PAMINĖTI SOVIETŲ PERGALĖS Į ANTAKALNIO KAPINES SUSIRINKO ŠIMTAI ŽMONIŲ

Šimtai žmonių antradienį susirinko į Antakalnio kapines Vilniuje paminėti sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių.

Policijos duomenimis, į kapines atvyko iki 1000 žmonių, dauguma jų buvo pasipuošę Georgijaus juostelėmis, aidint kariniams maršams nešė raudonus gvazdikus ar vainikus, juos dėjo ant karo aukoms skirto memorialo.

Renginyje dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai Lietuvoje Aleksandras Udalcovas ir Aleksandras Korolis, Lietuvos tautinėms mažumoms atstovaujančių politinių partijų atstovai.

Tarp susirinkusiųjų  buvo tiek vyresnio amžiaus žmonių, tiek moksleivių.

Grupelė jaunuolių prie įėjimo laikė vėliavą „Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą“, kurios kampe buvo matyti sovietinė Lietuvos vėliava, tik be sovietinio kūjo ir pjautuvo. Kai kurie, ypač vyresnieji minėjimo dalyviai, į karines pilotes buvo įsisegę ir ženkliukus su sovietine simbolika - kūju ir pjautuvu.

Prieš pusiaudienį minia patraukė iki memorialo, kur buvo sukalbėta malda, uždegta ugnis, padėtos gėlės, karo veteranai sakė kalbas.

Į susirinkusius kreipęsis Rusijos ambasadorius A.Udalcovas apgailestavo, kad visuomenės apklausose Vakaruose jaunimas dažniausiai nurodo, jog Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir tik trečiojoje vietoje minima buvusi Sovietų Sąjunga.

„Bet mes su jumis juk žinome, kas laimėjo. Ir niekas niekad neprivers mūsų galvoti kitaip“ - kalbėjo ambasadorius.

„Mes su jumis negalime nepastebėti, kad šiandien atsiranda nemažai žmonių, kurie nori žvanginti ginklais, pagąsdinti mus, priversti mus daryti tai, ko mes niekada nedarysim, priversti mus persigalvoti, ką mes išgyvenome Antrajame pasauliniame kare. Dėl to reikia, kaip sakoma, paraką laikyti sausą, kovoti už taiką“, - pridūrė jis.

Sveikindamas karo veteranus, Baltarusijos ambasadorius A.Korolis teigė pats kare netekęs savo senelio, kitų artimųjų. Jis pažymėjo, kad „reikia nepamiršti, kas įvyko, ir teisingai vertinti dabartinius įvykius“.

„Prie mūsų sienų šiandien taip pat įsiplieskusios karo liepsnos. Jos priartėjo taip arti, kaip niekada per pastaruosius 72 metus nebuvo nei Europoje, nei buvusioje Sovietų Sąjungoje. Todėl mūsų užduotis šiandien yra būtent išsaugoti taiką, ramybę, nepriklausomybę ir ateitį mūsų vaikams ir anūkams. Propaganda egzistuoja, bet mūsų protai yra blaivūs, normalūs, mes suvokiame, ką privalome padaryti šiame gyvenime, kad neleistumėme atsitikti tam, kas atsitiko, kad neleistumėme to, jog žmonės žūtų šiandien taikos metu, taip pat ir netoli mūsų sienų“, - dėstė A.Korolis.

Protestuodami prieš minėjimą, į kapines vedančios Karių kapų gatvės gyventojai iškabino tris NATO vėliavas.

„Mano visi seneliai, močiutės dalyvavo kare, man tai svarbu, šiandien - Pergalės diena. Senelis nuėjo iki Berlyno, jis išgyveno karą. Vakarai yra vakarai, o mes esame mes - jie ką nori, tą tegu mini, mes minėsime 9-ąją. Kiekvienas turi savo tradicijas“, - BNS sakė renginyje dalyvaujanti Jelena.

Jos teigimu, minėjimo dalyviams NATO vėliavos netrukdo.

Neprisistatęs 25-30 metų jaunuolis sakė, jog su draugais kasmet mini „Pergalę prieš fašizmą“.

„Mums reikia prisiminti žygdarbį - jei nešvęsime, su laiku mes pamiršime. Tikiuosi, ir mūsų vaikai minės. Taip, po Ukrainos įvykių ta simbolika daug kam užkliūna, bet ji yra atsiradusi daug anksčiau“, - sakė jis.

Policija teigia draudžiamos sovietinės simbolikos ar kitų incidentų neužfiksavusi.

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, Antrojo pasaulinio karo pabaigą tradiciškai mini gegužės 8 dieną, pažymint 1945 metų gegužės 8 dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą. Pagerbimo  ceremonijos antradienį vyko įvairiuose Lietuvos miestuose, karo aukas pagerbė ir Lietuvos diplomatai Rusijoje.

Sovietų pergalės minėjimas gegužės 9-ąją Lietuvoje vertinamas prieštaringai, nes pasibaigus karui šalis liko okupuota sovietų, tęsėsi žiaurios sovietų represijos prieš laisvės kovotojus, trėmimai į Sibirą, prievartinė kolektyvizacija.

Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50-55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. - civiliai. Skaičiuojama, kad Sovietų Sąjunga neteko 11 mln. karių ir 7 mln. civilių. Kinija neteko atitinkamai 1,3 mln. ir 10 mln., Vokietija – 3,5 mln. ir 780 tūkst., Japonija – 1,3 mln. ir 670 tūkst. žmonių, Jungtinės Valstijos - 290 tūkst. karių ir 6 tūkst. civilių.

Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. žydų per Holokaustą.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.