Lietuvos kelių priežiūros kokybę įvertinę Švedijos ekspertai teigė, kad norint užtikrinti kokybišką kelių priežiūrą sudėtingomis oro sąlygomis nepakanka tiesiog turėti daug valymo technikos ir medžiagų barstymui - visų pirma reikia tinkamai analizuoti ir prognozuoti kelių būklę.

„Švedijoje žiemos kelių priežiūrai vidutiniškai skiriama apie 200 mln. eurų, bet visada siekiama sutaupyti. Analizuojame, kokių veiksmų imtis, kad pavyktų optimizuoti darbo jėgos ir medžiagų panaudojimą kelių barstymui, o tam padeda tiksli prognozė, kurią pateikia kelių priežiūros valdymo centras“, - valstybinių kelių priežiūros bendrovės „Lietuvos keliai“ pranešime cituojamas docentas ir kelių priežiūros sprendimus kuriančios įmonės „Klimator“ atstovas Jorgenas Bogrenas.

Lietuvoje analogišką centrą praėjusių metų rudenį įkūrė bendrovė „Kelių priežiūra“, užtikrinanti nacionalinių ir regioninių kelių priežiūrą. J. Bogrenas pažymėjo, kad tai buvo svarbus žingsnis, suteikiantis pagrindą toliau gerinti kelių priežiūros kokybę.

Pagal pranešimą, šiame centre naudojamos panašios technologijos ir programinė įranga kaip ir Švedijoje, visą parą budi įvairių sričių specialistai. Kelių būklės prognozavimui pasitelkiama speciali sistema, padedanti pagerinti kelio dangos temperatūros analizę, priimti sprendimus dėl prevencinių priemonių tam tikruose kelio ruožuose, tiksliau numatyti kritulių geografiją.

„Anksčiau naudojomės bendrine orų prognoze - apytiksliai žinojome, kokioje Lietuvos dalyje iškris krituliai. Dabar matome, kuriame konkrečiame kelio ruože ir kada per ateinančias 4-8 valandas iškris krituliai, o tai leidžia iš anksto suplanuoti darbų eigą. Stebime, kaip juda orai ir kurie keliai bus paveikti pirmiausia, todėl kelių barstymo eiliškumą dėliojame pagal šias prognozes“, - pasakojo „Kelių priežiūros“ Technologijų vystymo projektų vadovė Lauryna Šidlauskaitė.

Švedijos ekspertas pastebėjo, kad gerus jo gimtosios šalies rezultatus kelių priežiūros srityje lemia didelis dėmesys moksliniams tyrimams - ypač ilgametis įdirbis vykdant kelių klimatologijos tyrimus ir taikant juos praktikoje, taip pat glaudus kelių administracijos bendradarbiavimas su mokslininkais, šalies universitetais. Jis rekomenduoja šia kryptimi aktyviai dirbti ir Lietuvos kelininkams.