Turto banko vadovas: įstaigoms geriausia persikelti į provinciją | KaunoDiena.lt

TURTO BANKO VADOVAS: ĮSTAIGOMS GERIAUSIA PERSIKELTI Į PROVINCIJĄ

  • 2

Jau du mėnesius Turto bankui vadovaujantis 39-erių Mindaugas Sinkevičius sako, kad institucijos į regionus galėtų perkelti dalį paslaugų, mat juose mažesnė darbuotojų kaita ir daugiau galimybių panaudoti valstybės valdomą turtą. Naujasis vadovas prieš tai dvi kadencijas, aštuonerius metus, stovėjo prie "Sodros" vairo.

– Turto banko vadovo konkursas buvo skelbtas ne vienas. Kodėl nusprendėte jūs čia eiti?

– Mano kadencija ėjo į pabaigą, paskutiniais mėnesiais pradėjau ieškoti darbo ir pamačiau, kad organizuojamas Turto banko vadovo konkursas. Tuo metu, man regis, buvo jau trečias. Nusprendžiau dalyvauti, nes turiu vadovavimo patirties.

Man patinka dirbti valstybei ir kurti jai vertę – iš to jaučiu malonumą. Dabar jau esu atsitraukęs nuo "Sodros" reikalų, bet manau, kad vienas didžiausių ir sėkmingiausių darbų buvo vadinamosios socialinių įmokų žemutinės ribos. Su ministerija daug metų dirbome ir šį projektą pavyko įgyvendinti. Manau, kad jis duoda didžiulę naudą, nes po įstatymo priėmimo 40 tūkst. žmonių buvo apdrausti visu draudimu ir gaus geresnes socialines garantijas.

– Vis dėlto Turto banko veikla skiriasi nuo "Sodros", ji labiau susijusi su pastatais ir pinigais nei socialine gerove apskritai.

– Manau, kad Turto banko pagrindinė užduotis – kurti naudą valstybei iš jos valdomo turto.

Naudos valstybei turės būti daug, nes dabar, nebijokime to žodžio, yra daug neefektyvumo. Daug turto, daug institucijų ir kiekviena turi skirtingą požiūrį į tą turtą. Ir kai visas turtas bus vienose rankose, bus vienodas valstybės požiūris, tuomet bus galima efektyviau jį valdyti.

Turto bankui pradėjus valstybės turto centralizavimo procesą teko susidurti su nemažai problemų, pavyzdžiui, ne visos valstybinės institucijos buvo nusiteikusios teikti informaciją apie valdomą turtą, tas pabrėžiama ir pirmojoje ataskaitoje.

– Kaip jūs planuojate šią situaciją suvaldyti?

– Situacija iš dalies jau yra pasikeitusi. Procesas vyksta treti metai ir daugelis institucijų jau suprato.

Iš kitos pusės, gal normalu – tikriausiai ir mes ne visada viską padarome iki galo. Su visais reikia kalbėtis, jiems pateikti argumentus, ir tuomet žmonės išgirsta. Gal pačioje pradžioje buvo per mažai komunikacijos. Dabar jos yra gerokai daugiau ir procesas vyksta greičiau.

Matome, kad yra politinė valia, tad dabar etapai vyksta daug lengviau. Bent jau parengiamieji darbai ateinančiam penktajam etapui, kuris vyks šiais metais, daug lengviau vyksta. Kiek girdžiu iš kolegų, viskas daug paprasčiau. Manau, kad tai susiję su tuo, kad ir institucijos jau suprato, ir yra daugiau informacijos, kodėl to reikia valstybės mastu, kokios naudos tikimasi.

Mes esame perėmę apie 350 tūkst. kv.m administracinio turto ir dar apie 400 tūkst. kv. m turėtume perimti 2019–2020 m.

Vizija yra tokia, kad per artimiausius dvejus metus turime perimti visą likusį valstybės administracinį nekilnojamąjį turtą ir jį valdyti. Ką tai reiškia? Jeigu šiandien vienam darbuotojui tenka apie 27 kv. m ploto, tai po to, kai viską perimsime, po dešimt metų vienam darbuotojui turi likti apie 17 kv. m. Vadinasi, visas kitas turtas valdomas neefektyviai, kainuoja jį išlaikyti, remontuoti, šildyti, valyti ir taip toliau. Tai valstybės vizija yra tokia, kad valdyti mažiau turto, valdyti jį efektyviai ir taupyti sąnaudas. Nes tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai.

Turto banko pagrindinė užduotis – kurti naudą valstybei iš jos valdomo turto.

– Kokia jūsų vizija dėl paties Turto banko?

– Turime labai aiškiai žinoti, kokį turtą valdome, labai aiškius prioritetus, kokį turtą ilgalaikėje perspektyvoje norime išlaikyti.

Būtų logiška, kad valstybės institucijos regionuose būtų kiek įmanoma labiau koncentruotos – į vieną ar du pastatus. Tokiu atveju ir žmonėms būtų patogu, ir valstybės ištekliai nebūtų naudojami šildant ir prižiūrint daugiau objektų.

Tam mes turime pasidaryti labai aiškų žemėlapį, kokį turtą valdome ir kokį norime išlaikyti. Kai tą padarysime, bus aišku, ar reikia investicijų modernizuojant pastatus, taip pat, koks turtas valstybei nereikalingas ir nekuria vertės, todėl turėtų būti parduodamas tam, kad, gavus pinigų, jie būtų skirti modernizavimui.

– Kaimyninių šalių valstybės turto valdytojai taip pat ir investuoja į nekilnojamojo turto projektus, dažniausiai reikalingus institucijoms. Ar realu, kad Turto bankas šia linkme žengtų?

– Manau, kad tai yra vienas iš variantų, kai Turto bankas, suprasdamas, ką turi ir kur turi būti po 5–10 metų, pasidarys ir aiškų planą, kuriame regione pastatą renovuos, o kuriame statys.

Nauji pastatai bus statomi, jei bus toks poreikis ir apskaičiavus, kad nauda bus didesnė, nei renovuoti seną.

Mūsų tikslas nėra gyventi iš investicijų. Turto banko tikslas – labai aiškiai valdyti turtą ir duoti didžiausią naudą. Ten, kur reikia, – renovuoti, kur reikia – pastatyti, bet ne sukurti didžiausią naudą iš investicijų.

– Kalbate apie institucijų plėtrą regionuose. Dabar yra planų perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną. Kaip vertinate šią idėją?

– Kiek aš turiu patirties dirbdamas kitose institucijose, tai konkretūs valstybės veiksmai, nukreipti į regioninę politiką, yra tikrai geras dalykas. Tai sukuria pridėtinės vertės regionui ir tai yra svarbu.

Darbuotojai regionuose daug rečiau keičia darbus, nešneku konkrečiai apie Kauną, labiau apie mažesnius miestus. Ten darbuotojai labiau vertina darbą ir valstybei reikia mažiau pinigų išeikvoti juos parengti. Be to, valstybė turi daug turto regionuose ir gali jį panaudoti.

Gerai sudėliojus planą, iš plėtros regionuose valstybei yra nauda. Mes turime suteikti žmonėms vilties ir parodyti, kad yra ne tik Vilnius.

Iš mano buvusio darbo turime gerą pavyzdį: svarstėme, kur rengti skambučių centrą su 50 darbuotojų. Nusprendėme įkurti jį Radviliškyje ir labai tuo džiaugėmės: turėjome patalpas, prisidėjo savivaldybė, valstybė neišleido pinigų, o mieste 50 žmonių turi darbą. Tas skambučių centras veikia puikiai.

Panašius sprendimus darėme ir kituose regionuose, pavyzdžiui, įkūrėme 25 darbo vietas Mažeikiuose. Taip pat Ukmergėje, Panevėžyje. Ir tai pasiteisino, nes tie žmonės teikia paslaugas, o jas gaunantys nejaučia, kur jos teikiamos, nes nėra skirtumo, pavyzdžiui, kur apdorojami dokumentai.

– Žemės ūkio ministerijai perkelti yra parengta galimybių studija. Gal Turto bankas kokia nors forma buvo įtrauktas į šį projektą?

– Turto bankas buvo įtrauktas. Mes prisidėjome prie valstybės turto paieškos, kur Kaune galėtų persikelti ministerija. Didžiausia problema, kad valstybė šiuo metu neturi tokio laisvo ploto Kaune, kuris galėtų užtikrinti visų tų institucijų perkėlimą į šį miestą. Mes parodėme, ką turime, kokios galimybės priimti kelis skyrius.

Vilniuje, Kaune šiuo metu valstybė gerų įrengtų biuro patalpų neturi. Laisvų patalpų daugiausia yra regionuose.

Vilniuje yra teritorijų, kurios galbūt bus plėtojamos Turto banko, tačiau tam reikia pasirengti. Pavyzdžiui, tas pats A.Goštauto gatvės kvartalas – jis taip pat yra valstybės ir reikės nuspręsti, ką su juo daryti: plėtoti ir ten perkelti kažkokias institucijas, ar ką kita. Toks turtas turi dirbti valstybei.

– Turtas, kurį perimate, yra labai nevienodos būklės, skirtinguose regionuose. Kaip bus su jo realizavimu?

– Tam tikruose regionuose su kai kuriuo perimtu ir atlaisvintu turtu iššūkių bus, bet kai valdysime visą turtą, mums bus daug paprasčiau pasiūlyti institucijoms plėstis regioniniu pagrindu. Galbūt dabar kai kurios institucijos norėtų plėstis į regionus, tačiau neturi turto ir neturi kur pasiklausti. Pavyzdžiui, institucija norės regione įkurti skambučių centrą ir ji žinos, į ką kreiptis, jai pasiūlysime patalpas.

Dalį pastatų vis dėlto bandysime parduoti rinkoje. Ką rodo patirtis, jie anksčiau ar vėliau už tam tikrą kainą yra parduodami.

– Turto bankui kasmet vis geriau sekasi parduoti įvairius objektus. Kaip manote, kas tai lemia?

– Viskas daro įtaką: mūsų žmonės, atsakingi už pardavimą, auga ir tampa profesionalesni, situacija rinkoje kol kas gerėja. Tai du pagrindiniai dalykai.

Kita vertus, mums dar reikia tobulėti – susidėlioti pardavimo strategijas. Mes turime labai daug turto, kuris yra visiškai menkavertis, nes beveik pusė mūsų viso turimo turto yra bešeimininkis. To turto administravimas irgi kainuoja: jį reikia apdrausti, saugoti, kartais šildyti. Tokį turtą reikia kuo greičiau parduoti, bet tam reikia tam tikrų įstatymų nuostatų pakeitimų. Mes tikimės, kad naujasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bus priimtas bei pagreitins to turto pardavimą.

Bet turime ir turto, kurio neverta šiandien parduoti, bet galima palaikyti Turto banko portfelyje ir paauginti jo vertę: sutvarkyti žemės nuomos klausimus, išsiaiškinti paveldosaugos reikalavimus, kad pirkėjas žinotų ir pirktų be rizikos, kad kažkas išlįs. Mums tokios aiškios strategijos reikia ir šiemet kiekvienam objektui ją sudėliosime.

– Vienas didžiausių Turto banko projektų – Vilniaus sporto ir koncertų rūmai. Labai ilgai besitęsiantis ir labai laukiamas. Kaip manote, ar šiemet jis pajudės?

– Mes tą pastatą prižiūrime, tai kainuoja nemažai ir mūsų interesas yra kuo greičiau surasti nuomininką, pabaigti projektavimą ir pradėti statybos darbus. Per ateinančius tris mėnesius rengiamės skelbti operatoriaus konkursą, bus dar paskelbta išankstinė konsultacija su rinka. Norime padaryti kokybiškas nuomos sąlygas, kad rinka suprastų, ko mes norime ir tikimės. Ir kad gautume maksimaliai daug pasiūlymų.

Kai atsiras operatorius, norime, kad jis dirbtų su jau išrinktu techninio projekto rengėju, padėtų parengti kokybišką techninį projektą, kad kai bus pastatytas Kongresų centras, operatorius gautų kokybiškas patalpas ir galėtų teikti paslaugas.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

hm

pirma leidžia įstaigoms prisistatyti reikia nereikia didžiulių pastatų, kurie stovi pustuščiai, o paskui jau Turto bankui reikia periminėti.... Tai ar mūsų valdžia sugeba nors kiek logiškai mąstyti, ar nesugeba suvaldyti įvairių asmeninių įtakų?

Nerijus

Gal I negyvenama sala?!.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS