ARTĖJANT RINKIMAMS – ATLIEKŲ TVARKYMO KAINŲ FOKUSAI
Artėjant rinkimams, sostinės valdžia šįmet sumažino vilniečiams mokestį už šiukšlių tvarkymą. Tačiau sukilo atliekų vežėjai – dvi iš trijų įmonių pareiškė nutraukiančios sutartis.
Naujas konkursas skelbiamas jau didesnėmis kainomis, tuo metu rinkėjai tikinami, kad paslaugos nebrangs. Kažkm naudingos tokios manipuliacijos.
Pasigenda racionalumo
Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) laikinoji direktorė Asta Kuckaitė, paklausta, kas kaltas dėl Vilnių krečiančios atliekų krizės, pripažino, kad patys vežėjai neapskaičiavo realių sąnaudų, besistengdami laimėti konkursą kuo mažesne kaina.
"Bet tai visos sistemos bėda, – akcentavo ji. – Kompetencijos, o gal ir noro, kaip atliekų apskaitą ir apmokestinimą organizuoti racionaliai, trūksta ir savivaldybei."
Mat Vilniaus valdžia apie 10 mln. eurų ES ir miesto lėšų užsimojusi investuoti į požeminių atliekų konteinerių tinklą, nors jau esama gerokai pažangesnių tvarkymo būdų. Asociacija racionalumą, tvarkant mišrias komunalines atliekas, sieja su asmeninio apmokestinimo sistemos įdiegimu.
"Kiekvienas, kas turi atliekų, susimoka už savo kiekį – tokia yra užsienio šalių praktika, – sakė A.Kuckaitė. – Ir visai nesvarbu, ar konteineriai požeminiai, ar antžeminiai, ar būdelės – visur įdiegta elektroninė apskaitos sistema. Atsidarai konteinerį savo čipu ar kortele, įmeti šiukšlių maišelį, ir jo svoris automatiškai įrašomas į sistemą. Įmetei 3,25 kg, – už tiek ir mokėsi, o ne už savo turimuose kvadratiniuose metruose neva susidariusį kiekį."
Kaip panaudojamos lėšos, mes nežinome. Gal jos grįžta į infrastruktūrą, gal tenka miesto plėtrai, o gal nuplaukia kur nors kitur.
Inžinierės ekologės išsilavinimą turinčios vilnietės įsitikinimu, įvedus tokią sistemą, laimėtų visi jos dalyviai. Gyventojai būtų suinteresuoti mokėti mažiau, ir atliekas rūšiuotų, galbūt net mažiau pirktų maisto, kad paskui nereikėtų išmesti sugedusio. Atliekų tvarkytojams tai būtų naudinga, nes keistųsi infrastruktūra – konteinerių išpylimas būtų valdomas elektroniniu būdu, mažiau darbuotojų reikėtų aptarnavimui.
„Nelikus tiesioginio sąlyčio su atliekomis ir daug fizinio darbo, galėtų dirbti jaunesni žmonės, kurie šiuo metu bodisi tokio darbo", – teigė atliekų vežėjų atstovė.
Skaidru, bet nelabai
Savivaldybė, jos manymu, irgi laimėtų, nes nereikėtų mokėti atliekų tvarkytojui už atvažiavimus, per kuriuos paimama pusė konteinerio arba vos ant dugno atliekų.
"Reikalingi sisteminiai sprendimai, bet savivaldybė niekaip negali atitrūkti nuo tų kvadratinių metrų… Aišku, taip lengviausia – paimi iš Registrų centro patalpų plotus ir skaičiuoji pinigus. Bet galbūt visoms pusėms naudingų sprendimų neieškoma, nes tokia situacija palanki pačiai savivaldybei", – įtaria pašnekovė.
Mat paslaugos teikėjams tenka ne visi pinigai, surinkti iš gyventojų už atliekų išvežimą, dalis jų "nusėda" pačioje savivaldybėje.
"Kokia ta dalis ir kaip panaudojamos lėšos, mes nežinome. Gal jos grįžta į infrastruktūrą, gal tenka miesto plėtrai, o gal nuplaukia kur nors kitur, – svarstė A.Kuckaitė. – Ko gero, yra suinteresuotų, kad egzistuotų tokia nelabai skaidri sistema."
Turi ką slėpti
Turinti nemažai darbo patirties namo bendrijos valdyboje vilnietė daro išvadą, kad, nepaisant įvairių klaidų ar nesusipratimų, didžiausia savivaldybės blogybė yra viešumo baimė.
„Tiesiog vengiama ateiti, pasakyti gyventojams, kaip yra iš tikrųjų. Net jei kažkas tikrai blogai, garsiai tai pasakęs, pusę problemos jau išsprendi“, - mano pašnekovė. Kita vertus, abejingumas gyventojų interesams, kitokių nuomonių ignoravimas daugeliui savivaldybių būdingas, nes jos realiai niekam nėra atskaitingos už savo veiksmus ir sprendimus.
"Jos turi kažkokius rekomendacinio pobūdžio nukreipimus iš ministerijų, bet jeigu ta funkcija yra savivaldybei savarankiška, daro, ką tik nori, – sakė asociacijos vadovė. – Į atliekų tvarkymo problemas esu įsigilinusi ir tikrai galiu pasakyti, kad didžiausias rebusas – jas išspręsti su savivaldybėmis. Kadangi jos nepripažįsta jokių kitų taisyklių, tik savas, ir mojuoja savivaldos įstatymu…"
Tačiau daugybė projektų ir siūlymų pakeisti savivaldos įstatymą, bent kiek apriboti savivaldybių galias, Seime sulaukia beveik vieningo politikų atmetimo.
"Savivaldybės yra glaudžiai susijusios su partijomis, nes partijos minta iš savivaldybių… Taip ir užsidaro užburtas ratas, kurio įveikti neleidžia egoistinis mąstymas, suformuotas žiauriojo kapitalizmo. Gal mūsų vaikai, pasimokę užsieniuose, pamatę kitokio gyvenimo, kitaip pradės mąstyti", – vylėsi asociacijos vadovė.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.3 komentarai -
0 komentarai -
LNK inf.0 komentarai
uuo