Maištaujantys mokslininkai išgrūdami į valgyklą | KaunoDiena.lt

MAIŠTAUJANTYS MOKSLININKAI IŠGRŪDAMI Į VALGYKLĄ

Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei pritrūko fantazijos, ką daryti su nebaigta statyti buvusio Lietuvos edukologijos universiteto biblioteka. Planas patyliukais į ją sugrūsti tris lituanistinius institutus neišdegė – slaptos derybos iškilo į viešumą. Tačiau ministerija ir toliau terorizuoja mokslininkus.

"Šliaužiantis" jungimas

Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė nusprendė universiteto Centrinius rūmus, sporto kompleksą ir bendrabučius perduoti Vilniaus kolegijai. Liko senos, tik nugriauti tinkamos laboratorijos ir buvusios 500 vietų studentų valgyklos pastatas, nuo pat 2004 m. rekonstruojamas į didžiulę biblioteką su skaityklomis, saugyklomis, konferencijų salėmis.

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerija nemato jokios per 5 tūkst. kv. m ploto bibliotekos perspektyvos, taigi kažkam kilo mintis į mūro ir stiklo pastatą sukelti tris mokslo įstaigas – Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų institutus. Tai – tie patys maištininkai, prieš pusmetį pasipriešinę valdžios užmojams visus lituanistinius institutus sujungti į vieną Humanitarinių tyrimų centrą. Tuomet mokslininkai rado užtarėjų Seime, ir sujungimo planas, regis, žlugo.

Deja, panašu, kad reformuotojai tik pergrupavo jėgas ir pakeitė taktiką. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas po vieną kvietėsi visų institutų vadovus, įkalbinėjo pakeisti institutų turimas patalpas į naujas ir pagerinti mokslininkų darbo sąlygas. Tik liepė kol kas apie tai niekam neprasitarti. Be to, vieno instituto atstovui buvo sakoma, kad kiti du institutai labai patenkinti pasiūlymu ir jau sutiko kraustytis į bibliotekos pastatą, kuris dar neužbaigtas. Kas belieka trečiajai aukai, pakabintai ant biurokratinio kabliuko – tik paklusti ir tylėti...

Tačiau mokslininkai įtarė, kad šis suokalbis gali būti nukreiptas prieš juos, ir pasidalijo slapta informacija. O Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė žinią apie viceministro pokalbius "akis į akį" paviešino socialiniuose tinkluose.

Kamuolys interesų

Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Jolanta Širkaitė "Vilniaus dienai" teigė apsilankiusi ministerijos siūlomame pastate Studentų gatvėje ir supratusi, kad ten mokslininkams nėra nei kur atsisėsti, nei ką veikti. Ji neslėpė įtarimų, kad ministerijos rūpestis dėl mokslininkų darbo sąlygų tėra apsimestinis, siekiant įgyvendinti sumanytą lituanistinių institutų sujungimą: "Jeigu sumes mus į vieną pastatą, ten užtektų visiems vienos bibliotekos, vienos konferencijų salės, ir tai būtų tarsi toks "šliaužiantis" sujungimas. Pavasarį to nepavyko padaryti garsiai, tai gal pavyks tyliai. Visi tai žinome."

Ji sakė, kad visi trys institutai yra nusiteikę neperimti siūlomo turto ir nesikraustyti į "stiklainį", kuris visiškai netinkamas mokslo tiriamajam darbui. Pastatui pritaikyti reikėtų labai daug investicijų, o institutai tokių lėšų neturi. Iki šiol valgyklos rekonstrukcija į biblioteką jau kainavo apie 7 mln. eurų.

Jau visai šlykštu, kai meluoja viceministras, o paskui viešai meluoja dar ir Vyriausybės kancleris.

"Įdomu ir tai, kad tą biblioteką "renovavo", o tiksliau – statė dviem etapais žinomo verslininko Roberto Dargio bendrovė "Eika", – atkreipė dėmesį J.Širkaitė. – O dabar R.Dargis dalyvauja darbo grupėje, kuri yra šios Vyriausybės sudaryta mūsų institutams įvertinti. Yra tokia vizija, kad gal mus nori iškraustyti iš Saltoniškių gatvės, o kolegas iš kitų prestižinių vietų, nes jas nusižiūrėję verslininkai."

Štai Lietuvių kalbos institutas nuo 2003 m. įsikūręs prestižiniame Antakalnyje, P.Vileišio g. prie Neries. Rūmai, valstybei kainavę apie 18 mln. litų (per 5,2 mln. eurų), buvo specialiai pastatyti šiai mokslo įstaigai. Bet šiandien valdžiai atrodo, kad pastatas pasenęs, lituanistams per didelis, tad siūlo išsikelti.

Išvarius mokslininkus, institutų pastatai gali būti parduoti, gal net sulyginti su žeme. Atsirastų placdarmai naujoms statyboms, kurios neš milijonus, tik ne valstybei, o į privačias kišenes.

Turi ir finansinių svertų

"Labai apmaudu, kai ministerijos atstovai ateina pasižiūrėti patalpų, į akis sako, kaip čia gerai, o kitur raportuoja, kaip skurdžiai ir apgailėtinai mes įsikūrę ir kad reikia keisti patalpas, – pripažino J.Širkaitė, kuriai vadovaujant instituto patalpos buvo šiuolaikiškai suremontuotos. – Ir jau visai šlykštu, kai meluoja viceministras, o paskui viešai meluoja dar ir Vyriausybės kancleris. Nei pas mus buvę, nei matę, jie labai nori pagerinti mums darbo sąlygas, jas tik pablogindami."

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis po Vyriausybės pasitarimo viešai žadėjo, kad persikraustyti nesutinkantiems mokslininkams "nebus išsukinėjamos rankos" ir davė laiko apsispręsti iki gruodžio 1-osios. Tada prieš nepaklusniuosius, ko gero, gali būti imamasi kitokių priemonių, pirmiausia finansinių. Mat kancleris užsiminė apie tai, kad jau kitų metų biudžete įstaigoms gali būti apribotos lėšos patalpoms išlaikyti, o institutai esą dabar turi patalpų dvigubai daugiau, nei reikia. Pernai finansų ministro įsakymu buvo patvirtintas sąnaudų normatyvas valstybės sektoriaus administracinėms patalpoms išlaikyti – 36 eurai 1 kv. metrui.

"Mes būsime laimingi, jei gausime tokias lėšas, nes instituto ūkinės išlaidos jau nuo krizės metų skiriamos mokslininkų atlyginimams. O visos komunalinės išlaidos padengiamos iš projektų pridėtinių lėšų, skirtų administravimui", – akcentavo J.Širkaitė, kalbas apie perteklines patalpas institutuose pavadinusi išsigalvojimais.

Beje, A.Stončaičio minėti apribojimai patalpų išlaikymui pirmiausia smogtų pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai, kurios administracinis pastatas sostinės A.Volano gatvėje (3473,77 kv. m) pernai "suvalgė" beveik 210,4 tūkst. eurų biudžeto lėšų. Tokie skaičiai įrašyti Turto banko 2017 m. ataskaitoje apie valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvumą. Tos pačios ataskaitos duomenimis, išlaikyti ministerijos pastato A.Volano g. 1 kv. m pernai kainavo 60,57 euro. Taigi, juokiasi puodas, kad katilas juodas…

Brangiausi metrai

Lietuvos istorijos institutas po Nepriklausomybės atkūrimo iš užimamų patalpų krapštomas jau antrą kartą. Prestižiniame Antakalnyje T.Kosciuškos gatvėje esantį paveldo objektą, vadinamąją Kinų vilą, istorikams dar 1995-aisiais teko užleisti Lietuvos Standartizacijos departamentui. Tiesa, dabar ten valdininkų nelikę nė kvapo – 2016 m. lapkritį vienu paskutinių Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sprendimų pastatas 10-iai metų buvo pagal panaudos sutartį perleistas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Kaip verslo atstovai megs tarptautinius ryšius, jei valstybė jų neaprūpins nemokamomis patalpomis prestižinėje vietoje?

Istorikai tada gavo ką tik statybininkų užbaigtą pastatą Kražių g. 5. Tačiau dabar instituto vadovui Rimantui Mikniui jis kelia didžiulį galvos skausmą, nes pastato per 20 metų niekas neremontavo, o dabar jau reikalingos rimtos investicijos.

"Mes esame tokioje vietoje, kur kiekvienas kvadratinis metras labai brangus. Gal todėl kažkas ir skaičiuoja, kad verta surasti kažkur Vilniuje kitą pastatą ir persikelti? – svarstė R.Miknys. – Kai mums pasiūlė tą bibliotekos pastatą, atrodė gražus, bet nuvažiavę specialistai pamatė, kad ten panašios problemos kaip ir pas mus. Tą ir išdėstėme pastabose ministerijai, o kai Vyriausybė apie tai prabilo jau oficialiai – ir ten nusiuntėme paaiškinimus, kodėl pastatas mums netinka. Viceministras teigė, kad mes patys, įvertinę situaciją, galėsime spręsti. Aš tikėjau tais žodžiais. Bet dabar jie vis tiek nori toliau dirbti su tuo projektu."

Naujos derybos

Praėjusią savaitę nepaklusnieji vėl buvo kviečiami į susitikimą su viceministru G.Viliūnu. Jo darbotvarkėje tai nebuvo nurodyta, bet šįkart viceministras neuždraudė mokslininkams kalbėti už ministerijos durų apie posėdyje svarstytus klausimus.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS