Trys laisvos dienos šį savaitgalį gali tapti puikia galimybe vairuotojams stebėti ir tobulinti saugaus vairavimo įgūdžius ilgesniuose maršrutuose, rašoma pranešime spaudai.

Kol Lietuvoje dar tik testuojami sektoriniai greičio matuokliai, vairuotojai jau gali pasitikrinti savo saugaus greičio palaikymo įgūdžius bei pradėti keisti vairavimo įpročius, jeigu šie yra netinkami. Išmaniosios programėlės jau perspėja apie ruožus, kuriuose ateityje bus matuojamas vidutinis greitis.

„25-iuose eismo ruožuose ruošiamas vadinamasis sektorinis greičio matavimas, kuomet fiksuojamas ne momentinis automobilio greitis, bet  vidutinis greitis tam tikrame kelių kilometrų ilgio ruože. Jau testuojant sistemą gruodį pranešta, kad greitį viršijo net kas trečias vairuotojas, todėl savaitgalį į kelionę išsiruošę ir greitį labiau už savo bei keleivių saugumą vertinantys vairuotojai gali įsitikinti, kokiuose kelio ruožuose jiems teks būti budriems ir palaikyti leistiną vidutinį greitį“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, pernai gruodį ruožuose, kuriuose greitis ribojamas 90 km/val. buvo užfiksuota beveik 3 tūkst. automobilių, važiavusių greičiau nei 130 km/val. Didžiausias leistino greičio viršijimas – vidutinis 192 km/val. greitis – užfiksuotas kelyje A7 tarp Marijampolės ir Kybartų, o daugiausiai pažeidimų nustatyta kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai.

„Dėl įvairių priežasčių greičio matuokliai Vilniuje ilgą laiką veikė ne visa apimtimi, todėl sostinės vairuotojai, vos ne mintinai išmoko rizikingas vietas, kuriose tiesiog „numesdavo“ greitį. Sektoriniai greičio matuokliai efektyviais laikomi būtent dėl to, kad reikalauja ne vienkartinio greičio sumažinimo, bet dėmesingumo išlaikant vidutinį greitį, bet to, teigiama, kad  jie fiksuos visus pažeidėjus“, – teigia ekspertas.

Anot jo, ypač dėmesingi vairuotojai turėtų būti geriau pažįstamuose, įprastuose maršrutuose, kuriais važiuojant dėmesys mažiau koncentruojamas, nes atrodo, kad ir taip mintinai žinomos visos saugumo saleles, žiedinės sankryžos, posūkiai ar šviesoforai. Pats paprasčiausias būdas pasitikrinti, kur sektoriniai greičio matuokliai veikia – pasinaudoti išmaniosiomis eismo programėlėmis.

Lietuvos keliuose ėmus statyti stacionarius greičio matuoklius ir apsisprendus apie juos pranešti specialiu kelio ženklu, netilo diskusijos, ar nevertėtų greičio matuokliams leisti kelių eismo taisykles pažeidžiančius vairuotojus „užklupti“ netikėtai. Tačiau visos greičio matavimo priemonės diegiamos ne tam, kad kuo daugiau vairuotojų būtų nubausta, o tam, kad jie keistų savo vairavimo įpročius, o saugumo keliuose daugėtų.

„Taip pat turėtų būti traktuojami ir naujieji vidutinio greičio matuokliai kelių ruožuose. „Įspūdinga“, kai pro gyvenvietes kelių gaidelis pralekia beveik 200 km/val. greičiu, nes visi suprantame, kokį pavojų toks vairuotojas kelia sau ir aplinkiniams. Tobulu atveju būtent paties vairuotojo sąmoningumas, pagarba kitiems eismo dalyviams, o ne tik keliais per visuotines šventes ar ilguosius savaitgalius slenkančios automobilių kolonos turėtų vairuotojus priversti sumažinti greitį“, – tvirtina A. Žiukelis.

Sektoriniai matuokliai veiks visą parą ir gebės atpažinti daugiau nei 120 šalių transporto priemonių valstybinės registracijos numerius. LAKD žada, kad kiekvienu leistino greičio viršijimo atveju visi duomenys, būtini pažeidimui nustatyti ir įforminti, bus automatizuotai fiksuojami.