AIŠKINSIS, AR NUOŠLIAUŽA APLINKKELYJE ĮVYKO DĖL LIŪTIES, AR DĖL BROKO

Vilniaus meras Remigijus Šimašius žada aiškintis, ar nuošliauža naujajame Vilniaus aplinkkelyje ketvirtadienį įvyko dėl išskirtinai gausios liūties, ar dėl darbų broko.

„Dėl visų nuošliaužų, kurios yra įvykę, ypač po paskutinių darbų, natūralu, kad aiškinsimės, ar tai įvyko dėl stichijos, kurios nebuvo galima numatyti, ar tai įvyko dėl to, kad padarytas tam tikras brokas“, – žurnalistams sakė R.Šimašius.

„Šiandien užduotis yra suvaldyti, kad viskas gerai funkcionuotų, o rytoj pradėsime aiškintis dėl padarytos žalos, kas kaltas ir atitinkamai – atsakomybės“, – sakė meras.

Dėl itin gausaus lietaus ketvirtadienio rytą Vilniaus aplinkkelis buvo apsemtas užsikimšus lietaus nuotekų sistemai. Šiame kelyje dėl nestabilaus grunto, dar nesuaugus velėnai, atsirado nuošliauža.

Savivaldybės teigimu, tikimasi, kad aplinkkelis bus sutvarkytas per artimiausią valandą. Vandens kiekis aplinkkelyje pakilo dėl nuošliaužos – aplinkkelio šlaituose žolė ir augmenija dar nebuvo suaugusi, gruntas dar nebuvo susigulėjęs, todėl dėl didelio kritulių kiekio nučiuožė gatvės šlaitas, kuris užkimšo nuotekų surinkimo šulinius. P.Vileišio gatvėje lietus išplovė kelkraštį, šiuo metu „Grindos“ kelininkai lokalizuoja avariją, sutvirtindami šlaitą betono skalda.

Vilniaus meras pabrėžė, kad situacija sostinėje išlieka sudėtinga.

„Šiandien mes turėjome ypatingai staigią liūtį, kokios, panašu, dešimt ar dvidešimt metų nebuvo ir situacija yra labai rimta, nes ir iššokinėjusių kanalizacijos dangčių yra daugiau negu bet kada, niekas nepamena istorijoje, kad taip būtų buvę, ir gatvių paplautų, ir kitų situacijų grėsmingų turime“, – sakė jis.

13 valandos savivaldybės duomenimis, Vilniuje užfiksuota apie 60 avarinių situacijų. Pirmiausia avarinės tarnybos tvarko pagrindines miesto gatves, kuriomis pravažiuoja daugiausiai transporto.

Savivaldybės teigimu, visos sostinės gatvės yra atidarytos ir pravažiuojamos, Vakariniame aplinkkelyje taip pat dirba darbininkai,

Liūtys su perkūnija apie vidurnaktį prasidėjo Suvalkijoje bei Dzūkijoje, paryčiais jos persikėlė į rytinius bei centrinius rajonus.

Anot Hidrometeoroligijos tarnybos, gausiausiai prilijo šalies pietuose, kur lietūs žliaugė ilgiausiai – Lazdijuose pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus – rodiklis (apie 66 mm/6 val.).

Debesų, atslinkusių nuo Lenkijos, viršūnių aukštis siekė 12 kilometrų, o temperatūra šiame aukštyje nukrito žemiau 70 laipsnių šalčio. Kuo didesnis kontrastas tarp oro temperatūros prie žemės paviršiaus ir aukštesnių atmosferos sluoksnių, tuo intensyvesnio lietaus, net krušos ar škvalų galima tikėtis.

Kaip prognozuota, lietūs ir jas lydinčios perkūnijos dar kartą suaktyvės po pietų, kuomet oras dar labiau įkais. Neramių orų laikotarpis dar tęsis ir pirmoje nakties pusėje, perspėja sinoptikai.

Didžiausia liūtis per 20 metų

Vilniuje dėl liūčių ketvirtadienį uždarytas vakarinis aplinkkelis, keliose vietose nuslinko kalnų šlaitai..

Savivaldybės atstovų teigimu, tai didžiausia liūtis sostinėje nuo 1993 metų. Iki vidurdienio mieste buvo užfiksuota 60 avarinių situacijų.

„(Viešojo transporto) vėlavimai, be abejo, iš ryto buvo, eismas maksimaliai yra atnaujintas, grafikai atstatomi. Bet niekas negali prognozuoti, kas bus po pietų šiandien, kas bus rytoj“, - žurnalistams sakė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Jo teigimu, aplinkkelis apsemtas užsikimšus lietaus nuotekų sistemai, avarija likviduoja specialistai. Šiame kelyje dėl nestabilaus grunto, dar nesuaugus velėnai, atsirado nuošliauža.

Kitos gatvės vidurdienį buvo „daugiau mažiau pravažiuojamos“, pridūrė V.Pauža.

Jo teigimu, dėl žaibo buvo sutrikęs šviesoforų eismas 15-oje vietų.

Panaši liūtis – tik 1993 metais

Savivaldybės tvarkymo įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis sakė, kad sudėtinga situacija iškilo P.Vileišio gatvėje Antakalnyje, ten kyla pavojus pėstiesiems ir automobiliais. Pelesos gatvėje užfiksuota įgriuva, avarijos mastą aiškinasi specialistai.

Anot K.Vaicekiūčio, nuo ryto iškrito 48 mm lietaus ir iki kritinės situacijos trūksta 1 mm. Anot savivaldybės atstovų, kol kas Vilniuje nesvarstoma skelbti ekstremalios situacijos.

„Panašus kiekis kritulių iškrito tik 1993 metais. Iš tikrųjų, situacija neeilinė“, - sakė „Grindos“ vadovas.

Liūtys su perkūnija apie vidurnaktį prasidėjo Suvalkijoje bei Dzūkijoje, paryčiais jos persikėlė į rytinius bei centrinius rajonus.

Anot Hidrometeoroligijos tarnybos, gausiausiai prilijo šalies pietuose, kur lietūs žliaugė ilgiausiai – Lazdijuose pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus – rodiklis (apie 66 mm/6 val.).

Debesų, atslinkusių nuo Lenkijos, viršūnių aukštis siekė 12 kilometrų, o temperatūra šiame aukštyje nukrito žemiau 70 laipsnių šalčio. Kuo didesnis kontrastas tarp oro temperatūros prie žemės paviršiaus ir aukštesnių atmosferos sluoksnių, tuo intensyvesnio lietaus, net krušos ar škvalų galima tikėtis.

Kaip prognozuota, lietūs ir jas lydinčios perkūnijos dar kartą suaktyvės po pietų, kuomet oras dar labiau įkais. Neramių orų laikotarpis dar tęsis ir pirmoje nakties pusėje, perspėja sinoptikai.

Gatvės tapo vos pravažiuojamos

Dėl smarkaus lietaus ketvirtadienio rytą Vilniuje vietomis sutriko eismas, perkūnija sutrikdė elektros tiekimą Pietryčių Lietuvoje. Tarnybos įspėja gyventojus, kad dieną galima audra.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, 10 val. elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 7 tūkst. įmonės klientų. Vilniaus regione elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs 4,7 tūkst. klientų, Alytaus - 1,3 tūkst., Utenos - 1 tūkst., Kauno - 412 gyventojų.

Daugelyje vietų gedimus lėmė gausus žaibavimas ir ant oro linijų virtę medžiai. Gedimus šalina maksimalios pajėgos – Vilniaus ir Alytaus regionuose dirba 20 operatyvinių komandų, suburtų iš bendrovės ir rangovų darbuotojų, nuo ankstyvaus ryto ESO brigados tiekimą jau atstatė 10 tūkst. klientų.

Sostinėje dėl susikaupusio vandens nepravažiuojama tapo T.Narbuto gatvės atkarpa Žvėryno rajone.

Vilniaus miesto tvarkymo įmonės „Grinda“ atstovas BNS sakė, kad eismas taip pat sutriko Antakalnio gatvės atkarpoje ties Saulėtekio-Vileišio gatvėmis, keliose Geležinio Vilko gatvės vietose, ypač ties sankryža su Žalgirio gatve, taip pat Ukmergės gatvėje ir Vakariniame aplinkkelyje.

„Vilniuje dėl audros sugedę šeši šviesoforai. Tikiu, kad „Susisiekimo paslaugos“ tvarko šį reikalą. Šiuo metu mūsų avarinės brigados važiuoja ir bando išvalyti lietaus surinkimo trapus, kad vanduo nutekėtų į rezervuarus ir būtų atstatytas eismas. Tai gali užtrukti iki dviejų valandų., jei vėl nepasikartos liūtis“, - BNS sakė Egidijus Steponavičius.

Kaip BNS informavo „Susisiekimo paslaugos“, viešasis transportas pusę dešimtos ryto vis dar negalėjo pravažiuoti Narbuto gatve ties prekybos centru „Panorama“, eismas buvo sutrikęs Laisvės-Rygos, L.Asanavičiūtės-Sausio 13-osios gatvių sankryžose, Justiniškėse prie Medeinos gatvės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad dieną numatomos liūtys su perkūnija, kai kur kruša, škvalas, vėjo gūsiai gali pasiekti iki 25 metrų per sekundę. Bus tvanku, temperatūra gali pakilti iki 32 laipsnių.

Automobilių kelių direkcija įspėja, kad dėl stipraus vėjo keliuose gali būti nuvirtusių medžių ar nulūžusių šakų.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prašo gyventojų gamtos stichijų metu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius elektros laidus nedelsiant skambinti trumpuoju ESO numeriu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Ugniagesiai gelbėtojai perspėja  gyventojus škvalo metu nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų,  nestatyti automobilių po medžiais. Per audrą, žaibuojant ir griaudžiant patartina likti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų.