Vežėjai siekia skaidrumo draudimo rinkoje | KaunoDiena.lt

VEŽĖJAI SIEKIA SKAIDRUMO DRAUDIMO RINKOJE

Kelis ar net keliolika kartų mažesnės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos kaimyninėse šalyse Lietuvos vežėjams jau kurį Laiką kelia daug klausimų. Seime įregistruotos ir pavasarį po pateikimo jau patvirtintos šią rinką reguliuojančio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti draudimo įmokų nustatymo skaidrumą, užkirsti kelią vienpusiškam draudikų kainų diktatui, o kartu pagaliau Lietuvoje įgyvendinti Europos teismų praktiką.

Seimo narių Arvydo Mockaus Ir Ričardo Sargūno bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais Asociacijos „Linava“ iniciatyva draudimo įstatymo pataisos įregistruotos dar praėjusių metų pabaigoje, o Seimo rudens sesijoje jas numatoma svarstyti ir parlamento komitetuose.

„Mūsų įsitikinimu, būtina kuo greičiau priimti projektais siūlomas pataisas tam, kad draudimo bendrovės neturėtų savivalės nustatinėti nepagrįstus, pernelyg didelius draudimo įmokų dydžius, taip atgrasydami krovininio transporto savininkus su jomis sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartis, o Lietuvos bankas, kaip draudimo įmonių veiklą Lietuvoje prižiūrinti institucija, turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant pažaboti nesąžiningus draudimo įmonių veiksmus“, – teigė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Kainų skirtumai – įspūdingi

Vežėjų asociacijos turimais duomenimis, Lietuvoje vilkikų valdytojams draudimo įmokų dydžiai sudaro 2 896–3 475 eurus per metus, o kaimyninėse Latvijoje arba Lenkijoje šios įmokos dažniausiai sudaro apie 500 eurų tam pačiam laikotarpiui. Žinant tai, kad kai kurių vežėjų valdomus autoparkus sudaro keli šimtai ar net tūkstančiai sunkiasvorių mašinų – tokie įmokų dydžiai generuoja itin dideles draudikų pajamas.

„Sunku įvardyti objektyvias priežastis tokiam kainų skirtumui. Juk tiek mūsų vežėjai, tiek latviai arba lenkai važiuoja į tas pačias šalis bei tais pačiais keliais kaip ir Lietuvos krovininio transporto priemonių vairuotojai“, – sakė E. Mikėnas.

Draudimo bendrovėms vienas svarbiausių faktorių, nustatant įmokos dydį, turėtų būti prisiimama rizika, bet duomenų, kad lietuvių vilkikų vairuotojai yra keliskart dažniau linkę patekti į avarijas nei mūsų kaimynai – nepateikiama.

Vienos didžiausių logistikos įmonių grupių šalyje „Girteka“ transporto veiklos vadovas Aidas Nakčiūnas taip pat teigia, kad draudimo įmokų kainų dydžiai mūsų šalyje stebėtinai dideli, palyginti net su keliskart ekonomiškai stipresnėmis šalimis: „Dirbame tarptautiniu mastu, susiduriame su norvegiškomis draudimo kainomis, kurios, net ir atsižvelgus į šios šalies pragyvenimo lygį, pasirodė santykinai mažesnės nei įmokos čia – Lietuvoje“, – konstatavo A.Nakčiūnas.

Erdvė savivalei

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į suteikiamą draudimo apsaugą vienam ar keliems apdraustiesiems, įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį ir nepažeisti draudėjo interesų.

„Kaip šios draudiko pareigos yra užtikrinamos ir kokiais kriterijais remiantis prižiūrimos – šiuo metu teisės aktais nereglamentuojama, todėl draudimo įmonėms sudaroma erdvė pačioms nusistatyti draudimo įmokų dydžius, kurie, kaip rodo praktika, neretai yra pernelyg dideli ir nesąžiningi“, – įsitikinęs E.Mikėnas.

Įmonių grupės „Girteka“ transporto veiklos vadovas A.Nakčiūnas pritaria, kad varžyti draudikų veiklos nereikėtų, tačiau kainodaros aiškumas yra būtinas.

„Pernelyg didelis bet kurios srities reglamentavimas nėra gerai, nes klausimus verslui turi padėti išspręsti pati rinka. Tiesa, pritartume, jei būtų apibrėžti tam tikri aiškūs kriterijai, kurie nulemia, kokia ta kaina draudimui bus“, – teigė įmonių grupės atstovas.

Vėluojame jau dešimtmetį

Draudimo įmonės atkerta, kad siūlomos įstatymo pataisos prasilenkia su privataus verslo veiklos principais, nes pataisų įtvirtinimo atveju būtų ribojama ūkinės veiklos laisvė, o valstybė kištųsi ir reguliuotų draudimo įmokų dydžius.

„Tokie argumentai nėra pagrįsti, nes mes visų pirma siekiame ne reguliuoti, o žinoti, už ką yra mokama. Pagal siūlomą naują reguliavimą pačios draudimo bendrovės bus visiškai laisvos nustatyti konkrečius įmokų dydžius, bet nustatant įmokų dydžius draudimo bendrovės privalės vadovautis labai aiškiais ir įstatyme įtvirtintais kriterijais“, – tikino „Linavos“ prezidentas E.Mikėnas, pridurdamas, kad tai šią rinką padarytų viešesnę, kartu ir skaidresnę.

Anot asociacijos vadovo, beveik identiškas atvejis aktualus Lietuvai įvyko dar prieš daugiau nei dešimtmetį – 2004-aisiais, kai Liuksemburgo atstovai (ES) Teisingumo Teismui įrodė, kad siekis žinoti aiškius draudimo įmokų nustatymo argumentus yra pagrįstas ir nepažeidžia jokių šios rinkos veiklos principų, nes nori ją paversti aiškesne visoms pusėms.
Teigiama, kad tiek europiniai teisės aktai, tiek ir ES Teisingumo Teismo praktika įpareigoja šalis nares prižiūrėti, jog kiekvienas transporto priemonės savininkas turėtų galimybę apsidrausti tokiu draudimu, kuris nebūtų pernelyg didelis.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Nors

kalių transporto priemonių draudimas yra privalomas, t.y. Valstybė Įstatymo raide įpareigoja visus be išimties apsidrausti ir tame tarpe prisiima atsakomybę kontroliuoti draudikus, tačiau draudikai (neįžvelgdami anarchijos požymių)šį faktą traktuoja kaip "prasilenkia su privataus verslo veiklos principais, nes pataisų įtvirtinimo atveju būtų ribojama ūkinės veiklos laisvė, o valstybė kištųsi ir reguliuotų draudimo įmokų dydžius"...Įdomu, kas būtų, jei draudimas Respublikoje būtų laisvanoriškas ir privalomas tik kertant menamą ar tikrąją kitos valstybės sieną?...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS