NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MADOS KEIČIASI

Naudotų automobilių prekybininkai pastebi, kad po truputį keičiasi lietuvių automobilių pasirinkimo įpročiai. Tai lemia ir pakitusi pasiūla, ir besikeičiantis požiūris į transporto priemonę.

Domisi ir hibridais

Jau, ko gero, kliše tampa mintis, kad lietuviai renkasi naudotus, maždaug 10–15 metų senumo automobilius ir jais užpildo miestų gatves.

Naujomis transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių atstovai nebe pirmus metus kalba, kad reikia įvesti automobilių mokestį, esą taip persodinsime tautiečius iš senų didelių ir taršių, į naujus mažesnius ekologiškesnius ir ekonomiškesnius automobilius. Taip padidės ir saugumas gatvėse, ir didmiesčiuose sumažės tarša.

"Vis dėlto naujų automobilių pardavėjai pamiršta, kad rinkdamasis automobilį lietuvis viską apsvarsto itin racionaliai ir bando suderinti labai daug dalykų. Jam reikia, kad automobilis būtų patogus tolimesnėse kelionėse (su šeima nuvažiuoti į pajūrį), kad būtų tinkamas nuvažiuoti į sodybą, taip pat, kad nebūtų pernelyg didelis važinėti mieste. Taigi bandydami sujungti šiuos visus kriterijus ir ieškodami automobilio, suprantame, kad lietuviui geriausias yra šeimyninis universalas", – pasakoja Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis.

Keldami ekonomiškumo kriterijų, žmonės vis dar žvelgia į dyzelinu varomus automobilius, nors, pripažįsta pašnekovas, vis dažniau žvilgsnis kreipiamas ir į benzininius ir hibridinius variklius turinčias transporto priemones.

"Hibridinę pavarą turintys automobiliai masiškiau buvo pradėti gaminti maždaug nuo 2005–ųjų, kai rinkoje jau porą metų buvo pardavinėjama antroji "Toyota Prius" karta, atsirado "Honda Civic" su benzininiu ir elektros varikliu. Tad natūralu, kad šie automobiliai atsiranda ir antrinėje rinkoje", – sakė V.Naujanis.

Anksčiau tokie automobiliai Kauno automobilių turguje buvo gana reti svečiai, o šiandien yra ne viena prekybinė aikštelė, kurioje galima rasti bent po kelis tokius automobilius.

Pokyčius reikia subrandinti

UAB "Varanas" vadovas tvirtino esąs įsitikinęs, kad lietuvių požiūris į automobilius keičiasi. Net ir jaunuoliai, dažniausiai su tėvais atvykstantys į turgų ieškoti pirmojo savo automobilio, anksčiau sukę ratus aplink galingesnius "Audi", BMW ar "Mercedes Benz" automobilius, vis dažniau žvalgosi kompaktinių hečbekų, o kartais net ir miesto automobilių.

"Keičiasi žmonių požiūris į automobilius. Dabar jaunimui įdomus ne tiek galingas variklis, kiek automobilyje sumontuota multimedija – ar jis galės su automobiline multimedijos sistema susieti savo išmanųjį telefoną, koks automobilio ekranas sumontuotas prietaisų skydelio centre", – pastebėtus pokyčius nupasakojo vyras. Pasak jo, sparčiai besivystančios technologijomis jauni žmonės itin domisi, todėl jiems svarbu, kaip greit tos technologijos įdiegiamos ir automobilius.

Dabar jaunimui įdomus ne tiek galingas variklis, kiek automobilyje sumontuota multimedija – ar jis galės su automobiline multimedijos sistema susieti savo išmanųjį telefoną, koks automobilio ekranas sumontuotas prietaisų skydelio centre.

Pasak V.Naujanio, dar vienas dalykas, kuris paskatintų lietuvį rinktis mažesnį miesto automobilį – kokybiškos kelionės viešuoju transportu. "Jeigu žmogus paskaičiavęs suprastų, kad, pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus ar Kauno iki Klaipėdos važiuojant traukiniu ar autobusu kainuotų panašiai, tačiau truktų trumpiau nei automobiliu, manau,  jis persėstų į viešajį transportą", – svarstė automobilių rinkos specialistas.

Kalbėdamas apie viešąjį trasnportą jis išskyrė ir dar vieną priežastį, kodėl lietuviams taip svarbu turėti nuosavą transporto priemonę. "Pažvelkite į žmones, gyvenančius mažesniuose miesteliuose. Automobilis jiems pagrindinė, o neretai ir vienintelė susisiekimo priemonė nuvažiuoti į miestelio centrą, pas gydytoją ar pas toliau gyvenančius gimines. Pro mažesnius miestelius autobusai važiuoja vos du kartus per dieną – iš ryto į vieną pusę, vakare į kitą. Tad žmonės ir stengiasi turėti kažkokį automobilį, kad bent kažkaip pasilengvintų savo dalią", – socialinį šios problemos aspektą palietė V.Naujanis.

Svarbiausia – vis dar kaina

Prabilus apie socialinius dalykus, pasak pašnekovo, verta paminėti ir vidutinį lietuvių atlyginimą. Tik didmiesčiuose žmonės gali džiaugtis, gaunantys apie 700–800 eurų vidutinį atlyginimą, o mažesniuose miesteliuose šie skaičiai susitraukia kone perpus. Nepaisant to, žmogui automobilis reikalingas – nuvežti vaikus į mokyklą, nuvažiuoti į darbą, parduotuvę ir panašiai.

"Kiekvienas renkamės automobilį pagal kišenę, tad turi būti sudarytos galimybės kiekvienam išsirinkti tokią transporto priemonę, kurią jis išgali nusipirkti ir išlaikyti. Aš suprantu, kad naujais automobiliais prekiaujantys žmonės savo salonus yra atidarę didmiesčiuose ir jie retai susiduria su paprastu žmogumi iš Lietuvos provincijos, tačiau į turgų automobilio rinktis užsuka patys įvariausi lietuviai ir kaimynai latviai arba estai. Ilgai taupytus pinigus jie investuoja į automobilį, kurį gali nusipirkti ir kuris jiems reikalingas", – kalbėjo V.Naujanis.

Pasak vyro, naudotų automobilių rinką stebinčio ne vieną dešimtmetį, svarbiausias kriterijus lietuviams renkantis automobilį – kaina ir tik po to – visi kiti dalykai.

"Kai žmogus renkasi antrą šeimos automobilį, dažniausiai tai būna mažesnis ir ekonomiškesnis variantas, tačiau jeigu reikia pirkti vieninteelį automobilį šeimai, tikėtina, bus pasirinktas šeimyninis universalas ar minivenas", – apibendrino V.Naujanis.