V. VASILIAUSKAS DĖL GALIMO SKANDINAVIŠKŲ BANKŲ PASITRAUKIMO: NERAMU

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neturi informacijos, kad skandinaviški bankai dėl galimų pinigų plovimo skandalų gali trauktis iš Baltijos šalių, tačiau pripažino, kad situacija kelia nerimą.

„Mes tokios informacijos neturime. Kad galimi tam tikri pasikeitimai struktūroje, tai žinoma. Jie visada yra ant lėkštutės ieškant efektyviausio varianto, tačiau apie pasitraukimą nedrįsčiau kalbėti. Tos prielaidos, kad „Danske“ bankas pasitraukė... Tas sprendimas buvo priimtas anksčiau, dar prieš skandalus. (...) Šita prielaida remtis, manau, nėra teisinga“, - sakė V. Vasiliauskas.

Nepaisant to, Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigė, kad yra neramu, nes bet koks suspurdėjimas rinkoje stipriai paveiktų ekonomiką.

„Be abejo, neramu, nes koncentracija yra nemenka, ir bet koks pajudėjimas padarytų poveikį ekonomikai, nes per skolinimąsi paveiktų bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir ekonomikos augimo tampą“, - teigė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad šiemet bankų sektorių supurtė galimi pinigų plovimo skandalai. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.

Tuo tarpu vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. Tai rodo paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai.

Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai - Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais.

Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.

Tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos jau atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinimus pradėjo ir JAV teisingumo departamentas, Iždo departamentas ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC).

Kaip rodo Danijos dienraščio „Berlingske“ atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, per Danijos banko Estijos padalinį 2007-2015 metais buvo neteisėtai pervestos stambios pinigų sumos iš Rusijos ir NVS šalių. Bendra tokių lėšų suma gali siekti mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių. Kilus skandalui, atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o finansinei institucijai gresia milijoninės baudos.

Kiek uždirbo bankai?

Bankai Lietuvoje pernai uždirbo beveik 360 mln. eurų grynojo pelno, o bankų lyderių trejetukas pagal turtą smarkiai atitrūkęs nuo kitų konkurentų, tokius duomenis antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, lyderiais pagal turtą išlieka bankai „Swedbank“ (33 proc. viso bankų rinkos turto), SEB (27 proc.) ir „Luminor“ (24 proc.). Visų bankų turtas 2018 m. siekė 28,6 mlrd. eurų. Per metus padidėjimas siekė beveik 5 proc. - jį daugiausiai lėmė aktyvus bankų skolinimas.

„Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Po 2010 m. bankai nuolatos auginasi pelną, o jis pernai siekė 357,9 mln. eurų“, - sakė V. Vasiliauskas.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat išdavė pirmąsias Lietuvoje tris specializuoto banko licencijas, vienas iš tokių bankų jau veikia. Dabar specializuoto banko licencijas turi 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia 9 bankai. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar 5 paraiškas: iš jų viena - dėl banko, kitos - dėl specializuoto banko steigimo.

„Tikrai atsakingai žiūrime į licencijavimą, verslo planus, pakankamai konservatyviai vertiname naujų rinkos žaidėjų galimybes“, - teigė V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, bankų kreditavimo apimčių augimas pastebimas 4 metus iš eilės. Pernai apimtys siekė 19,9 proc., o metinis augimas sudarė 7 proc. Namų ūkiai ir įmonės dalinasi maždaug per pusę paskolų portfelio. Didžiausia dalis namų ūkio paskolų sudaro paskolos būstui įsigyti.

Skolinimas gyventojams pernai augo 8,4 proc. iki 9,5 mlrd. eurų, verslui - 4,8 proc. iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai bendrai suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo ir pernai siekė 1,3 mlrd. eurų.

Praeitų metų pradžioje taip pat užfiksuotas palūkanų augimas, tačiau V. Vasiliauskas ramina, kad jos vis dar yra arti rekordinių žemumų.

„2018 m. pradžioje pastebėjome palūkanų augimą, kurios paaugo iki 2,32 proc. gruodį. Tam turi įtakos didėjanti koncentracinė galia bankuose, o „Luminor“ vis dar įgyvendina naują modelį. (...) Lietuvos ekonomika auga iš potencialo. Tos palūkanos yra istoriškai mažiausios po finansų krizės. Palūkanų augimas apstojęs, bet, mano nuomone, koncentracinis faktorius čia yra labai stiprus“, - teigė V. Vasiliauskas.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, už pinigų plovimo prevenciją yra atsakingi patys bankai.

„Visų pirma patys bankai atsakingi už pinigų plovimo prevenciją - nusistato savo tvarkas, kontrolės procedūras, įvertina riziką ir, identifikavę įtartinus sandorius, turi pateikti informaciją. (...) Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), 2018 m. su ja atlikome 4 patikrinimus dėl pinigų plovimo“, - teigė V. Vasiliauskas.

V. Vasiliauskas pridūrė, kad teisinis pinigų plovimo prevencijos reguliavimas yra labai pakitęs, o jis netrukus bus ir dar griežtesnis - į Lietuvos teisę bus perkeliama naujausia ES pinigų plovimo prevencijos direktyva.

„Pastaraisiais metais pinigų plovimo teisinis reguliavimas labai pakitęs. (...) Buvo patvirtintos didelės baudos, ir šiandien už pinigų plovimo pažeidimus galima skirti iki 10 proc. įmonės bendrųjų pajamų baudą“, - sakė V. Vasiliauskas.

Jis anksčiau yra sakęs, kad tikėtis, jog Lietuvoje veikiantys bankai nebuvo įtraukti į pinigų plovimą, būtų naivu.

„Be abejo, mes nesame naivūs ir suprantame, kad patekus į Baltijos šalių bankinę sistemą didelėms pinigų sumoms (...) ir turint omenyje, kad visose trijose valstybėse veikė tos pačios bankinės grupės, tikėtis, kad pro sąskaitas (Lietuvoje. - ELTA) tranzitu nebus praėję tie pinigai, matyt, būtų tikrai naivu“, - žurnalistams penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

Jis taip pat sakė, kad bankų pinigų plovimo skandalai paveiks skolinimosi kaštus ir Lietuvos, kaip finansinių technologijų („fintech“) centro, reputaciją. Jo teigimu, didžiausią įtaką skandalai turėjo akcijų kainoms - jų kritimas kai kuriais atvejais buvo reikšmingas.