„MG BALTIC“ BYLA: TEISIAMIEJI KALTĖS NEPRIPAŽĮSTA, BET DUOS PARODYMUS

Politinės korupcijos byloje teisiami buvę ir dabartiniai Seimo nariai, partijų atstovai kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažįsta, tačiau visi sutinka duoti parodymus teismui.

Pirmasis parodymus turėtų duoti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Posėdis, per kurį bus klausoma jo parodymų, vyks rugpjūčio 27 dieną. R. Kurlianskis yra pirmasis minimas ir prokuratūros kaltinamajame akte.

R. Kurlianskis tvirtino nesuprantantis kaltinimų, esą jie daugiaprasmiai, tačiau galiausiai pareiškė esąs pasiruošęs ir duos parodymus teismui.

Panašiai kalbėjo ir E. Masiulis.

„Man pateiktus kaltinimus sunkiai suvokiu, jie dažnai prasilenkia su realybe. Nurodytų kaltinimų nepripažįstu, to nepadariau, tačiau esu pasiruošęs duoti parodymus“, – teismui pareiškė buvęs Seimo narys.

Duoti parodymus sutinka ir kiti kaltinamieji – buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius. Jie kaltės taip pat nepripažįsta.

Kaltinamiesiems – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“ atstovaujantys advokatai sakė, kad jų klientai kaltės nepripažįsta, nors kaltinimų nesupranta, parodymus duos.

Darbo partijai atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis pareiškė, kad prokuratūros kaltinimai suprantami tik „prie butelio“.

Prokuroras Justas Laucius paskelbė, kuo kaltinamas verslo koncernas „MG Baltic“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis, buvę Seimo nariai E. Masiulis, V. Gapšys, Šarūnas Gustainis, dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius bei buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Anot prokuratūros, galimus nusikaltimus jis vykdė nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų gegužės 10 dienos.

R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui, eksliberalui Š. Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui V.  Gapšiui.

Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime – svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo ir išbraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui. Šiuos klausimus R. Kurlianskis kaltinamas bandęs veikti per E. Masiulį.

R. Kurlianskui inkriminuojami nusikaltimai pateikiami užfiksuoti minučių tikslumu. Prokuroras taip pat paskelbė, kad R. Kurlianskis automobilyje E. Masiuliui perdavė pinigų.

Be to, R. Kurlianskis kaltinamas davęs bendros 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padaryta nuolaidų už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Kaltinamieji sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai. Buvęs liberalų lyderis E. Masiulis tikina, kad pas jį rasti pinigai buvo R. Kurlianskio paskola.

Per Š. Gustainį siekė Vartojimo kredito įstatymo pataisų

Teisėsauga teigia, kad R. Kurlianskis 2015 metų liepą iš „MG Baltic“ įmonės sąskaitos pervedė 8,7 tūkst. eurų kyšį buvusio parlamentaro Š. Gustainio įsteigtai viešajai įstaigai, jis užmaskuotas kaip parama.

Anot pareigūnų, 2015 metų spalį R. Kurlianskis perdavė Š. Gustainiui Vartojimo kredito įstatymo pataisos tekstą, o tuometinis Seimo narys juos registravo ir balsavo už šio teisės akto priėmimą.

Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai panaudoti Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ išlaidų daliai padengti.

Vyriausioji rinkimų komisija pernai nustatė, kad šie Seimo nario inicijuoti, koordinuoti, organizuoti ir iš jo įsteigtos viešosios įstaigos lėšų apmokėti mokymai buvo skirti užtikrinti Liberalų sąjūdžio partijos kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 metų Seimo rinkimuose.

Komisija tuomet pripažino Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymus, dėl to partijai neskirta pusmečio valstybės biudžeto dotacija – beveik 395 tūkst. eurų.

G. Steponavičius prašė pinigų fondui

Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu. Kaltinime nurodyta, kad jis R. Kurlianskio prašė pinigų savo atstovaujamai viešajai įstaigai, G. Steponavičiaus vardo paramos fondui ir jo kaip kandidato rinkimų kampanijai.

Anot teisėsaugos, bylos duomenys patvirtina, jog iš „MG Baltic“ įmonės sąskaitos G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai ir jo vardo paramos fondui pervesti 15 tūkst. eurų. Dalis šių pinigų panaudota Liberalų sąjūdžio renginiams.

Vyriausioji rinkimų komisija šias išlaidas taip pat pripažino Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis – dėl to konstatuotas šiurkštus įstatymų pažeidimas.

Krata suvaržė E. Masiulio laisvę?

Politinės korupcijos byloje teisiamo buvusio Seimo nario Eligijaus Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas ir pats eksparlamentaras antradienį teisme siekė, kad Vilniaus apygardos teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, ar nebuvo suvaržytos tuometinio parlamentaro teisės.

Gynėjo teigimu, pareigūnams atliekant kratą E. Masiulio namuose buvo suvaržyta jo, kaip Seimo nario laisvė, jis negalėjo išeiti iš namų ir atlikti savo Seimo nario pareigų bei funkcijų.

Tą dieną, 9 val. turėjo vykti Liberalų frakcijos posėdis, 10 val. – Seimo plenarinis posėdis, vėliau – Vyriausybės valanda, taip pat vakarinis plenarinis posėdis. E. Masiulio namuose krata prasidėjo po 8 val. ir baigėsi po 15 valandos.

Prokuroras Justas Laucius stebėjosi, kad nei advokatas, nei prokuroras nepareiškė pastabų, kai buvo atliekama krata. Pasak prokuroro, E. Masiulio judėjimo laisvė per kratą nebuvo apribota, jam leista išeiti parūkyti, naudotis komunikacijos priemonėmis, savo susitikimus parlamentaras nukėlė vėlesniam laikui.

„Mažoka argumentų, kad konstituciniai įgaliojimai suvaržyti, sveiku teisiniu cinizmu prašymas dvelkia“,  – sakė prokuroras.

Mažoka argumentų, kad konstituciniai įgaliojimai suvaržyti, sveiku teisiniu cinizmu prašymas dvelkia.

Jis priminė, kad per kratą rasta ypač didelė pinigų suma – 242 tūkst. eurų.

Iš E. Masiuliui pateiktų kaltinimų matyti, kad šios lėšos galėjo būti gautos jam darant nusikalstamas veikas: daugiau kaip 100 tūkst. eurų priimti kaip kyšis, o likę per kratą paimti grynieji galėjo būti gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, nedeklaruoti, nepatvirtinti dokumentais ir galbūt nėra iš teisės aktais neuždraustos veiklos gautos teisėtos pajamos.

E. Masiulis palaikė advokato prašymą.

„Parūkymas neįeina į Seimo nario pareigas. Jeigu leido parūkyti, nereiškia, kad leido atlikti Seimo narios pareigas“, – sakė kaltinamasis.

Teismas nusprendė, kad į Konstitucinį Teismą nesikreips.

„Nenustatyta pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė.

Prieš tai teismas svarstė prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui.

Advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymų reikalavimų.

Pasak S. Slapšinsko, nėra nustatyta, kokia kaltės forma sieja veiksmus ir rezultatą. Jo teigimu, kaltinamajame akte neatskleista, kuo aptariami įstatymai galėjo būti naudingi koncernui „MG Baltic“. Advokatas mano, kad prokuroras neteisingai suformulavo kaltinimus jo ginamajam R. Kurlianskiui papirkus tuometinį Seimo narį Šarūną Gustainį, neaišku kodėl Vartojimo kreditų įstatymas naudingas „MG Baltic“.

Gynėjas teismo prašė priimti motyvuotą nutartį dėl bylos grąžinimo prokuratūrai.

Tuo metu valstybės kaltintojas prokuroras Justas Laucius sakė, kad šis prašymas neturi būti tenkinamas.

„Ponui Raimondui Kurlianskiui (nusikalstamos veikos – BNS) yra inkriminuotos tiek, kiek nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, kvalifikacija aiški ir tiksli“, – sakė prokuroras.

Jis gynėjo teiginius pavadino deklaratyviais. 

Vilniaus apygardos teismas antradienį po beveik dviejų mėnesių pertraukos pratęsė bylos nagrinėjimą. Joje kaltinimai pateikti verslo koncernui „MG Baltic“, kelioms partijoms, politikams ir verslininkams.

Į posėdį atvyko visi kaltinamieji ir dešimt advokatų.

Pastarąjį kartą posėdis šioje byloje vyko birželio viduryje. Tuomet grąžinti bylą prokuratūrai prašė kiti advokatai, bet teismas su tuo nesutiko. Kaltinamųjų gynėjai taip pat nesėkmingai bandė nuo bylos nagrinėjimo nušalinti teisėjus ir prokurorą.

Politinės korupcijos byloje kaltinimai be R. Kurlianskio pateikti Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“, buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, dabartiniam parlamentarui Gintarui Steponavičiui.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Skelbiamas kaltinamasis aktas

Prokuroras antradienį Vilniaus apygardos teisme pradėjo skelbti kaltinamąjį aktą politinės korupcijos byloje.

Jame detalizuojama, kokiais nusikaltimais kaltinamas verslo koncernas „MG Baltic“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis, dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius bei buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Antradienio rytą teisėjai atmetė advokatų prašymus grąžinti bylą prokuratūrai ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėsaugos veiksmų prieš buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį.

Po kelias valandas trukusio advokatų prašymų svarstymo, teismas nutarė, kad valstybės kaltintojas prokuroras Justas Laucius turi skelbti kaltinamąjį aktą.

„Jis yra didelės apimties, bus skelbiamas sutrumpintas“, – sakė prokuroras.

Kaltinamąjį aktą sudaro 450 puslapių, o baudžiamąją bylą – daugiau nei 100 tomų.

Prokurorui paskelbus kaltinimus, bus laukiama kaltinamųjų pozicijos, ar jie pripažįsta kaltę.

Iki šiol nė vienas iš kaltinamųjų kaltės nepripažino.

Pirmiausia prokuroras pradėjo skelbti R. Kurlianskiui pareikštus kaltinimus, jis kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu, galimus nusikaltimus vykdęs nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų gegužės 10 dienos.

R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui, eksliberalui Š. Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui V.  Gapšiui.

Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo ir išbraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui. Šiuos klausimus R. Kurlianskis kaltinamas bandęs paveikti per E. Masiulį.

Kaltinimuose R. Kurlianskui inkriminuojami nusikaltimai pateikiami užfiksuoti minučių tikslumu: nurodomas sostinės restoranuose ir kitur užfiksuotų susitikimų tikslus laikas. Prokuroras taip pat paskelbė apie kaltinimus R. Kurlianskiui automobilyje perdavus pinigus E. Masiuliui.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose. Prokuratūros teigimu, tyrimu atskleista sisteminė korupcija.

R. Kurlianskis taip pat kaltinamas ir davęs bendros 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Kaltinamieji sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai. Buvęs liberalų lyderis E. Masiulis tikina, kad pas jį rasti pinigai buvo R. Kurlianskio paskola.