UŽSTATO SISTEMA: NAUDOJASI MILIJONAI, BET KAIP JI VEIKIA, ŽINO VIENETAI

Daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų naudojasi užstato sistema ir kasmet grąžina 500 mln. gėrimų pakuočių. Kaip ji veikia? Tai žino retas. Ar kada pagalvojote, kur ir kaip keliauja mūsų sumokamas užstatas? Kas atsitinka pakuotei, kai ją įmetame į taromatą? Kokiomis lėšomis išlaikoma sistema? Pabandysime atsakyti ir pateikti kitų įdomių faktų.

Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduriame mes. Bet šis paprastas 10 centų sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas – tik ledkalnio viršūnė.

Užstato sistemą administruojančios ne pelno siekiančios organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sako: „Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindinei jos grandžiai – eiliniam vartotojui – ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir USAD vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni.“

Kur keliauja mūsų sumokamas užstatas?

10 centų užstatą už gėrimo pakuotę sumokame pardavimo vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad jį toje pat vietoje ir atsiimsime. Todėl mūsų užstatas, kartu su kitomis pardavimo pajamomis, iš parduotuvės keliauja pas gėrimų gamintoją. Pastarasis, iš savo pajamų atskyręs užstato dalį, jį perduoda USAD, kuris mūsų užstatą išskirsto parduotuvėms. Bet tik toms, kuriose galima grąžinti pakuotes, ir tik tiek, kiek pakuočių visi drauge čia grąžinome.

Į pakuotes priimančias parduotuves keliauja ne tik lėšos už užstatą, bet ir kompensacijos už sąnaudas taromato ar taros surinkimo punkto priežiūrai. Tačiau iš kur USAD gauna tam lėšų? Juk 10 centų užstatą sumokėję pirkėjai jį atsiima.

„Pagrindinis mūsų įplaukų šaltinis – gėrimų gamintojų ir importuotojų subsidijos. Tai maždaug 55 proc. mūsų pajamų. Kodėl jie moka subsidijas? Nes už gėrimų pakuotes ir jų tvarkymą atsakingi tie, kurie jas išleidžia į rinką. Dar apie 30 proc. pajamų gauname parduodami pakuočių žaliavą. Apytikriai 15 proc. – gyventojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas. Tiesa, siekiame, kad pastaroji įplaukų dalis vis mažėtų ir Lietuvos gyventojai grąžintų daugiau pakuočių“, – pasakoja G.Varnas.

Sužiūri kiekvieną iš šimtų milijonų pakuočių

Tarp gamintojų, pardavėjų, pirkėjų (t.y. mūsų) ir USAD kasmet cirkuliuoja apie 0,5 mlrd. gėrimų pakuočių, be to, jos gaminamos iš skirtingų medžiagų, yra skirtingų tūrių ir formų. Kad viskas veiktų sklandžiai, USAD turi identifikuoti kiekvieną iš jų ir suskaičiuoti, kiek kokių pakuočių grąžinama kiekviename iš 3 tūkst. taros surinkimo punktų.

Nemažą dalį skaičiavimo darbų atlieka taromatai (štai todėl būtina, kad jų etiketės liktų nepažeistos, o forma – nepakitusi). Rankiniu būdu surinktos pakuotės perskaičiuojamos USAD skaičiavimo centre. Tik žinant, kur ir kokios pakuotės buvo sugrąžintos, galima kompensuoti sąnaudas.

Beveik 1,5 mln. pakuočių kasdien surenkanti užstato sistema veikia vienos pakuotės tikslumu. G.Varno teigimu, toks tikslumas užtikrina ir sistemos skaidrumą, o tai ypač svarbu USAD, kuri yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga.

Lietuvoje daugiau švaros, pasaulyje mažiau taršos

Nors mūsų kontaktas su užstato sistema baigiasi vos tik atsiimame užstatą, pakuotės kelias čia dar tik įpusėja. Grąžinta pakuotė keliauja į USAD skaičiavimo centrą, kur plastikinės ir metalinės pakuotės presuojamos, stiklinės – smulkinamos. Galiausiai taip perdirbti paruoštos pakuotės parduodamos didžiausią kainą pasiūliusiems žaliavų perdirbėjams, kurie kasmet atrenkami konkursų būdu. Šiuo metu stiklas perdirbamas čia pat, Lietuvoje, aliuminis – Vokietijoje, plastikas – Rumunijoje.

Perdirbtas stiklas virsta naujais buteliais, aliuminis – naujomis skardinėmis, plastiko gaminių įvairovė platesnė – nuo naujų PET butelių iki poliesterio audinio ir kitų plastiko gaminių. Šiems gaminiams reikia gerokai mažiau energijos sąnaudų, tad kasmet grąžindami dešimtis tūkstančių tonų pakuočių ne tik švariname savo aplinką, bet ir mažiname taršą visame pasaulyje. Užstato sistemoje dalyvaujantys Lietuvos gyventojai kasmet sustabdo apie 50 tūkst. t papildomų CO2 emisijų susidarymą.

Spalio mėnesį grąžintų pakuočių skaičius

Kauno mieste – 5,6 mln.

Kauno rajone – 0,9 mln.

Visoje Lietuvoje – 45,8 mln.