Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paliko galioti nuosprendį buvusiai Vilniaus apygardos teismo finansininkei Danguolei Zelicionok, kuri pripažinta iššvaisčiusi beveik 194 tūkst. eurų teismo lėšų.

Nuteistosios gynėjo skundas atmestas, BNS pranešė teismo atstovė Vilma Budėnienė.

Advokatas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. Zelicionok išteisinti, nes nuosprendis esą paremtas prielaidomis, įrodymų visetas nepatvirtina, kad D. Zelicionok įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką.

Nuteistosios gynėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog D. Zelicionok veikė tyčia, nes ji veikė pagal nusistovėjusią savo darbo praktiką ir vykdė jai vadovaujančių asmenų nurodymus, net negalėdama įtarti, kad pastarieji elgiasi neteisėtai ar viršydami savo įgalinimus.

Apeliacinis teismas su šiais motyvais nesutiko ir skundą atmetė.

Kovą Kauno apygardos teismas 59 metų moteriai skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Nuosprendžiu taip pat nuspręsta priteisti iš D. Zelicionok žalos atlyginimą civiliniam ieškovui – Vilniaus apygardos teismui.

D. Zelicionok pripažinta kalta dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo.

Byloje nustatyta, kad nuo 1996 metų, eidama Vilniaus apygardos teismo vyriausiojo buhalterio, teismo finansininkės pareigas, užimamų pareigų pagrindu būdama atsakinga už teismo apskaitos tvarkymą, teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių-ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka bei tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, taip pat ir užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas įstaigos pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, pati tvarkydama teismo depozitinės sąskaitos apskaitą, pažeidė jos darbą reglamentuojančius įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, teisme patvirtintų taisyklių nuostatas.

Bylos duomenimis, nuo 2009 metų kovo iki 2010 metų kovo finansininkė iš teismo depozitinės sąskaitos išėmė grynuosius pinigus – 740 tūkst. litų (per 214 tūkst. eurų), tai atlikdama pati arba nurodydama tai padaryti teismo vyresniajai buhalterei. Pinigų finansininkė į Vilniaus apygardos teismo kasą neįnešė ir, nesant pagrindo, tyrimo metu nenustatytiems asmenims išmokėjo ne mažiau nei 119 tūkst. 415 litų (apie 34,5 tūkst. eurų) iš teismo depozitinės sąskaitos.

Kaip įtariama, teismo patalpose, nesant pagrindo, išmokėta ne mažiau nei 669 tūkst. 415 litų (193 tūkst. 876 euru) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti. Visais atvejai nebuvo išrašyti ir nepasirašyti kasos išlaidų orderiai ir į teismo buhalterinę apskaitą neįtraukti šias išmokas pagrindžiantys dokumentai.

Kaltinamoji prisipažino kalta tik dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, neigė iššvaisčiusi teismo lėšas. Ji teigė, kad dalį pinigų išmokėjo vykdydama kanclerio nurodymus, taip pat, kad trūkumas galėjo atsirasti dėl bankrutavusiuose bankuose likusių lėšų.

Anksčiau teismo pirmininko pareigas ėjęs Vytautas Zelianka, įtardamas, kad iki 2012 metų Vilniaus apygardos teisme galėjo būti netinkamai vedama buhalterinė apskaita, inicijavo auditą. Nacionalinės teismų administracijos atlikto audito metu nustatyta, kad iš teismo depozitinės sąskaitos galėjo būti pasisavintos lėšos.

Įvertinęs kaltinamosios, liudytojų, specialistų parodymus ir visus kitus byloje esančius duomenis, teismas nusprendė moterį pripažinti kalta dėl abiejų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytas nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, darė išvadą, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos D. Zelicionok teismo įpareigota pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.