A. Svitojus: derantis dėl geresnių sąlygų Lietuvai kartais trūko užsispyrimo | KaunoDiena.lt

A. SVITOJUS: DERANTIS DĖL GERESNIŲ SĄLYGŲ LIETUVAI KARTAIS TRŪKO UŽSISPYRIMO

Derybose dėl geresnių sąlygų šalies žemės ūkiui lietuviams kartais trūko užsispyrimo, Eltai sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Jo teigimu, kovojant dėl didesnių tiesioginių išmokų Lietuva turi kelti galvą ir siekti, kad diskriminacija mažėtų.

ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021 - 2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014 - 2020 metais.

Dėl to spalio 18 dieną ŽŪR Briuselyje vyksiančios Europos Vadovų Tarybos metu inicijuoja protestą.

Eltai A. Svitojus sakė, kad Lietuvai stojant į ES buvo numatyta, jog paramos sąlygos vienodės ir susilygins, tačiau šis klausimas kol kas atidedamas.

„Lietuva ir Baltijos šalys nepasiekė ES paramos netgi 70 proc. vidurkio, kai turėjo būti bent jau 90 proc. nuo vidurkio. Esminis klausimas yra išlaikyti bendrąjį žemės ūkio biudžetą ne mažesnį, o netgi didesnį, nes maistas globaliu mastu yra strateginis elementas, kuris visą laiką visų valstybių buvo ir bus remiamas, ir jo negali taip palikti“, - kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Jo teigimu, Lietuvos atstovai derybose dėl geresnių sąlygų kartais nebuvo pakankamai užsispyrę.

„Pirmuosius laikotarpius buvo tokių, kurie sąžiningai derėjosi, o kitiems nuo to atlyginimai nesikeitė. Kokias sąlygas pasiūlė, tokias ir pasirašė. Nebuvo tokio užsispyrusio derybiškumo. Aš kartais lyginu su lenkų pozicijomis: jie gauna geras sąlygas, ir vis tiek siekia dar daugiau išsikovoti.

Iš tikrųjų ir lietuviai kai kur iškovojo, pavyzdžiui, pieno kvotos buvo netgi tokios, kurių negalima įvykdyti. Bet, pavyzdžiui, neiškovojome kaimo plėtros (programos paramos - ELTA) didinimo“, - vardijo A. Svitojus.

Pasak jo, protesto akcija yra „lengvas parodymas“, kad sąlygos vienodėtų, diskriminacija mažėtų, o kai kurios valstybės nebūtų traktuojamos kaip antrarūšės.

Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t.y. - 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurai už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS