Dešiniavairiai Lietuvoje: įmanoma, bet ar verta | KaunoDiena.lt

DEŠINIAVAIRIAI LIETUVOJE: ĮMANOMA, BET AR VERTA

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, skirtų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje.

Privalomos modifikacijos

Įstatymo pataisose įrašytos ir ES rekomenduotos priemonės, kurių reikėtų imtis norint užtikrinti saugų eismą dešiniavairiais automobiliais šalyse, kur eismas vyksta dešine kelio puse.

SEAKĮ pabrėžiama, kad dešiniavairiai automobiliai turės turėti numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti: periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu, taip pat – kai blogas matomumas. Dešinėje vairą turintis automobilis privalės turėti eismui dešine kelio puse pritaikytus žibintus (antraip jie akintų, nes spindulys nukreiptas į priešingą pusę) ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius.

Dešiniavairiai automobiliai turės turėti numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą. Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Krovininiai automobiliai, kurių didžiausia leisina masė didesnė nei 7 500 kg ir kurie skirti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaičiuojant vairuotojo, privalo tam numatytose vietose turėti įrengtą papildomą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo matomumui pagerinti, ir eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus plataus stebėjimo kampo arba artimo vaizdo veidrodžius. Vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi. Nurodoma, kad neturint dvejų metų vairavimo stažo tokias transporto priemones vairuoti draudžiama.

Tikrins pareigūnai

Asmeniui, kuris pagal nustatytus reikalavimus dešiniavairį automobilį parengs dalyvauti kaire puse vykstančiame eisme, reikės kreiptis į bet kurią techninių apžiūrų ekspertizių įmonę, kuri turės įvertinti, ar įranga veikia tinkamai. Gavus šios įmonės patvirtinimą, kad viskas tinkamai veikia, bus galima transporto priemonę registruoti.

Beje, dešiniavairius automobilius, kurie dalyvauja eisme, galės patikrinti ir policijos pareigūnai. Dabar tokių techninių policijos patikrinimų sulaukia ir automobilius su vairu kairėje pusėje vairuojantys savininkai. Per patikrinimus tikrinama, ar automobiliai eksplotuojami tinkamomis padangomis, ar tinkamai šviečia automobilio žibintai, ar automobilis tinkamai sukomplektuotas – yra vaistinėlė, avarinio sustojimo ženklas, šviesą atspindinti liemenė. Sustabdę dešiniavairį automobilį, pareigūnai galės patikrinti, ar tinkamai veikia visa įranga, turinti pagerinti matomumą. Jeigu numatytos įrangos dešiniavairiame automobilyje nebus, policijos pareigūnai galės anuliuoti techninės apžiūros galiojimą.

Antplūdžio nesitiki

Techninių ekspertizių įmonės "Transporto studijos" ekspertai, išnagrinėję dešiniavairėms transporto priemonėms nustatytus modifikavimo reikalavimus, mano, kad toks perdirbimas tikrai nebūtų pigus ir lengvai įgyvendinamas.

Tvarkingi dešiniavairiai automobiliai kainuoja pigiau nei jų analogas, pritaikytas eismui kairiąją puse, tačiau įvertinus jo pritaikymo eismui kairiąją puse kainą, toks automobilis taps kone tūkstančiu eurų brangesnis nei toks pats automobilis su vairu tinkamoje pusėje.

Kai kurie specialistai tikina, kad dešiniavairio automobilio pritaikymas dalyvauti esime Lietuvoje gali kainuoti apie pora tūkstančių eurų. Vis dėlto naudotų automobilių prekybą stebintys specialistai įsitikinę, kad dešiniavairių bumo Lietuvoje nebus.

"Įsigydamas automobilį lietuvis vidutiniškai jam išleidžia apie tris tūkstančius eurų. Tvarkingi dešiniavairiai automobiliai kainuoja pigiau nei jų analogas, pritaikytas eismui kairiąją puse, tačiau įvertinus jo pritaikymo eismui kairiąją puse kainą, toks automobilis taps kone tūkstančiu eurų brangesnis nei toks pats automobilis su vairu tinkamoje pusėje", – kalba UAB "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dešiniavairius automobilius pirktų ir tokioms investicijoms ryžtųsi tik asmenys, nusprendę įsigyti labai specifinį automobilį. Turiu galvoje tam tikrus japoniškus automobilius, kurie buvo skirti vietinei (namų) rinkai, o su vairu kairėje pusėje paprasčiausiai nebuvo gaminami. Tuomet tokioms investicijoms galima ryžtis", – svarstė pašnekovas. V.Naujanis nesiėmė prognozuoti, kiek tokių automobilių atsiras Lietuvoje, tačiau, pasak jo, tokių per metus įregistruojamų atuomobilių skaičius neturėtų būti didelis.

Matomumo iššūkis

"Transporto studijų" direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius tvirtina, kad svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniavairius automobilius, – užtikrinti, kad kliūties lenkimo kelyje manevras, ypač kai tokio manevro metu iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus. Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuria išplečiama vairuotojo matymo į priekį zona. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas.

"Vienos konkrečios schemos, kaip turi būti išdėstyti veidrodžiai, nėra, tačiau teisės aktuose nustatyta, kad veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies – tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu. Paminėtina ir tai, kad veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) ir užtikrinti apsaugą nuo akinimo", – atkreipia dėmesį R.Vėlavičius.

Pavojus saugumui

Kitas svarbus saugiklis, mažinantis incidentų riziką lenkimo metu, – vaizdo kameros tvirtinimas vadinamojoje antrojoje nuvalyto priekinio lango zonoje. Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti ir įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Beje, monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto antrojoje nuvalyto priekinio lango zonoje, ką užtikrinti greičiausiai nebus itin paprasta. Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio vagimi – vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje, todėl, renkantis įrangą ir jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikalavimus modifikuoti dešiniavairių automobilių priekinius artimosios šviesos žibintus: pritaikant anglišką automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams – turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.

Dar vienas galvosūkis, su kuriuo susidurs perdirbėjai – kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T.y. kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė nenušluotų nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Mantas

Kas nors mate jau kokias pagamintas sitemas pirkti?

kagi

tai duos papildomas pajamas medicinai farmacijai morgams laidojimo bendrovems ir remonto dirbtuvems.. VALIO /valstieciams/ ir kt. seimo pirdunams......

Bet kas

Ta Brexito salis simtus tukstanciu lietuviu maitina ir suteikia 100% pragyvenima..Siaip ziuriu dar kurie like lietuvoj .jau savo galva nebegalvoja.nors lietuvis visada buvo kaip prostitute kas daugiau moka ant to ir uzsoka.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS