VERSLININKAI SOSTINĖS SAVIVALDYBĘ KALTINA REKETU

Jau keletą metų besibylinėjantys su Vilniaus miesto savivaldybe verslininkai šviesos tunelio gale dar nemato. Netikėtai įšaldytos kavinės statybos sujaukė vieno verslininko planus ir paliko jį be jau investuoto daugiau nei milijono eurų. Ir tai ne vienintelis toks atvejis Vilniuje.

Pasirašė sutartis

Dar 1993 m. UAB "Liumeksis" ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB "Vilniaus parkai" sudarė vasaros kavinės ir prekybinio kiosko, esančių Vilniuje, Maironio gatvėje prie Bernardinų sodo, nuomos sutartį penkerių metų laikotarpiui. Vėliau bendru susitarimu patalpų nuomos terminas buvo pratęstas iki 2100 m. gegužės 21 d.

2002 m. UAB "Liumeksis" nuomojamuose pastatuose kilo gaisras, kurio metu sudegė du pastatai – kavinė-šašlykinė ir kioskas. Po gaisro liko 40 proc. pastato. Visgi 2008 m. įmonė pasišovė sutvarkyti gaisro padarinius ir iš pamatų prikelti kavinę naujam gyvenimui. Dėl to su UAB "Vilniaus parkai" buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, o leidimą rekonstruoti pastatą 2013 m. išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Kiek vėliau buvo nustatyta, kad UAB "Liumeksis" nuosavybės teise valdys 88 proc. patalpų, o UAB "Vilniaus parkams" atiteks 12 proc. patalpų. Visgi 2015 m. pradėti vykdyti rekonstrukcijos darbai, į kuriuos jau yra investuoti 1,2 mln. eurų, ilgai neužsitęsė.

Pritrūko notaro parašo?

Praėjus metams nuo darbų pradžios UAB "Vilniaus parkai" kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pripažinti sudarytą Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia remiantis tuo, kad šalys, sudarydamos ginčijamas sutartis, nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos sandorių notarinės formos. Teismas už akių šį ieškinį patenkino. UAB "Liumeksis" advokatas Liudas Paltanavičius įsitikinęs, jog tai tėra tik pretekstas nutraukti sutartį.

"Tai buvo tik pretekstas nutraukti sutartį, kadangi notarinės formos tai sutarčiai nėra būtinos, o teismo sprendime už akių buvo vadovautasi tik ieškovo reikalavimais ir argumentais. Mūsų pusė net neturėjo galimybės išsakyti savo argumentus. Negana to, remiantis ta sutartimi netgi viešajame registre yra įregistruotas 70 proc. pastato baigtumas", – teigė L.Paltanavičius.

"Dar 2008 m. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB "Liumeksis" ir UAB "Vilniaus parkai", sąlygos, kurių pagrindu UAB "Liumeksis" galėjo įgyvendinti statytojo teises, negali nei tenkinti, nei netenkinti savivaldybės, kadangi ši sutartis yra pripažinta negaliojančia įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. sutartis buvo nutraukta ne "savavališkai", bet įstatymo numatytu pagrindu", – teigiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiųstame komentare.

Pasak savivaldybės, teismas, pripažindamas šią sutartį negaliojančia, konstatavo ne imperatyvių įstatymo normų pažeidimą, o būtent tai, kad sutartis nebuvo patvirtinta notaro.

Neinvestavo nė cento

Šiuo metu viena byla yra Lietuvos apeliaciniame teisme dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį pastato, kita byla yra dėl kiek anksčiau pareikšto "Vilniaus parkų" likvidavimo sustabdymo. Tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek UAB "Vilniaus parkai" nepripažįsta, jog UAB "Liumeksis" yra kreditorius.

"Vilniaus savivaldybė ir UAB "Vilniaus parkai" nėra investavę nė vieno cento į šį projektą. Jeigu teismas netenkintų ieškinio dėl nuosavybės, tuomet beliktų bylinėtis dėl nuostolių atlyginimo, tačiau tai irgi būtų labai problematiška, kadangi iki to laiko UAB "Vilniaus parkai" būtų tiesiog likviduoti. Galų gale kiltų ginčas dėl kiekvieno išlaidų punkto, t. y. ar sargo darbas būtų priskiriamas išlaidoms ir panašiai", – teigė UAB "Liumeksis" advokatas.

UAB "Liumeksis" direktorius Ričardas Armonavičius piktinosi, kad Vilniaus miesto savivaldybė į kalbas nesileidžia, o visą susiklosčiusią situaciją apibūdino bandymu atimti pastatytą naudingą pastatą.

"Jie net šnekėti nenori, nieko nesiūlo. Savivaldybės tikslas yra tiesiog atimti pastatą, kai tu jį pastatai, investuoji į jį didžiulius pinigus. Aš jau nešneku, į kiek dar reikalų esu įsivėlęs: užsakytos prekės, prastovos, delspinigiai ir t. t., o jie sako atiduoti. Aš nesu girdėjęs tokių dalykų, kad pastatai pastatą, o tau pasako: "Ačiū, kad padarei, nu bet dabar gali eiti ilsėtis." Ir kiek jie yra praradę baimę ar pajautę galią, kad vidury baltos dienos gali taip elgtis", – pasipiktinimo neslėpė R.Armonavičius.

Tai – reketas ir paskutiniai Lietuvos lašai. Žmonės jau nebegali kentėti, o dirbti Lietuvoje man yra žema, apmaudu ir skaudu. Geriau jau nieko nedaryti.

"Už kreditą reikia iki šiol mokėti, eina palūkanos. Taip jau yra gyvenime, niekas nemokamai nedalija. Mes vis tiek kovojame iki galo, o dabar laukiame apeliacinio teismo", – pridūrė R. Armonavičius.

Koks likimas laukia prie Bernardinų sodo restauruojamos kavinės, jei pavyktų laimėti teismuose, Vilniaus miesto savivaldybė nekomentavo, teigdama, kad nebaigto rekonstruoti pastato likimas paaiškės tik tada, kai bus iš esmės išspręsti tarp šalių kilę ginčai.

Ne pirma istorija

Su kone identiška situacija yra susidūręs ir UAB "Disona" direktorius Romas Katinas, kai jis pasišovė už savo lėšas sutvarkyti prieš daugiau nei 20 metų nuo gaisro suniokotą kavinę "Lakštingala" ir jos aplinką Vingio parke.

Vilniaus miesto savivaldybė sutiko, kad privačiomis lėšomis papildomai įrengtas kavinės plotas būtų perleistas investuotojui. Tačiau viską apvertė aukštyn kojomis sprendimas dėl skolų likviduoti bendrovę "Vilniaus parkai", kurios turtą rengtasi perduoti savivaldybei.

Vėliau sekė ginčas dėl faktinio nuosavybės ploto. "Vilniaus parkai" ieškinyje teismui nurodė, kad "Lakštingala" nuo 2004 m., kai atstatė kavinę, faktiškai naudojosi ne 255,17 kv. m, o beveik 2 tūkst. kv. m ploto patalpomis, o nuomą verslininkas mokėjo tik už 255,17 kv. m.

Remiantis šiais skaičiais priskaičiuota, kad nuomininkai yra skolingi beveik 300 tūkst. eurų. Ir nors Vilniaus apygardos teismas tokį reikalavimą atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas vėliau sprendimą pakeitė ir tokią sumą priteisė.

Vadina reketu

Pasak R.Katino, toks ploto padidėjimas yra absurdiškas, nes tvarkydamas "Lakštingalos" aplinką verslininkas taip pat nutiesė takus, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Visi šie objektai buvo įregistruoti Registrų centre ir būtent jie sudaro beveik 2 tūkst. kv. m plotą.

"Mane jau gynė apie 16 advokatų kontorų, o aš vis kaltinau advokatus, kad jie manęs nesugeba apginti. Bet aš jau pradedu juos suprasti, kai jie sako, kad gali padėti advokato pažymėjimą ant stalo, nes šiais laikais neįmanoma teisėtai apginti kliento, – nuogąstavo R.Katinas. – Į tai, ką sakome teismui, teismas nereaguoja, o tai, ką pasako UAB "Vilniaus parkai", mielai pripažįsta. Pripažįsta, kad šaligatvis, vieša automobilių stovėjimo aikštelė su pinigų automatais, kur savivaldybė renka mokesčius, yra komercinės patalpos ir už 10 metų laikotarpį priteisia 267 tūkst. eurų neteisėto praturtėjimo."

"Tai yra kažkieno aiškiai išreikštas interesas bandyti atimti Vilniaus mieste atidarytą gerą objektą, kuris jau turi šeimininką, ir perduoti jį tretiesiems asmenims, palankesniems dabartinei valdžiai. Tačiau tam, kad pažiūrėtume, kas yra galutinis naudos gavėjas, mes turėtume nesiginti ir pažiūrėti, kaip iš mūsų atims pastatą ir kieno rankose jis atsidurs", – manė advokatas L.Paltanavičius.

"Tai – reketas ir paskutiniai Lietuvos lašai. Žmonės jau nebegali kentėti, o dirbti Lietuvoje man yra žema, apmaudu ir skaudu. Geriau jau nieko nedaryti", – piktinosi R.Katinas.