Griūvančiame Užupio medinuke Vilniaus savivaldybės planuoto Gudų kultūros centro nebebus, jį planuojama išnuomoti už simbolinį mokestį.

„Savivaldybėje sprendimas dar nėra priimtas, bet diskutuojame, ar skelbti ilgalaikę nuomą, kurios vienintelis kriterijus būtų investicijos į tą namelį, būtent jo išsaugojimą, atkūrimą ir tinkamą panaudojimą, jokiu būdu nepadarant iš to kokio nors  „Disneilendo“, komercijos, kuri panaikintų kultūrinę vertę, bet atvirkščiai – nesiekiant uždirbti, o siekiant išsaugoti tą paveldą ir atkurti“, – BNS sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Anot jo, dėl aukciono ketinama apsispręsti artimiausiu metu, „jei niekas nepateiks racionalių pasiūlymų“, tačiau esminis tikslas – kad pastatas būtų sutvarkytas.

Savivaldybė anksčiau planavo atnaujinti apleistą XIX amžiuje Polocko gatvėje statytą dviaukštį pastatą pasinaudojant europine parama bei įkurti čia kultūros mainų su Baltarusija centrą. Tačiau dar kovą pranešta, kad iki paraiškos pateikimo termino pabaigos savivaldybė nespėjo sutvarkyti reikiamų dokumentų, neparengė leidimo statybai.

Unikalus medinis pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas.

Idėjos autorius, iš valdančiosios koalicijos prieš metus pasitraukusio „Lietuvos sąrašo“ atstovas Liutauras Stoškus kaltina valdančiuosius tyčia neskiriant reikiamų resursų paraiškai parengti.

„Nesąmonė. Buvo pusė metų, paraišką buvo galima visiškai parengti bent du kartus, bet visą laiką nebuvo skirti žmonės, kurie tą darytų, nors perspėjau, kad turėtų būti sudarytas planas paraiškos rengimui. To nebuvo padaryta, o tada transliuojama – mes nespėjome“, – pasakojo tarybos narys.

„Nemačiau jokio pagrindimo, kad nuoma pasiteisintų gyvenime. Ateitų iš nežinia kur verslininkas, investuotų milijoną ir tikėtųsi, kad per šešerius-septynerius metus šitą milijoną atpirks neaišku kokią kultūrą teikdamas šiame pastate? Man tai skamba kaip visiška nesąmonė“, – dėstė jis.

Anot L. Stoškaus, rengiant idėją orientuotasi į Lietuvos-Baltarusijos-Latvijos programos paramą – svarstyta įkurti Gudų kultūros centrą, jame būtų galima teikti informaciją apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Kaip pavyzdys tuo metu vertintas Prezidentūroje veikiantis Valstybės pažinimo centras. Pagal parengtą modelį, sutvarkius pastatą, jame lengvatinėmis sąlygomis galėjo įsikurti kavinė, kuri, anot L. Stoškaus, iš komercinės veiklos būtų pajėgi išlaikyti patalpas ir muziejų.

Pastato restauravimas, pritaikymas muziejinei veiklai, politiko teigimu, būtų kainavęs daugiausiai apie 1,4 mln. eurų, savivaldybei, priklausomai nuo projekto, būtų reikėję numatyti 100–300 tūkst. eurų.

„Pabandžiau atkreipti visuomenės dėmesį, bet jei liberalai laikysis tos nuostatos, vargu, ar galėsime idėją įgyvendinti. Greičiausiai aukcione nesudalyvaus niekas, jis toliau grius, galiausiai kas nors pasiūlys privatizuoti“, – spėjo L. Stoškus.

Anot jo, namas negalėtų būti pritaikytas gyvenamosioms patalpoms, nes jam taikomi apribojimai.