Moksleiviai, menininkai, mokslininkai, verslininkai, pokyčių iniciatoriai – visi tie, kurie kuria brandesnę Lietuvą ir garsina jos vardą pasaulyje, šį penktadienį ir šeštadienį renginyje „Išmani Lietuva“ dalysis savo įkvepiančiomis istorijomis.

Mokslas Lietuvai ir pasauliui

Nepriklausomybės aktą radęs mokslininkas prof. Liudas Mažylis teigia, kad apie mokslo naujoves reikia kalbėti suprantamai ir populiariai: „Jeigu ta ar kita mokslo sritis aktuali tik saujelei ja besidominčių žmonių ir visiškai nesuprantama likusiai visuomenės daliai, reikėtų kelti klausimą, kodėl mokesčių mokėtojų pinigus turime investuoti į penkių ar penkiolikos žmonių smalsumą, kuriems svarbu, kad, tarkime, lotoso žiedas Lietuvoje pražys kitaip negu Indijoje. Milijardams badaujančių žmonių tai visai nesvarbu.“

Spalį JAV neurochirurgų kongresas įvertino Lietuvos tyrėjų mokslinį straipsnį apie sunkiai pažeistų žmogaus smegenų sutrikdymo šalinimą. Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių prof. Arminas Ragauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas ir mokslininkas.

„Mūsų sukurtos technologijos leidžia matyti, kas vyksta pažeistose smegenyse per operaciją, ir išvengti per ilgų kraujotakos sutrikimų, – aiškina A. Ragauskas. – Tai puikus pavyzdys, kaip galima generuoti pasaulinės klasės mokslą, dirbant kartu technologams ir medikams.“

Apie tolesnę veiklą ir įžvalgas Lietuvai šie mokslininkai kalbės spalio 27–28 d. „Litexpo“ parodų ir kongresų centre pažangos konferencijoje „Išmani Lietuva“. Taip pat renginyje dalyvaus prof. Kęstutis Pyragas, atradęs chaoso valdymo metodą, pagrįstą uždelsto ryšio valdymu. Vienas labiausiai cituojamų šalies mokslininkų sako, kad ir chaose slypi tam tikra tvarka, o jo atradimas ir tarptautinėje erdvėje vadinamas Pyrago metodu (angl. Pyragas Method).

Mokslinis verslas

Vis daugiau talentingų tyrėjų neapsiriboja universitetais ir verslu paverčia įvairias neįtikėtinas idėjas.

Biotechnologas prof. Vladas Bumelis šiais metais pristatė didelę savo viziją: spausdinti trimačius organus, kurie tiktų ne tik tyrimams, bet ir transplantacijai.

„Pirmajame fabrike būtų gaminami produktai iš mikrobų ląstelių, antrajame – iš žinduolių ląstelių, trečiajame būtų gaminami ląstelių terapijos produktai, taip pat kamieninių ląstelių. Ateityje mes gamintume ląsteles ir užsiimtume tam tikrų organų 3D spausdinimu – manau, tai įvyks apie 2030 m.“, – kalbėjo V. Bumelis.

Dainiaus Karkausko vadovaujama bendrovė „Rubedo sistemos“ kuria „smegenis mobiliesiems robotams, kurie galėtų orientuotis aplinkoje, joje veikti“. Kitais metais įmonė planuoja turėti roboto slaugo prototipą. „Mes norime sukurti tokį robotą asistentą, kuris gali aptarnauti, prižiūrėti ligonius, atvežti ką nors, duoti atsigerti, vaistų, išdalyti termometrus, – sako D. Karkauskas. – Daug rutininio darbo būtų galima nukrauti nuo sesučių.“

Į naujų inovatyvių produktų kūrimą pasinėrusi puslaidininkių bendrovė „Brolis Semiconductors“, dirbtinio intelekto kūrėjai „Oxipit.Ai“, „Femtika“, kurianti mikrorobotus, – šių įmonių atstovai dalysis savo patirtimi renginyje „Išmani Lietuva“.

Judina visuomenę

Pažanga – ne tik mokslas. Išmanumas yra mąstymas, ne vien technologija. Žurnalistas Andrius Tapinas mėgina iš naujo išrasti televiziją, kuri būtų arčiau žiūrovų ir stebėtų besikeičiančius jų poreikius.

„Kalbame apie kokybišką televiziją, ir žiūrovą, kuris gali nuspręsti, kas yra ta kokybiška televizija. Žiūrovą, kuris yra išrankus ir žino, kas yra geri tiriamieji reportažai bei laidos, svarbios valstybei ateičiai“, – aiškina A. Tapinas.

Olegas Šurajevas, scenarijų autorius ir laidų vedėjas akcentuoja, kad šiuolaikiniame informacijos sraute, kurį gauname per socialinius tinklus, žmonės dažnai nebeatskiria tiesos nuo melo. Jis visuomenės kritinį mąstymą tikrina savo projektuose ir pasirodymuose.

Taip pat vis labiau ryškėja ne tik kritiškai mąstyti skatinančios iniciatyvos, bet ir vienybės idėja. Ją kursto režisierius Donatas Ulvydas su savo filmais „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Emilija iš Laisvės alėjos“. Pasaulio lietuvius mėgina suburti ir Raimundas Daubaras. Jis jachta „Ambersail“ apiplaukė pasaulį, aplankė 26-ias lietuvių bendruomenes 5 žemynuose ir pakvietė lietuvius visus kartu vienu metu giedoti „Tautišką giesmę“.

Taip gimė mūsų tautos naujųjų laikų tradicija kasmet per Valstybės dieną visur, kur yra lietuvių, giedoti Lietuvos himną.

Kitąmet, kai Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmetį, R. Daubaras su komanda užsimojo, kad „Tautišką giesmę“ giedos 4 milijonai lietuvių. Ar tiek mūsų pasaulyje yra – išgirsime jo naujo projekto „Lietuva 4.000.000“ pristatyme.

Daugiau informacijos apie „Išmanios Lietuvos“ renginius rasite tinklapyje išmani.lt ir įraše.