TIKSLAS – GRAŽUS IR TVARKINGAS NAMAS

Rūsiai prigrūsti nereikalingų rakandų, stringantis renovacijos procesas, vamzdynai, prie kurių neįmanoma prieiti kilus avarijai – tokia yra daugiabučių namų administratorių kasdienybė. Spręsdami problemas, pastatų prižiūrėtojai susiduria ir su nepagrįstu gyventojų nepasitenkinimu, nors visų tikslas – bendras: gražus ir tvarkingas namas, kuriame malonu ir jauku gyventi.

Kaupia minimalias sumas

Uostamiesčio daugiabučių namų gyventojai jau pusantrų metų kaupia lėšas remonto darbams. Tokia tvarką praėjusiais metais patvirtino šalies Vyriausybė.

Siekta, kad daug kainuojantys remonto darbai netaptų našta gyventojams – prireikus remontuoti stogą ar vamzdyną nereikėtų ieškoti didelių sumų iš karto, jos būtų sutaupytos po truputį.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką lėšos renkamos, atsižvelgiant į namo būklę, dydį.

Nustatyta minimali suma mažesniuose pastatuose, kurių naudingas plotas siekia iki 3 tūkst. kv. metrų, yra 0,05 euro už kv. metrą per mėnesį, didesniuose, kurių plotas yra 3 tūkst. kv. metrų ir daugiau, – 0,03 euro. Maksimali patvirtinta suma – 0,36 euro už kv. metrą.

"Iš pradžių dėl patvirtintų mokesčių kilo didelis gyventojų pasipiktinimas. Vėliau jie suprato, kad reikia taupyti remonto darbams. Nežinia, kokia bėda gali ištikti", – pasakojo daugiabučius namus prižiūrinčių įmonių "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda" direktorė Regina Uznienė.

Pasak vadovės, beveik visų prižiūrimų namų gyventojai į kaupiamąjį fondą apsisprendė mokėti minimalias sumas. Tik dviejų sutiko taupyti atseikėdami daugiau.

"Kiekvieną kartą pristatydami ataskaitas, susirinkimų metu skatiname didinti sumas. Pradėjus kaupti bent kiek daugiau, žmonėms išlaidos per mėnesį stipriai neišaugtų, labai nepasijustų, bet bendra suma padidėtų, o, prireikus rimtesnių remonto darbų, būtų lengviau. Tačiau viskas priklauso nuo pačių gyventojų sprendimo", – pabrėžė direktorė.

Nori naujų pašto dėžučių

Pasak R.Uznienės, taupyti namo remonto darbams – būtina. Gyventojai turi suprasti, jog atnaujinti stogą ar vamzdynus reikia tikrai ne administratoriui, o jiems patiems, kad gyventi būti patogiau, ekonomiškiau, šilčiau. Juolab kad renovacijos procesas vyksta lėtesniu tempu.

Vadovė taip atkreipė dėmesį, kad, sumokėjus pinigus už darbus ar paslaugas iš karto, pastarieji atsieina pigiau nei atsiskaitant per tam tikrą laikotarpį – mėnesį, pusmetį ar metus.

"Visi esame protingi ir suprantame, kad išsimokėjimas padidina išlaidas. Rangovai įvertina laikotarpį, per kurį bus atsiskaityta už paslaugą, paskaičiuoja, kokius nuostolius patiria laukdami. Kai yra sukaupta pinigų suma, viskas paprasčiau ir pigiau", – aiškino direktorė.

Pagal patvirtintą tvarką namo kaupiamajame fonde sutaupytas lėšas galima panaudoti tik avariniams darbams. Šių lėšų negalima išleisti be būsto savininkų daugumos sutikimo.

"Visada gyventojus informuojame, kiek pinigėlių jau yra sukaupta, pasitariame, ką jie norėtų daryti. Žmonės šias lėšas nori panaudoti ne tik ilgalaikiams, dideliems darbams, tokiems kaip vamzdynų keitimas, ką mes rekomenduojame, bet ir smulkesniems", – pasakojo direktorė.

Anot R.Uznienės, kalbant apie paprastesnius darbus, dabar daugiabučiuose namuose populiariausia keisti pašto dėžutes ar duris.

"Atsižvelgiame į gyventojų lūkesčius. Suprantame, kad žmonėms reikia pašto dėžučių, kurios daug metų nebuvo keistos, jos išlaužytos, susidėvėjusios, neužsirakina. Juolab kad paštas grasina nenešti korespondencijos, jei dėžutės bus netvarkingos. Galima sakyti, kad tai taip pat avariniai darbai", – komentavo direktorė.

Iš 30 atrinko keturis

Tačiau, R.Uznienės teigimu, leidžiant sukauptas lėšas greitiems ir paprastiems darbams, ateityje gyventojų laukia didelės problemos, žinant, kad renovacijos tempas sulėtėjo ir pasikeitė tvarka.

Pasak vadovės, Laukininkų rajone esančiuose blokiniuose namuose problemų kyla dėl sienų. Jas reikia ne šiaip remontuoti, o šiltinti, nes pastarosios peršąla. Dėl to sudėtinga sureguliuoti ir šildymo sistemą. O kada namai sulauks renovacijos, nėra aišku.

Dabar visi nauji daugiabučių modernizacijos projektai, kuriuos remia valstybė, įgyvendinami dalyvaujant savivaldybei. Tiesiai kreiptis į Būsto energijos taupymo agentūrą nebegalima.

Klaipėdai Aplinkos ministerija finansavimą skyrė 19 daugiabučių namų renovacijai, nors iš viso projektų buvo pateikta 73. R.Uznienė teigė, kad savivaldybei buvo pateikusi 30 pastatų, kurių gyventojai nori renovacijos, sąrašą.

Savivaldybė namus atrinko pagal kriterijus. Tarp daugiabučių yra trys, kuriuos administruoja įmonė "Paslaugos būstui". Tai Panevėžio gatvės 15, 19 namai bei seniausias uostamiesčio daugiaaukštis, stūksantis adresu Taikos prospektas 3, kurio balkonai ypač traukia akį.

R.Uznienė atkreipė dėmesį, kad, atnaujinus minėtus Panevėžio gatvės namus, šioje arterijoje nebeliks nerenovuotų namų. Vadovė spėjo, kad tai buvo viena priežasčių, kodėl šie pastatai atrinkti atnaujinti.

Renovuojamas bus ir vienas bendrovės "Laukininkų valda" namas. Jis įsikūręs adresu Vingio gatvė 35.

Gyventojų prašo vienybės

Pasak R.Uznienės, atrinktų namų gyventojai turėtų būti vieningi. Aktyviai dalyvauti balsuodami, kai reikės patvirtinti pakoreguotus investicinius planus, priimti kitus svarbius sprendimus.

"Investiciniai projektai buvo parengti pagal tuometinius reikalavimus. Tada renovacija sustojo. Dabar procesas vėl atsinaujino, bet pasikeitė investicinių projektų rengimo tvarka. Koreguojame juos. Svarbu, kad procedūros neužsitęstų ir finansavimą renovacijai gautume vieni pirmųjų. Tada greičiau išsirinktume ir rangovus", – pasakojo direktorė.

Vadovės teigimu, svarbu, kad pakoreguotiems investiciniams projektams pritartų ne 50 proc.+1 būsto savininkų, kaip reikalauja Civilinis kodeksas priimant sprendimus, o daugiau nei 60 proc.

"Nežinome, kuris bankas suteiks kreditus darbams. Šiuo metu finansavimą skiria "Šiaulių bankas", o jis reikalauja, kad renovacijai pritartų ne mažiau nei 60 proc. būstų savininkų. Jei yra du buto bendraturčiai, už renovaciją turi pasisakyti abu. Tada bus vienas balsas. Pritarus tik vienam, balsas nebus skaičiuojamas", – pabrėžė direktorė.

Teko perbalsuoti dėl banko

Vadovė pasakojo, kad į priekį judama ir su 12 namų, kurie buvo išsirinkę rangovus, trūko tik finansavimo. Gyventojai apie metus laukė lėšų, nes jos nebuvo suteikiamos. Galiausiai paaiškėjo, kad bankas, kurį buvo pasirinkę būstų savininkai, kreditų nebeišduos.

Gyventojai turėjo perbalsuoti dėl banko pasirinkimo, o šios procedūros užtrunka.

"Dar neperbalsavome keturiose namuose. Trūko laiko. Procesas yra labai ilgas. Su visais kitais judame į priekį. Tvarkomės dokumentus dėl finansavimo gavimo. Užbaigus pastarąsias procedūras, prasidės darbai. Laimė, kad žmonės yra kantrūs ir supratingi", – pasakojo direktorė.

R.Uznienė pasakojo, kad prie pabaigos taip pat artėja Kretingos gatvės 11 ir 15 namų renovacija. Šių pastatų gyventojams nesisekė su rangovais. Pirmasis pradėjo bankroto procedūrą, kai buvo atlikta apie pusę visų darbų.

Namai buvo likę be balkonų, šildymo sistemos, nors artėjo šildymo sezonas. Vienoje laiptinėje buvo net išimti langai. Antras rangovas taip pat nepajėgė baigti darbų.

"Dabar dirba trečias. Bijau kažką ir sakyti apie šiuos namus. Tačiau jau beveik sutvarkyti darbų užbaigimo dokumentai. Dalis jų buvo dingę, tad reikėjo gauti naujus. Šie rangovai gelbsti esant bėdai. Paskutinio pasitarimo metu sakė, kad jau beveik visi dokumentai surinkti", – tvirtino direktorė.

R.Uznienė pabrėžė, kad išsirinkti patikimus rangovus – sudėtinga. Sunku įvertinti, kaip jie dirbs, ar nekils jokių rūpesčių: "Taip ir išeina, kad vieni rangovai bankrutuoja, kai kurių paslaugų tenka atsisakyti, nes nepajėgia dirbti. Tikimės, kad pavyks išvengti tokių situacijų."

Rūsiuose – sąvartynas

Prasidėjus renovacijai, tiek namų administratoriai, tiek darbus atliekančios įmonės susiduria su problemomis, kurias sukelia nedrausmingi gyventojai. Viena pagrindinių – užgriozdinti rūsiai ir juose esantys techniniai koridoriai.

Kai kuriuose jų sudėtinga net praeiti. Gyventojai į rūsius suneša ir palieka nereikalingus baldus, padangas, kitus rakandus, net statybinį laužą.

Per daiktus neįmanoma pasiekti vamzdynų, kuriuos reikia pakeisti. Taip pat gaisro pavojų kelia užgriozdinti koridoriai.

Tokiais atvejais administratorius priverstas samdyti darbuotojus, kurie išvalytų rūsius, transportą sukauptoms atliekoms išvežti. Išvežti ir priduoti rakandus į sąvartyną atsieina brangiai. Už paslaugą turi mokėti visi būstų savininkai.

"Padaryti nesąmonių gali vienas, o kentės visi. Gyventojai turėtų stebėti situaciją, kas teršia rūsius. Pamatę, pranešti mums. Informaciją perduotume kontrolieriams, kurie gali surašyti protokolą. Pažeidėjas turėtų iškuopti priterštą rūsį. Tada bus nubaustas pažeidėjas, o ne kentės visi gyventojai", – pabrėžė R.Uznienė.

Vamzdžius slepia plytelės

Kita problema – kapitaliniai remontai butuose. Jų metu neretai taip paslepiami vamzdynai, kad jų neįmanoma pasiekti. Jie uždengiami plytelėmis, apdailos medžiagomis, integruotais baldais.

Pasak direktorės, jei įvyksta avarija, per pykčius su būsto savininkais tenka prieiti prie vamzdžių ir juos lopyti.

"Vienų butų savininkai pyksta, kad mes niokojame jų turtą, kiti – jog neskubame užbaigti darbų, nors jiems varva ant galvos. O ant ko mums pykti? Tada prasideda gyventojų grasinimai, kad atsisakys mūsų paslaugų ir įkurs bendriją, bet ar tai ką nors pakeis? Darbai išliks tie patys. Vis tiek reikės prieiti prie vamzdžių avarijos ar renovacijos metu", – pabrėžė direktorė.

Prieš atliekant kapitalinį buto remontą ar sugalvojus paslėpti vamzdžius, R.Uznienė rekomendavo pasitarti su namo administratoriaus atstovais. Sužinoti, kokių problemų atlikus tokius darbus gali kilti ateityje.

"Žmonės yra apsiskaitę, viską supranta. Jie taip pat turėtų suvokti, ko nereikėtų daryti savo bute, pagalvoti, kas bus, jei įvyks avarija", – tvirtino direktorė.