INSTRUMENTAS – SIELOVADAI IR KULTŪRAI

Unikalūs Soboro vargonai džiugins ne vien pamaldų metu. Penktadienį pašventinus restauruotą instrumentą įvyks pirmasis koncertas, kultūra šventovėje bus puoselėjama ir ateityje.

Lėšų skyrė miestas

Kauno Šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje vasario 13 d. vyks ilgai lauktos iškilmės – Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius palaimins ką tik baigtus restauruoti didžiuosius vargonus.

Vėliau unikalus instrumentas užgros, jo skambesiui pritars Kauno valstybinis choras. Nemokami koncertai šventovėje vyks ir šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį – Vasario 16-ąją. Koncertų programa jau suplanuota ir kitam savaitgaliui.

"Skurde žmones glaudėsi prie muzikos. Ir dabar atėjo sunkūs laikai. Tik rūpestis kultūra, muzika gali padėti atsistoti ant kojų", – vakar pristatydamas atnaujintą instrumentą sakė restauravimo programą parengęs ir darbus prižiūrėjęs muzikologas, vargonų restauratorius Rimantas Gučas.

Šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje, kauniečių vadinamoje tiesiog Soboru, prieš 70 metų įrengti vargonai liko neišdraskyti, tačiau buvo susidėvėję ir prašyte prašėsi kapitalinio atnaujinimo. R.Gučas tikras, kad vargonams restauruoti parinkti patys tinkamiausi specialistai – Latvijos vargonų dirbtuvės, vadovaujamos patyrusio meistro Janio Kalninio.

Vargonų restauratoriai buvo pasirinkti paskelbus viešąjį konkursą, jame dokumentus pateikė du dalyviai. "Be Latvijos dirbtuvių, konkurse dalyvavo Didžiojoje Britanijoje registruota firma. Taip pat buvo pasiūlyta konkurse dalyvauti kelioms vokiečių įmonėms, bet šios atsisakė pasiūlymo, kai sužinojo, kad darbus reikės pradėti tučtuojau", – pasakojo R.Gučas.

Vargonų restauravimas Kauno miesto biudžetui kainavo beveik 642 tūkst. litų, su Latvijos įmone buvo atsiskaitoma dalimis, šiuo metu visi pinigai jau sumokėti.

Tokių vargonų nevertino

Įgulos bažnyčioje sumontuoti elektropneumatiniai vargonai unikalūs tiek skambesiu, tiek konstrukcija. Šis instrumentas turi visus vadinamųjų simfoninių vargonų bruožus, sodrų ir spalvingą romantinį skambesį, juo galima atlikti tiek klasikinius, tiek barokinius, tiek šiuolaikinius kūrinius.

R.Gučo žiniomis, pokario metais į elektropneumatinius vargonus žiūrėta atsainiai ir net paniekinamai. Europoje daugelis jų buvo išmesta, perstatyta ar kitaip sunaikinta. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį suvokta, kad šis vargonų stilius taip pat turi savo vertę: tai ne tik vertingas instrumentas, bet ir technikos paminklas.

Soboro vargonai gali imituoti bet kurį orkestro instrumentą, jų garsas itin švarus. Antai Vilniuje dauguma esančių vargonų labiausiai tinka barokinei muzikai atlikti.

1939 m. Įgulos bažnyčioje pastatyti vargonai buvo to meto muzikų svajonė – juos pagamino garsi Vokietijos firma "E.F.Walker". Instrumentu grojo žymiausi tarpukario vargonininkai, jis intensyviai buvo naudojamas ir karo metais. Pasak R.Gučo, padainuoti bažnytiniame chore ateidavo ir garsus dainininkas Kipras Petrauskas, vargonus įvertino žymus muzikas Balys Dvarionas.

Šiandieniniai muzikai džiaugiasi, kad, 1961 m. uždarius Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią, po kelerių metų čia atidaryta vitražo ir skulptūros galerija, kurioje sekmadieniais skambėjo vargonų koncertai, instrumentas išliko nesuniokotas.

Dulkes valyti – kas 15 metų

"Svarbiausia – nieko nesugadinti ir atsispirti pagundai patobulinti", – savo darbo principus atskleidė J.Kalninis. Beje, be restauravimo, jis daug dėmesio skiria ir sielovadai: yra liuteronų kunigas, kelių bažnyčių klebonas, vedęs ir turi 8 vaikus. Sobore yra ir kitas J.Kalninio darbo vaisius – keturių registrų pozityvas, stovintis netoli altoriaus. Šis latvių meistras dalyvavo statant bei atnaujinant ir kitus Lietuvos vargonus.

J.Kalninis stebėjosi gana nebloga Soboro vargonų būkle, nes per 70 metų jie nebuvo kapitališkai remontuoti. Tiesa, darbo restauratoriams pakako pusei metų.

"Problemas pamatai ne iš karto. Kaip chirurgas, atidarai instrumentą ir žiūri", – pasakojo restauratorius, jam talkino dar 11 žmonių komanda.

Atnaujinant vargonus buvo pakeista elektroninė instrumento dalis, nes reikėjo užtikrinti, kad vargonai skambėtų patikimai ir saugiai. Remonto prašėsi ir pneumatika – iš odos pagamintos dumplės buvo susidėvėjusios, senoji oda buvo pakeista nauja, pirkta Vokietijoje.

Pasak R.Kalninio, dumplių odą reikia keisti bent kartą per 25 metus. Tiesa, dabartinės odos ne tokios patvarios, kaip prieš 100 metų. Be to, instrumente buvo prisikaupę daug dulkių. Vargonus reikia valyti maždaug kas 15 metų, šį darbą turi atlikti specialistas. "Kad jis mažiau dulkėtų, reikia dažniau juo groti", – patarė J.Kalninis.

Įsileis Pažaislio festivalį

Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios klebonas Tomas Karklys tikino, kad vargonai tarnaus ne vien sielovados reikmėms, bet ir miesto kultūriniam gyvenimui, turistams.

Įgulos bažnyčios vargonai bus įtraukti į Pažaislio muzikos festivalio programą, čia vyks bent keli koncertai. Tuo tikras filharmonijos vadovas, miesto tarybos narys Justinas Krėpšta. Lig šiol koncertai šioje šventovėje vykdavo nemokamai ir ateityje į juos bilietų pirkti nereikės.

Kompozitorius Vladas Švedas džiaugėsi, kad lietuvių parašyti kūriniai vargonams negulės stalčiuje – juos bus galima atlikti būtent Soboro vargonais. "Visi Kauno ir Lietuvos kompozitoriai kreipsis pagalbos, kad būtų išgirsta vargonų muzika. Aš jau turiu užsakymą parašyti koncertą vargonams ir styginiam orkestrui. Būsiu labai laimingas, kad pagaliau galėsiu išgirsti savo kūrinį", – atviravo V.Švedas.

Kompozitorius priminė, kad savo eilės laukia dar vienas unikalus paminklas – Kauno arkikatedros bazilikos vargonai, pastatyti daugiau nei prieš šimtą metų.