Vyriausybė nepritaria siūlymui MMA susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu | KaunoDiena.lt

VYRIAUSYBĖ NEPRITARIA SIŪLYMUI MMA SUSIETI SU VIDUTINIU DARBO UŽMOKESČIU

  • 1

Vyriausybė nepalaiko Seime svarstomo siūlymo minimalios algos (MMA) dydį susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė tai numatančioms Darbo kodekso pataisoms, kurias iniciavo Darbo partijos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas bei „tvarkietis“ Petras Gražulis.

V.Uspaskichas siūlo, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustatytų tokią MMA, kuri atitiktų Europos socialinės chartijos ratifikavimo metu prisiimtus įsipareigojimus - būtų ne mažesnė kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Vyriausybė pritarė tikslui įgyvendinti chartijos įsipareigojimus, tačiau pati kodekso pataisa, pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus, yra perteklinė.

„Jau dabar Darbo kodekso nuostatos sako, kad tarptautinės sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai. Vyriausybės 2012-2016 metų progamos 85 punkto nuostatos įtvirtina, kad atsigaunant ekonomikai, bus didinami pastoviai atlyginimai atsiradus galimybei ir bus siekiama, kad jie siektų apie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, - Vyriausybės posėdyje sakė G.Klimavičius.

P.Gražulis siūlo, kad MMA negalėtų būti mažesnė negu pusė praėjusiais metais įstatymų patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio.

„Lietuvos įstatymai nenumato tvirtinti šalies ūkio vidutinio metinio darbo užmokesčio. Jeigu atsirastų toks kriterijus, jis turbūt lemtų savaiminį darbo užmokesčio indeksavimą“, - teigė G.Klimavičius.

Ministerija taip pat nurodė, kad pritarus P.Gražulio pataisai, MMA būtų nustatoma neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, valstybės, savivaldybių ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį. Anot ministerijos, siūloma tvarka taip pat apribotų Trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio.

MMA nuo 2014 metų spalio 1 dienos siekia 300 eurų, ją padidinti iki 325 eurų ketinama nuo šių metų liepos.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Kęstas Br.

Kaip mes vis dar galime padėti šeimoms Lietuvoje? Įvesti visiškai nemokamą aukštąjį išsilavinimą, griežtai kontroliuojant, kad valstybės parama atitektų tik tiems universitetams, kurių neturtingiausi absolventai gauna normaliai apmokamus darbus. Šie duomenys irgi turi būti lengvai prieinami internete. Dabar to taip pat nėra. Google vietoje atsakymo klausia: "Did you mean [1]: universitetams, kurių turtingiausi absolventai gauna normaliai apmokamus darbus?" Toks klausimas irgi įdomus (kur studijuoja mūsų grietinėlė), bet neatspindi universitetų darbo kokybės. Kviečiu mūsų politikus pasinaudoti laikinais ekonominiais sunkumais ES, dėl to sulėtėjusia emigracija, ir pabandyti sukurti geresnes sąlygas šeimoms Lietuvoje. Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS