"Toyota GT86" – automobilis, kuris kiekvienam sėdusiam prie vairo primena, ką iš tiesų turėtume vadinti vairavimo malonumu.

Kitas pojūtis

Pastaruoju metu į redakcijos rankas patekdavo automobiliai, kurių tikrų vairuotojų svajone nelabai pavadinsi. Taip, jie buvo patogūs keliauti šeimai su dviračiais ir šunimi į kokį nors kurortą kaip "Peugeot 5008" ar pajusti SUV pranašumus prie "Kia Sportage" ar "Hyundai Tucson" vairo.

Kuriems teko pavairuoti bent kiek į sportiškesnio automobilio kategoriją pretenduojantį egzempliorių, patvirtins, kad būtent šie primena žavėjimosi automobiliais aukso amžių – ne dėl to sumontuotų išmaniųjų ekranų, ar kiek vairuotojui leidžia pasijusti keleiviu ant priekinės sėdynės, tačiau dėl to, kad važiuodamas jais išjungi visą garso įrangą ir, kaip pasakytų motociklininkai, lieki tik tu ir kelias.

Būtent tokias emocijas kelia ir "Toyota GT86". Tai automobilis tam, kuris nori ir mėgsta vairuoti. Sportinio išmetimo gargaliavimas užnugaryje, žema sėdynė ir puikiai subalansuotas svorio centras gali kiekvieną paversti priklausomu nuo važiavimo šiuo automobiliu. Žinoma, turite susitaikyti, kad gana patogiai "GT86" galės važiuoti du žmonės.

Tai automobilis tam, kuris nori ir mėgsta vairuoti.

Galinės sėdynės yra, tačiau tinkamiausios tam, kad atidarę dureles nerūpestingai ant jų švystelėtumėte rankinę ar kuprinę arba įkurdintumėte nedidelį keturkojį kelionės palydovą, bet dvikojams, net ir labai mažiems, ant galinių sėdynių vietos neliks. Nei kojoms, nei galvai. Bagažinė šiame automobilyje simbolinė – jeigu planuojate ilgesnę išvyką, tai geriau ją pačią (bagažinę) naudoti kaip lagaminą, susidedant atskirus daiktus, nei bandyti juos sutalpinti į lagaminą, o paskui šį mėginti įkomponuoti į stalčiuką "Toyota" gale.

Plojimai inžinieriams

Prie "Toyota" vairo įsitaisiau tuomet, kai Lietuvoje pliaupė liūtis, kelias buvo gerai įmirkęs. Taigi oras žadėjo, kad patirti nuotykių su šiuo automobiliu kelyje bus kaip niekada lengva. Tik priminsiu, kad šis lengvutis automobilis aprūpintas 200 AG, 2 l varikliu ir 6 pavarų automatine dėže, kurią ir būtų galima laikyti didžiausiu šio automobilio minusu. Ji kiek pavėluotai reaguoja į vairuotojo reikalavimus. Tad kol neįjungtas "Sport" režimas, staigiau spustelėjus akceleratorių, tenka luktelėti, kol automobilis sugalvoja, ką daryti. Taip elgtis tokio tipo automobiliui tiesiog nepridera.

Tad kuo skubiau spaudžiu prie pavarų svirties įtaisytą "Sport" mygtuką, kuris leidžia mėgautis automobilio teikiamu važiavimo ir vairavimo malonumu.

Kad pajustumėte, kaip smagu vairuoti "GT86", nesirinkite nuobodžiai lygaus kelio. Šio automobilio stichija – vingiuoti keliai, kur galima klausytis 200 AG "Subaru" inžinierių sukurto opozicinio variklio simfonijos.

Su įjungtomis visomis saugaus važiavimo sistemomis "Toyota" elgiasi lyg dresuotas augintinis, o vairuotojo dešinėje sumontuoti mygtukai masina išjungti stabilumo kontrolę. Taip ir padarau. Centriniame prietaisų skydelyje užsidega apie tai įspėjanti piktograma, bet automobilio elgesys pernelyg nepasikeičia, jeigu su vairu ir dešiniuoju pedalu nesielgiate per aštriai. Subalansuoti judesiai vairu ir koja leidžia pasidžiaugti lengvu galo slystelėjimu, tačiau automobilis išlaiko puikų sukibimą ir nenukrypsta nuo važiavimo trajektorijos. Teskamba plojimai "GT86" kūrusiems inžinieriams. Jeigu drąsos atsisakyti stabilumo kontrolės nepakanka, "Toyota" siūlo režimą "Track". Įjungus jį automobiliui sistemos leidžia šiek tiek slystelėti, tačiau užfiksavus, kad slystelėjimas gali baigtis suktuku, sistemos padeda suvaldyti situaciją.

Įdomūs sprendimai

Dar vienas dalykas, kuris nudžiugino šiame automobilyje "Toyota" – įrangos sprendimai. Centriniame pulte įmontuotas ekranas, kuriame galima nusistatyti maršrutą navigacinėje sistemoje ir pasirinkti norimą radijo stotį ar muzikinę laikmeną. Viskas! Visas kitas reikiamas funkcijas – važiavimo režimo pasirinkimą, klimato valdymą galima nustatyti naudojant mygtukus arba sukamuosius mygtukus. Aš vis dar esu įsitikinęs, kad daug paprasčiau perprasti klimato sistemos valdymą naudojantis senais gerais mygtukais, o ne bandant pataikyti į reikiamą piktogramą išmaniajame automobilio ekrane, tačiau, matyt, tokių dinozaurų, kaip šis automobilis "Toyota" liks vis mažiau ir po dešimtmečio tai bus tikrai egzotika.

Dar vienas tokios senovinės egzotikos priminimas – laikrodis. Toks, koks buvo montuojamas prieš 20-metį, prieš dešimtmetį. Toks jis ir šiame "GT86" ir nors dauguma kolegų, pamatę jį naujame automobilyje, ironiškai šypsojosi, aš juo žaviuosi. Tokį pat palikimą turi ir ne vienas prestižinės klasės automobilis: "Rolls-Royce" vis dar montuoja mechaninį laikrodį, "Maseratti" irgi jų neatsisakė. Gal tai priminimas, kad šių sparčiai tobulėjančių technologijų amžiuje turi būti ir kažkas, kas primintų, nuo ko viskas prasidėjo.