Klausimas, į kurį atsakydami pirmiausia suklysta vairuotojai, – kas yra atsakingas už kelio trūkumus ir kam pareikšti pretenzijas? Atsakymas paprastas: to konkretaus kelio savininkas.

Svarbu žinoti

Apibendrinant: už valstybinės reikšmės magistralinius, krašto ir rajoninius kelius atsako valstybė, o už vietinės reikšmės – tos konkrečios vietos savivaldybė.

Antras svarbus niuansas – išimtys, kada atsako ne kelio savininkas, o jo valdytojas. Kaip sužinoti?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje išaiškinta, kad jeigu pagal kelio savininko (paprastai valstybės ar savivaldybės) ir įmonės sudarytos sutarties sąlygas įmonei yra perduota tik kelio techninės priežiūros funkcija ir darbai atliekami tik pagal konkretų kelio savininko nurodymą / užsakymą, tada atsakingu subjektu išlieka kelio savininkas. Tačiau jeigu pagal konkrečios sutarties nuostatas įmonei yra perduotas kelio valdymas ir įmonė nepertraukiamai prižiūri kelią bei darbus atlieka savo sprendimu, tuomet atsakingu asmeniu bus laikoma įmonė. Trečias ir svarbiausias klausimas – kokiais atvejais už žalą yra atsakingas kelio savininkas, o kada atsakomybę turėtų prisiimti pats vairuotojas?

Teisminė praktika

Pavyzdžiui, LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 iš savivaldybės buvo priteistas 3 491,77 eurų nuostolių atlyginimas dėl to, kad vairuotojas įvažiavo į dvi viena po kitos buvusias ir nepažymėtas kelio duobes (1,2 x 1 x 0,2 m ir 1,0 x 0,8 x 0,2 m). Incidento metu buvo apgadinta automobilio padanga, vairo kolonėlė, amortizatorius, svertė, guolis, guoliavietė, vairo traukė.

Teismas šioje byloje išaiškino, kad kai žala padaryta dėl kelio kaip statinio konstrukcinių trūkumų, savivaldybė atsako pagal griežtosios civilinės atsakomybės taisykles. Tai reiškia, kad tokiose bylose neturi būti įrodinėjama savivaldybės kaltė, užtenka paties fakto, kad kelias priklauso savivaldybei, kad duobės kelyje neatsirado staiga ir netikėtai, kad jos nebuvo laiku ir tinkamai pažymėtos, o vairuotojo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų.

Vairuotojo veiksmai

Pabaigoje reikėtų akcentuoti, kad net tais atvejais, kai pagal preliminarų vertinimą yra akivaizdu, jog už konkrečią žalą turėtų atsakyti kelio savininkas, teismo procese visada lygiagrečiai bus vertinamas ir nukentėjusiojo elgesys. Pavyzdžiui, ar vairuotojas neviršijo leistino greičio, ar nepažeidė kitų KET, ar buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ar turėjo galimybę sumažinti greitį ir išvengti kliūties ir pan. Jeigu būtų nustatyta, kad vairuotojas taip pat pažeidė vienokias ar kitokias savo pareigas, kelio savininko civilinė atsakomybė galėtų būti mažinama arba jis apskritai nuo jos galėtų būti atleistas.

Todėl tais atvejais, kai vairuotojas pagal preliminarų aplinkybių vertinimą ketina kreiptis į kelio savininką dėl žalos atlyginimo, rekomenduotina į įvykio vietą kviesti policiją ir prašyti aptariamą įvykį fiksuoti bei spręsti, ar vairuotojas pažeidė kokias nors KET, ar ne. Padarius išvadą, kad vairuotojo veiksmuose KET pažeidimo nėra, tikimybė sulaukti žalos atlyginimo iš kelio savininko padidėja.

Slalomo tarp duobių dekalogas

Šilto ir šalto oro staigi kaita lėmė, kad gatvėse po kiekvienos nakties atsiranda vis naujų duobių, į kurias neatsargiai įvažiavus gali tekti ieškoti atsarginio rato arba galvoti apie pakabos remontą. Kaip išgyventi netikėtai prasidėjusį duobių sezoną?

1. Nevažiuokite tarsi prilipę prie kito automobilio. Laikykitės pakankamo atstumo nuo priešais važiuojančiųjų – tai leis matyti kelio dangą ir laiku reaguoti. Taip galėsite ir lengviau pristabdyti, jeigu išvysite duobę. Kartu tokia taktika sumažins tikimybę, kad į jūsų automobilį pataikys akmenys, skriejantys iš po priekyje važiuojančių mašinų ratų.

2. Nebūtina visą laiką žiūrėti į apačią ir tykoti duobių. Geriau išlaikyti žvilgsnį aukštai ir reguliariai žvilgčioti į kelio paviršių.

3. Susitelkite tik vairavimui. Blaškymasis gali nulemti, kad laiku nepastebėsite duobės ar nespėsite pasukti vairo.

4. Vairaratį laikykite abiem rankomis, ties laikrodžio 9 ir 3 valandų pozicijomis. Taip galėsite geriausiai valdyti automobilį.

5. Venkite staigių judesių. Karštakošiškas vairaračio pasukimas gali pridaryti dar daugiau bėdų nei įvažiavimas į duobę kelyje.

6. Stebėkite priešinga kryptimi važiuojančias transporto priemones. Jeigu dėl duobės teks išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir taip sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, geriau to nedarykite: įlėkti į duobę mažiau skausminga, nei susidurti su kitu automobiliu.

7. Daug duobių susidaro ten, kur labiausiai nuvažinėtas asfaltas ir todėl susidariusios galimybės kauptis vandeniui. Vienas iš būdų išvengti duobių – neleisti ratams riedėti vėžėmis.

8. Jeigu pastebėjote, kad įvažiavote į prasto kelio zoną – pristabdykite. Taip turėsite daugiau galimybių išvengti duobių. Kuo greičiau važiuojate, tuo mažiau laiko turite sureaguoti.

9. Jeigu matote, kad teks važiuoti per duobę – prilėtinkite, tačiau, prieš pat įvažiuodami į duobę, atleiskite stabdžio pedalą – taip sumažinsite pakabos apkrovą ir galimus smūgio padarinius.

10. Būkite atsargūs važiuodami per balas – jos gali slėpti gilias ir pavojingas duobes. Todėl, jei galite, venkite važiuoti per balas.