkodėl netvirtinamos. 2014-ieji buvo tušti, tas pats – ir pernai. Trečius metus skaičiuojame. Laikas juk eina. O pinigai labai dideli, per visą laikotarpį numatyta panaudoti 30 mlrd. eurų. Vyriausybėje stringa lėšų skirstymas, todėl ir statybų sektoriuje – sąstingis", – apgailestavo bendrovės "Lyderio grupė" generalinis direktorius Gintaras Lubauskas.

Akivaizdu, kad delsimas paskirstyti ES lėšas naujų objektų atsiradimui taip pat turėjo didelę įtaką statybų verslo padėčiai šalyje.

Tačiau yra vilties, kad situacija išjudės šių metų trečiąjį ar ketvirtąjį ketvirtį.

Todėl prognozuojama, jog antrąjį 2016-ųjų pusmetį statybų verslas turėtų kiek atsigauti, nes, kaip tikimasi, pagaliau turėtų rastis valstybinių užsakymų.

Mažėjančio miesto sindromas?

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius irgi pripažino, kad praėjusieji metai statybų sektoriui Klaipėdoje buvo gana sudėtingi.

"Pažiūrėkite, kiek namų Klaipėdoje yra statoma. Pavieniai. O dar prieš dešimtmetį plėtojome Dragūnų kvartalą ir Gandrališkes, taip pat prie BIG‘o prekybos centro dygo gyvenamieji namai, kotedžai. O dabar kas? Vienas kitas namukas su 15–20 butų Tauralaukyje, prie kartono gamyklos, ir viskas. Lyginant su Vilniumi, Klaipėdoje statoma dešimt kartų mažiau. Ir čia ne būstų kainos, o poreikio klausimas", – įsitikinęs R.Taraškevičius.

Jo teigimu, ir Klaipėdoje nekilnojamojo turto kainos, ypač naujos statybos, augo labai nežymiai.

Pramonininkų asociacijos prezidentas mano, kad uostamiestyje veikiausiai nekuriamos darbo vietos, todėl nėra tiek daug besidominčių gyvenamaisiais būstais.

Pavyzdys – Vilnius, ten vien Savanorių prospekte stovi tiek statybinių kranų, kiek nėra visoje Klaipėdoje.

"Kodėl taip yra, reikia aiškintis. Teritorijų statyboms Klaipėdoje yra parengta pakankamai. Žemės stygius – ne priežastis. Yra kur statyti, bet nėra poreikio. Daug naujos statybos būstų lig šiol neparduota. Gal mes esame mažėjantis miestas, į kurį nesiveržia žmonės ir neperka butų?" – svarstė R.Taraškevičius.

Rinkoje – dviprasmiška situacija

Nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovo Edmundo Jankaus teigimu, Klaipėdoje gyvenamojo būsto poreikis nėra toks didelis, lyginant su Vilniumi, tačiau judėjimas vis dėlto vyksta ir uostamiestyje.

"Didelio būstų pasirinkimo Klaipėdoje nėra. Nors ir atrodo, kad butų pastatyta nemažai, tačiau klientai norėtų patrauklesnės vietos ar dar ko nors. O naujų butų nebeatsiranda. Pastebėjome, kad prieš Naujuosius metus buvo rinkoje sujudimas, klientai ieškojo prabangesnių būstų. O šiaip praeitais metais populiariausi buvo ekonominės klasės butai", – teigė E.Jankus.

Per kelerius metus naujos statybos gyvenamojo būsto kainos išliko stabilios ir tik šiek tiek kilo.

Pavyzdžiui, 2014 m. vidutinė kaina siekė 1 250 eurų (4 320 litų) už kvadratinį metrą. Tai yra beveik 3 proc. brangiau nei 2013 m.

Šiais metais kainos dar nežymiai ūgtelėjo. Nors prisimenant ekonominio pakilimo metus, naujos statybos būsto kvadratinio metro kaina buvo dukart aukštesnė.

"Gijonedos" vadovas pažymėjo, kad pernai žmonės aktyviau pirko butus kotedžuose. Kai kuriems miestiečiams norisi savo kiemo.

"Nematau požymių, kodėl būstų kainos turėtų kristi arba kilti, yra stabili rinka. Ir jokių grėsmingų tendencijų nematome. Kainas galime lyginti tik su Vilniumi, ten nekilnojamojo turto kainos pamažu auga, nes gyventojų skaičius didėja ir būsto poreikis auga, pas mus gi – atvirkščiai. Todėl ten pirkimas aktyvesnis. Nepaisant to, situacija čia stabili. Tai ir džiugina", – teigė E.Jankus.

Nekilnojamojo turto veidrodis

2014 m. Lietuvoje parduota 4 080 naujų butų – 28 proc. daugiau nei 2013 m., Vilniuje parduota 2 960, Klaipėdoje – 285 naujos statybos butai.

2014 m. Lietuvoje pastatyta 6 230 naujų butų – 91 proc. daugiau nei 2013 m., Vilniuje – 4 800, Klaipėdoje – 260.

Neparduotų šalyje naujų butų skaičius 2014 m. pabaigoje išaugo iki 6 360.

Minimu laikotarpiu Klaipėdoje buvo 620 nerealizuotų naujos statybos butų.

Naujų butų kainos 2014 m. augo 4–7 proc. visoje Lietuvoje.

2015 m. trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje butų segmente sudaryti 760 pirkimo–pardavimo sandoriai, tai yra 9,7 proc. daugiau nei antrąjį tų pačių metų ketvirtį. Taip pat sudaryti 36 pirkimo–pardavimo sandoriai individualių namų segmente, tai yra trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 m.

2015 m. trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje nekilnojamojo turto vystytojai pardavė 60 naujos statybos butų. Toks sandorių lygis uostamiestyje laikosi jau maždaug ketverius metus. Galbūt todėl investuotojai nedemonstruoja aktyvumo, plėtodami naujus projektus – per minėtą laikotarpį rinkai čia pasiūlyti tik 94 naujos statybos butai.

Pernai Klaipėdos rinkoje daugiausia buvo siūloma ekonominės klasės butų. Jų kaina vidutiniškai siekė 1160 eurų už kvadratinį metrą ir per metus nepakito. Vidutinės klasės butų kaina vidutiniškai siekė 1325 eurus už kvadratinį metrą ir per metus padidėjo 2 procentais, prestižinės klasės butų kaina – 2010 eurų už kvadratinį metrą, ji išaugo 2,4 procento.

Šaltiniai: Inreal, Registrų centras