VYRIAUSYBĖ PRITARĖ MOKESČIŲ PERTVARKOS PAKETUI, JIS BUS TEIKIAMAS SEIMUI

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė mokesčių reformos projektui. Pirmą kartą Ministrų kabineto posėdyje apsvarstytas paketas kitą savaitę bus teikiamas Seimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė besitikinti, kad vasarą vyks išsamios diskusijos, o rudenį būtų galima diskutuoti dėl konkrečių pasiūlymų. Premjerė pabrėžė, kad paketu siekiama padaryti sistemą teisingesnę.

„Kadangi yra visa eilė lengvatų, investicinių lengvatų, kurias matome reikalą pratęsti, akivaizdu, kad fiskalinis efektas yra toks, koks yra, ir ne to siekiama. Siekiama pačioje sistemoje viduje atlikti pertvarkymus, kurie leistų pagrįsčiau kalbėti apie ją, kaip apie teisingesnę sistemą“, – posėdyje sakė premjerė. 

„Aišku, kažkam gali atrodyti, kad tai yra neteisinga, nes jų individuali situacija keičiasi nepalankesne linkme, bet žiūrint iš bendro konteksto, iš to, kas dabar neša pagrindinę mokesčių naštą ir žiūrint į tai, kad tai, kas finansuojama gyventojų pajamų mokesčiu arba socialinio draudimo įmokomis, turi labai panašų principą (...), pareiga prisidėti šiuo metu skiriasi per ženkliai, kad galėtume kalbėti apie teisingą sistemą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad pertvarka yra žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stiprinamos paskatos dirbti, atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant investicine sąskaita, kuri, pasak ministrės, bus ambicingiausia regione.

„Platus ratas priemonių, stiprinančių pridėtinę vertę didinančioms investicijoms, tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui, tai tikrai didelė mokesčių paketo dalis. Taip pat taršos apmokestinimas, kuris jau yra priimtas, (...) taip pat savivaldos finansinis savarankiškumas, stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą“, – teigė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkreipė dėmesį, kad tarp pakeitimų numatytas ir mažesnis darbo stažas, kad socialiai pažeidžiami žmonės galėtų paprasčiau gauti nedarbo išmoką. Be to, vienodinamos „Sodros“  įmokų lubos, individualių įmonių savininkų apmokestinamoji bazė. Be to, į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualiai dirbantys asmenys.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė posėdyje sakė teigiamai vertinanti siūlymus per kelerius artimiausius metus sulyginti minimalią mėnesio algą ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, taip pat momentinio turto nusidėvėjimo modelį ir palankesnį apmokestinimo modelį. Visgi ji teigė, jog kai kurie siūlymai kelia nerimą.

„Net ir pakėlus kartelę, bet sumuojant visų rūšių pajamas aukštoms pajamoms bus taikomas specialus papildomas apmokestinimas, kas šiek tiek mažins mūsų konkurencingumą regione, ypatingai dividendų apmokestinimo kontekste“, – teigė I. Valeškaitė.

Ji sakė besitikinti, kad kai kuriuos pasiūlymus bus galima apsvarstyti tolesniuose reformos svarstymuose.

„Riboto dydžio pajamų natūra krepšelis, kuris leistų geriau atliepti įvairialypes naudas darbuotojams, (...) taip pat momentinio nusidėvėjimo išplėtimas gamybiniams pastatams ir „Sodros“ lubų mažinimas, siekiant labiau susieti darbuotojų gaunamas išmokas su mokamomis įmokomis“, – posėdyje sakė viceministrė.

Kultūros ministras Simonas Kairys kalbėjo, jog pelno mokesčio lengvata kinui turėtų būti pratęsta.

„Jos netekimas būtų šitai industrijai esminis ir gražių dalykų, kuriuos ši industrija atneša, turėtume rizikos nesulaukti. Visame pakete šis klausimas mums labai svarbus“, – teigė ministras.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi pastebėjo, kad siūlomos priemonės daugeliu atvejų yra tinkamos, siekia teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, tačiau nesprendžiamos esminės Lietuvos mokesčių sistemos problemos.

„Pagal Lietuvos išsivystymo lygį turime per mažas valdžios sektoriaus pajams ir ši problema sprendžiama nepakankamai“, – sakė A. Kuniyoshi.

„Galimybės ateityje spręsti struktūrines valdžios sektoriaus problemas išliks ribotos, kalbame apie adekvatų švietimo, sveikatos apsaugos finansavimą. Antras dalykas, nematome reikšmingai sumažinamos apmokestinimo režimo įvairovės“, – pridūrė ji. 

Ji taip pat teigė matanti rizikų visoms įmonėms suvienodinti pelno mokesčio tarifą, be to, sakė, jog netikslinga didinti PVM mokėtojo ribą, o siūlymai plėsti nekilnojamo turto mokesčio bazę turi reikšmingų trūkumų.

Finansų ministerijos siūlymu projektas trečiadienį buvo patikslintas – siūloma didinti papildomo pajamų mokesčio tarifo ribą, keisti mažų įmonių pelno mokesčio skaičiavimą, taip pat didinti neapmokestinamo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) ribą.

Pirmąjį mokesčių reformos projekto variantą Finansų ministerija paviešino kovą, vėliau jį koregavo. Iki šiol pakete, be kitų dalykų, siūlyta didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita ir kiti.

Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Be to, gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 procentus. Anksčiau ministerija siūlė 5 proc. tarifą bei 10 tūkst. eurų ribą.

Siūloma papildomu 5 proc. GPM apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 180 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

Nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų.

Finansų ministerija siūlo naują instrumentą – investicinę sąskaitą, tačiau atsisakė ankstesnio siūlymo apriboti metinę investavimo ribą, siekusią iki 10 tūkst. eurų.

Minimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą siūloma taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio ketinama atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus.

Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, siūloma didinti nuo 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų.

Pakete – ir noras apmokestinti artimųjų dovanas.

Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo Europos Sąjungos (ES) RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.