Europa dar nemačiusi tokios humanitarinės krizės – beveik 4 mln. Ukrainos žmonių turėjo bėgti dėl karo savo šalyje. Lenkijoje jų jau apie 2 mln., kitose šalyse – šimtai tūkstančių, Lietuvoje – kelios dešimtys tūkstančių. Jų galime sutikti parduotuvėse, gatvėse, jie gyvena mūsų namuose, yra mūsų visuomenės dalis.  Ukrainiečiai, kuriems pasisekė išvažiuoti iš savo šalies, atvyko ir su automobiliais, kuriuos kažkur reikia statyti.

Galbūt atskiros savivaldybės svarstys dėl kompensacijų ar nuolaidų – šia tema LNK kalbėjo su Vilniaus savivaldybės administracijos direktore Lina Korizniene.

– Daugėja automobilių su valstybiniais Ukrainos numeriais, daugėja žmonių parkuose, parduotuvėse, mūsų kiemuose, butuose, ar jau yra informacijos, kiek Vilniuje yra pabėgėlių iš Ukrainos?

– Vilniuje yra apie 8 tūkst. karo pabėgėlių.

– Svarbus klausimas dėl automobilių parkavimo, nes jų tikrai daugėja ir matosi, kad žmonės yra sutrikę. Vieni bando statyti nelabai tinkamose vietose, kiti palieka raštelius. Kokia situacija, ar jiems reikia mokėti, ar nereikia?

– Pasikliaujama žmonių sąžiningumu. Kol kas jų nebaudžiame ir nesiruošiame skriausti. Iki kol susiras darbus, įsitvirtins, tikrai jų nebausime, bet apeliuojame į sąžinę tų žmonių, kurie turi galimybę mokėti arba jau seniai gyvena Lietuvoje.

– Esate tai aptarę su prižiūrinčia institucija?

– Taip, esame aptarę su mūsų įmone, visi informuoti.

– Kuriam laikotarpiui bus solidarus požiūris į automobilius su ukrainietiškais numeriais?

– Kurį laiką žiūrėsime solidariai. Paskui viskas priklausys nuo situacijos pačioje Ukrainoje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar svarstote, kaip dar būtų galima paremti tuos žmones?

– Svarstome paketus kartu su Vyriausybe: nemokami darželiai, mokyklos, sveikatos apsauga, keičiami teisės aktai dėl socialinių išmokų. Ketvirtadienį vyks posėdis, kuriame priimsime dar keletą tesės aktų, kuriais nuo karo pabėgę ukrainiečiai galės gauto nemokamą pagalbą ir socialines išmokas.

– Tai Vilniaus, kaip savivaldybės, veiksmai?

– Taip. Aišku, mes vadovaujamės nacionaliniais priimtais teisės aktai.

– Jūsų turimomis žiniomis, kaip sekasi vaikams patekti į darželius, mokyklas, kaip jie pasiskirsto ir kokie dabar skaičiai?

– Gana gerai integruojasi. Noriai padeda tiek moksleiviai, mokytojai, tiek darželio auklėtojai. Kur įmanoma, priimame kaip pagalbines mokytojų arba auklėtojų pagalbininkes ukrainietes. Ne viena jų su tokiu išsilavinimu. Mes ukrainiečiams suteikia galimybę rinktis, dauguma jų pageidauja mokytis rusakalbių mokyklose dėl kalbos barjero.

– Kuriems neužtenka vietų į rusakalbes mokyklas, tuomet į lietuvių?

– Taip. Kol kas telpa visi norintys, o ateityje žiūrėsime ir ieškosime būdų, ką galime padaryti. Nekuriame naujų mokyklų ukrainiečiams, nes visi norime, kad jie integruotųsi kuo greičiau į mūsų šalį.

– Galbūt savivaldybė turi laisvų darbo vietų pasiūlyti ukrainiečiams?

– Ir tai esame aptarę. Mūsų įmonės įtaigos gal turi daugiau, mielai lauksime ir mes.