Kaip švelninti infliaciją?

„Tai yra viena iš didžiausių grėsmių“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Taip mano jau ne vien Lietuvos ekonomistai. 200 užsienio žiniasklaidos apklaustų specialistų tvirtino tą patį: infliacija – didžiausia šių metų grėsmė. Bent jau iki šio pavasario.

„Nuo balandžio, gegužės mėnesių infliacija turėtų stabilizuotis“, – sakė A. Izgorodinas.

Tačiau kai kuriems ir pavasario sulaukti gali būti per sudėtinga. Prezidentas G. Nausėda manė, kad dabartiniai valdžios siūlymai, kaip amortizuoti kainas, – itin kuklūs.

„Tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai kukliai“, – tvirtino G. Nausėda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaip dar sušvelninti infliacijos padarinius, G. Nausėda vakar tarėsi su ministrais, Seimo frakcijomis ir verslu. Prezidentas siūlė gyventojams didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – nuo 460 iki 510 eurų. Tą patį, kuris nuo sausio jau padidėjo maždaug 12 eurų į rankas. G. Nausėda tikisi, kad jo pasiūlytas NPD didinimas bus svarstomas vasarį neeilinėje Seimo sesijoje ir įsigalios nuo liepos.

„Tai pirmiausia yra priemonė, orientuota į mažiausias darbo pajamas gaunančius žmones, tai yra tikslinė ir labai kryptinga priemonė“, – tikino G. Nausėda.

G. Nausėda siūlo kainas amortizuoti ir vienkartinėmis išmokomis. 100 eurų jis siūlo išmokėti pažeidžiamiausioms grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Kažin, ar užteks 100 eurų, jei vien už elektrą daugiau mokame – virš 100 eurų.

„Bet kokia paskata naudinga, bet tai nesprendžia ilgalaikių problemų“, – G. Nausėdos svarstymus komentavo viena gyventoja.

„Tegul kelia pensijas ir teisingai skaičiuoja. Pavyzdžiui, mano darbo stažas – 40 metų, o aš gaunu 360 eurų pensijos“, – savo nuomonę turėjo senjorė.

„Kažin, ar užteks 100 eurų, jei vien už elektrą daugiau mokame – virš 100 eurų“, – antrino kita pensininkė.

„Aš esu už tas priemones, kurios skatina dirbti ir užsidirbti, o ne kad tau iš dangaus nukrenta papildomi 100 eurų, kuriuos tu išleisi ne tam, kam reikia“, – savo nuomonę turėjo kalbinta praeivė.

„Čia reikia iš pagrindų galvoti, kaip išsisukti iš tos padėties, o ne tokiomis smulkiomis dovanėlėmis. Mus gelbėtų emigracija“, – šnekėjo moteris.

Aistros dėl naujų pasiūlymų

Vienkartinėms išmokoms gyventojai labiau skeptiški, o štai susitikime dėl infliacijos su G. Nausėda dalyvavusiems liberalams apskritai naujiena. Kad G. Nausėda siūlys po 100 eurų pensininkams ir šeimoms, sužinojo tik pasibaigus susitikimui, iš žiniasklaidos.

„Apie tas išmokas iš esmės nebuvo kalbama. Dėl NPD buvo kalbama“, – aiškino Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

E. Gentvilas sakė apskritai nesupratęs, kam G. Nausėda visus sukvietė, nes vienoms priemonėms aptarti nebeliko laiko, o iš pasiūlytų E. Gentvilas nematė daug naudos.

„Kad tai ką nors išspręs? Būkime realistai, nebus kažkokios didžiulės sėkmės istorijos“, – sakė E. Gentvilas.

Gitanas Nausėda. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Neišgirstas iš dalies jaučiasi ir Lietuvos bankas. Didinti NPD ir artinti jį prie minimalios algos bankas siūlė ir seniau, tačiau politikai neįsiklausė į patarimus nenaikinti PVM šildymui, kas infliaciją gali dar labiau išpūsti.

„Kalbėti labiau apie meškerę negu pristatyti konkretų receptą ar duoti žuvį“, – apibendrino Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Opozicija G. Nausėdos siūlymus palaiko.

Kad tai ką nors išspręs? Būkime realistai, nebus kažkokios didžiulės sėkmės istorijos.

„Manau, kad teisingi siūlymai, mes juos palaikysime, svarstysime. Bent jau opozicija prezidento siūlymus palaikys“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Palaiko nulinį PVM šildymui

G. Nausėda skaičiavo, kad dabar infliacija maždaug keturiskart didesnė nei sudarant šių metų biudžetą, todėl į šalies iždą bus surinkta papildomai iki 200 mln. eurų. Šių pinigų, anot G. Nausėdos, turėtų pakakti NPD didinimui bei išmokoms.

„Valstybės biudžetas yra patvirtintas visiškai neseniai, jis veikia tik mėnesį. Bet kokios papildomos išmokos, jei tokios būtų siūlomos, turėtų būti įtrauktos į valstybės biudžetą. Šiuo metu jame tokių priemonių numatyta nėra, o Vyriausybės rezervas yra galimas naudojamas ekstremaliųjų situacijų valdymui, t. y. COVID-19 pandemijos valdymui ir migrantų situacijai valdyti“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

G. Nausėda lygiai prieš savaitę irgi ragino nemažinti PVM šildymui, o lengvatai rado sunkiai suprantamą apibūdinimą.

„Tai truputį panašu į „nabašnyko“ pašlakstymą žaliąja arbata“, – rėžė prezidentas.

Dabar prezidentas kalba jau kitaip. Sakė pritariantis PVM tarifo mažinimui iki nulio.

„Aš palaikau nuskambėjusį Vyriausybės pasiūlymą mažinti PVM tarifą centralizuotam šildymui“, – komentavo G. Nausėda.

Euro zonoje metų infliacija sausį ir vėl rekordinė – 5 proc. O štai Lietuvoje, palyginti su pernai sausiu, infliacija jau pasiekė 12 proc. ir yra aukščiausia nuo 2008 metų.

„Lietuvos infliacija yra viena didžiausių – taip galiu drąsiai pasakyti. Aišku, čia menka pergalė“, – šnekėjo G. Šimkus.

G. Nausėda sakė, kad Europa jau diskutuoja dėl brangesnių paskolų kaip būdą kovoti su infliacija. Tačiau kol kas kelti palūkanų neplanuojama.

Kiti senjorai turėtų suskubti – iki kovo 31 dienos pasiskiepiję sustiprinamąja vakcinos doze jie taip pat gaus 100 eurų vienkartinę išmoką. Vienkartinę išmoką gaus ir tie dar nepasiskiepiję senjorai, kurie yra persirgę COVID-19 ir dėl to negalėjo būti paskiepyti iki lapkričio 30 d., tačiau pasiskiepys bent vienu skiepu iki 2022 m. kovo 31 d., sakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime.

„Senjorai atsiliepia į kvietimą ir elgiasi atsakingai – skiepijasi nuo COVID-19 ir taip apsaugojo save bei artimuosius. Skiepai padeda išvengti komplikacijų ar net mirties atvejų. Kviečiame dar nepasiskiepijusius būti atsakingus ir suskubti pasiskiepyti“, – sako SADM kanclerė Ana Selčinskienė.

Nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 vakcinos dozėmis pagal pilną vakcinacijos schemą arba iki šių metų kovo 31 d. – sustiprinamąja vakcinos doze, skiriamos 100 eurų vienkartinės išmokos. Taip siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje.

100 eurų išmoka pernai gruodį pasiekė 93 tūkstančius senjorų. Ją gavo nuo rugsėjo 1-osios iki lapkričio 30-osios pasiskiepijusieji pagal pilną vakcinacijos schemą arba sustiprinamąja vakcinos doze. Dar apie 43 tūkstančius senjorų išmoka pasieks sausį.

Vienkartinė išmoka mokama rizikingiausiai amžiaus grupei priklausantiems asmenims

75 metų ir vyresnių asmenų imunizacijos lygis yra gerokai mažesnis nei kitų aukštos rizikos grupių. Jiems yra didžiausia hospitalizacijos rizika ir dvigubai didesnė rizika mirti nuo COVID-19 nei kitoms amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Per pandemiją vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų mirštamumas nuo COVID-19 sudarė net 64 proc. visų mirčių, kai tuo metu 65–74 amžiaus asmenų mirtys sudarė 20 proc. visų mirčių.

Išmoka – po skiepo, tik vieną kartą

100 eurų išmoką asmuo gali gauti tik vieną kartą. Iki kovo 31 dienos 75 metų ir vyresni senjorai, pasiskiepiję sustiprinamąja vakcinos doze, dar gali gauti 100 eurų vienkartinę išmoką. Vienkartinę išmoką gaus ir tie dar nepasiskiepiję senjorai, kurie yra persirgę COVID-19 ir dėl to negalėjo būti paskiepyti iki lapkričio 30 d., tačiau pasiskiepys bent vienu skiepu iki 2022 m. kovo 31 d.

Prašymų teikti nereikia

Prašymų 100 eurų vienkartinei išmokai gauti teikti nereikia. Duomenys apie vyresnio amžiaus asmenis tikrinami registre. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita išmoka, kurią moka „Sodra“. Jei žmonės gauna kompensaciją už šildymą ar kitas išmokas, vienkartinė 100 eurų išmoka neturi jokios įtakos skiriant jiems minėtas išmokas. Šie pinigai nėra įskaičiuojami į asmens ar šeimos pajamas.

Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta beveik 530 tūkstančių COVID-19 atvejų, dėl viruso sukeltos ligos mirė 7475 žmonės.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, kad priemonė mokėti pasiskiepijusiems senjorams pinigus pasiteisino: „Manau, kad 6500 yra daug – tai yra didelė grupė žmonių, senjorų, kurių gyvybės yra apsaugotos, išgelbėtos. Tas vertinimas labai priklauso nuo lūkesčių. Aš niekada neturėjau tokio lūkesčio, kad visi ateis ir pasiskiepys, bet manau, kad tie skaičiai, kuriuos pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, rodo, kad šita priemonė padarė tam tikrą efektą. Taip, ji nepaskatino visų pasiskiepyti, bet dalį paskatino. Logiška būtų ją išplėsti, kad pasiektume dar kai kuriuos gyventojus. O klausti žmonių, kurie ir šiaip atėjo pasiskiepyti, ar jie pritaria, ar nepritaria priemonei, turbūt nėra labai logiška“.

„Mane pasiekė informacija iš žmonių, kurie dirba vakcinacijos centruose, kad žmonės atėję pasiklausia, kur bus galima gauti išmoką. Kaip ir sakiau, jei mes klausime žmonių, kurie yra pilietiški, aktyvūs, nori, ateina, tai žinoma, kad jiems to 100 eurų nereikia. Bet mes esame itin nestandartinėje situacijoje, kada reikia ieškot tikrai nestandartiškų sprendimų“, – sakė A. Veryga.

Matome mamas, kurios stovi basos kažkur prie valstybės institucijų. Mamos yra ta grupė, kuri jei kažką daro dėl vaikų, tai tą daro tikrai nuoširdžiai.

Tačiau, anot A. Verygos, taktika mokėti pinigus pasiskiepijusiems yra šiek tiek pavėluota: „Mes tą priemonę siūlėme dar rugpjūčio pabaigoje. Bet geriau vėliau negu niekada. Jeigu dalį žmonių galima paskatinti tokia priemone, jau yra gerai. Be abejo, reikia naudoti ir kitas priemones. Matome, kad ministerijai nepavyko komunikacijos kampanijos nupirkti, iki šiol Vyriausybėje yra užstrigęs projektas dėl žalos atlyginimo ir pan.“

„Tikrai neprieštarauju kolegoms, kurie sako, kad reikia ieškoti ir daugiau priemonių, bet jie tegul tas priemones ir pasiūlo. Mes siūlėme labai konkrečius dalykus, kurie dažnu atveju yra atidedami, o paskui, porą mėnesių pavėlavus, vis dėlto imamasi tas priemones įgyvendinti. Jeigu Vyriausybė ir ministerija žino kokį nors geresnį sprendimą, kuris būtų ne tolimesnis pykimasis su visuomene ir tos visuomenės erzinimas, o kokios nors pozityvios priemonės, tai aš tikrai su malonumu išgirsčiau ir paklausyčiau tų priemonių. Manau, jeigu joms reikėtų Seimo pritarimo, ir Seimas joms pritartų“, – tikino jis.

Esą vienas iš dalykų, kuris gali žmones priversti abejoti vakcinų nauda, yra priimti nauji reikalavimai – pasiskiepiję ir kontaktą su sergančiu žmogumi turėję žmonės dabar vėl turės izoliuotis. Anot A. Verygos, toks sprendimas galėtų atgrasyti dalį žmonių nuo skiepo.

„Gali būti, kad dalį atgrasys. Prisiminkime, kokia buvo komunikacija. Buvo sakoma, kad jei turėsi dvi dozes, tai galėsi gyventi laisvą, įprastą gyvenimą. Aišku, labai pykti negali, matyt, tuo metu buvo toks įsivaizdavimas, taip galvojo. Dabar Vyriausybė turėtų komunikuoti, aiškinti, pasakyti, kad suklydo, kažko nežinojo – tiesiog normaliai bendrauti su visuomene ir jos neerzinti“, – kalbėjo A. Veryga.

„Bet man ne šita priemonė yra kelianti labiausiai nerimą. Aš matau tas diskusijas dėl galimybių paso vaikams. Matome mamas, kurios stovi basos kažkur prie valstybės institucijų. Tai yra tam tikra spaudimo priemonė. Mamos yra ta grupė, kuri jei kažką daro dėl vaikų, tai tą daro tikrai nuoširdžiai, nenorėdama jiems pakenkti. Tai reiškia, kad joms yra neatsakytų klausimų arba baimių. Vyriausybė, užuot atsakiusi į baimes, komunikavusi, aiškinusi, nuraminusi, ji pritaiko spaudimo priemonę ir pasako, kad meduolio principai neveikia. Manau, kad šitaip mes niekur nenueisime. Kaip ir sako tarptautinės organizacijos, sukelsime bangą bendrai nepasitikėjimo vakcinomis. Ko labiausiai bijau, kad koronavirusui pasibaigus, neatsitiktų taip, kad dalis žmonių, kurie neskiepija savo vaikų skiepų kalendoriuje esančiomis vakcinomis, gali išaugti“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Vyriausybė turėtų komunikuoti, aiškinti, pasakyti, kad suklydo, kažko nežinojo – tiesiog normaliai bendrauti su visuomene ir jos neerzinti.

Austrijoje nepasiskiepijusiems negalima išeiti iš namų be būtino reikalo. Pasak A. Verygos, toks scenarijus Lietuvos nelaukia: „Visuomenė gali laikytis reikalavimų, jei ji mobilizuota ir supranta būtinybę. Taip ji elgėsi per pirmą karantiną, kol nebuvo pasėta tam tikrų abejonių ir dvejonių dėl priemonių. Manau, kad Austrija ėmėsi tikrai kraštutinės priemonės, pažiūrėsime, kaip ji suveiks. Bet mes matome visiškai kitus variantus – kad valstybės, kurios kalbėjosi su savo piliečiais, nuvažiavo iki jų, paskiepijo, šiandien nekalba apie tokias priemones kaip Austrija, o kaip tik atsidarinėja. Tai – Skandinavijos valstybės, kurios mums einant į apribojimus stengėsi iš jų išeiti. Panašu, kad joms visai neblogai sekėsi“.

Pasak jo, vaistų nuo koronaviruso atsiradimas neturėtų pakeisti kovos su pandemija krypties: „Tie vaistai turi būti ir laiku paskirti, ir prieinami. Kol kas jie nėra prieinami. Kiek žinau, Europos Komisija dar tik derasi, dar tie vaistai nėra registruoti, Europos vaistų agentūra nėra suteikusi jiems leidimo. Tai reiškia, kad mes kalbame apie keletą savaičių, o galbūt net ir mėnesių, kol jie pasieks Europos Sąjungos valstybes, o per tą laiką gali žūti labai daug žmonių. Mes privalome, kol nėra vaistų, neužsiliūliuoti ir stengtis išgelbėti vyriausius amžiumi, kuriems rizika yra pati didžiausia. Tai reiškia, kad turime dėti visas pastangas, kad jie būtų paskiepyti“.

„100 eurų išmoka yra taikoma tiems 75 ir vyresniems senjorams, kurie pasiskiepijo pirma, antra doze, pradėjo vakcinaciją arba tiems, kurie skiepijasi trečia doze. Akivaizdu, kad efektyviau buvo tiems, kurie ir prieš tai buvo labiau nusiteikę skiepytis, kurie dabar skiepijosi trečia doze. Pirmąja doze pasiskiepijusių nebuvo tiek daug. Aš asmeniškai tai vertinu kaip pasiekimą. Aišku, buvo tikėtasi daugiau, bet kiekvienas žmogus, kuris pasinaudojo ta imunoprofilaktika ir sumažino savo riziką susirgti ir mirti nuo COVID-19, yra pasiekimas. O dėl efektyvumo reikia duoti apsispręsti Vyriausybei ir įvertinti, ar tikrai efektyvi ta programa, ar ją reikėtų plėsti“, – aiškino parlamentarė Jurgita Sejonienė.

Anot jos, svarstoma ankstinti amžiaus grupę, kuriai būtų mokamos išmokos už skiepą: „Jau prieš tai buvo opozicijos pasiūlymas tokį skatinimą taikyti nuo 65 metų. 75+ amžiaus grupė pasirinkta dėl to, kad ji turi didžiausią riziką sunkiai susirgti ir mirti. Jei Vyriausybė apsispręstų ir siūlytų, tai diskutuotume ir jauninimą“.

„Svarbu yra pats principas, kad žmonės apsispręstų, ypač tie, kuriems svarbiausia apsispręsti. O dėl sumos ir ar verta jauninti, tai yra diskusijų objektas. Aš linkėčiau žmonėms išlikti sąmoningiems, protingiems ir prisidėti sąmoningai prie pandemijos valdymo, o ne dėl to, kad gauna išmokas. Nes vakcina yra geriausia infekcijos kontrolės priemonė“, – teigė parlamentarė.

Svarbu yra pats principas, kad žmonės apsispręstų, ypač tie, kuriems svarbiausia apsispręsti.

Ji nežinojo, kodėl nutarta senjorams mokėti būtent 100 eurų: „Tiksliai negaliu pasakyti, kodėl buvo pasirinkta būtent 100 eurų. Pavyzdžiui, praeitą vasarą dabartinė opozicija pensininkams mokėjo 200 eurų. Aišku, yra skaičiuojama, kiek tai kainuos valstybei. Manau, kad tai yra pakankamai reikšminga suma, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, bent jau daliai tai yra trečdalis pensijos. Manau, kad tokia motyvacija yra pakankama. Jaunesnius žmones motyvuoja visiškai kiti dalykai. Vasarą ne kartą matėme, kad tikrai suaktyvėdavo vakcinacijos kampanijos, jeigu vakcinacijai būdavo pasiūlomos patrauklios vietos arba siūlomi sporto klubo abonementai, kažką motyvuoja cepelinai. Skirtingoms amžiaus grupėms yra skirtingos motyvacijos, bet aš labai linkėčiau, kad žmonės tiesiog savo noru skiepytųsi ir taip prisidėtų prie pandemijos valdymo“.

Anot J. Sejonienės, 100 eurų yra ne vienintelė priemonė, skirta vakcinacijos tempams skatinti: „Tų priemonių yra labai daug. Atskirose savivaldybėse į tų žmonių, kuriems vakcinacijos centrus pasiekti sudėtingiau, namus ateina slaugytojos. Griežtinami reikalavimai galimybių pasui, pavyzdžiui, testavimas už savo pinigus – tai irgi yra skatinimo priemonė, kuria tikimasi, kad darbingo amžiaus žmonės bus labiau linkę vakcinuotis negu testuotis. Apskritai galimybių pasiskiepyti Lietuvoje sudaryta labai daug – yra ir vietų pasiskiepyti, motyvuojami ir šeimos gydytojai, kad jie paragintų savo apylinkių gyventojus skiepytis. Manau, kad priemonių Lietuvoje taikoma labai daug“.

„Sunku pasakyti, kuri priemonė davė didžiausią efektą. Man atrodo, kad efektyviausia ir sparčiausia vakcinacija vyko pačioje pradžioje, kuomet buvo orientuota skiepyti vyresnio amžiaus žmones, medikus. Beje, medikai labai aktyviai skiepijosi, medikų profsąjungos pasisako už visas priemones, už testavimo ribojimus, kad darbuotojai turėtų savo lėšomis mokėti už testavimą, nes jie aiškiausiai pajuto vakcinacijos naudą. Kai atsirado gegužės, birželio mėnesiais galimybė skiepytis visiems, tuo metu banga buvo didžiausia. Bet mes kalbame apie gyventojų sąmoningumą, apie tai, kaip jie suvokia tą priemonę ir kaip ja naudojasi. Sąmoningiausi ja pasinaudojo, o dabar visus kitus tenka vilioti arba pyragais, arba botagais“, – sakė parlamentarė.

„Man atrodo, kad Lietuva pritaikė labai daug priemonių. Būtų įdomu padaryti analizę, palyginti atskiras šalis, ar tiek daug priemonių, ir skatinančių ir ribojančių, kiek Lietuva, taikė ir kitos šalys“, – svarstė J. Sejonienė.

„Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė.

Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

„Po truputį būtent tas priemonių kompleksas pačių įvairiausių – pas vienus nuvykstant, kitiems duodant tam tikrą finansinį atlygį, jis duoda suminį, kaupiamąjį efektą ir tikrai smagu, kad rezultatas yra“, – LRT sakė jis.

Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra.

Parlamentaras teigė, kad išmokos galėtų būti siūlomos visiems 65-erių ir vyresniems žmonėms.

„Aš prisimenu, kad kai vyko diskusija komitete sveikatos reikalų, buvo kalbama, kad jeigu priemonė pasiteisins, Seimas turėtų grįžti ir šitą amžiaus grupę išplėsti. Tai ir reikėtų daryti ilgai nedelsiant“, – kalbėjo A. Veryga.

J. Sėjonienė pritarė, jog priemonę reikėtų plėsti.

„Kadangi jau šita priemonė pasiteisino, efektą davė, neabejotinai reikia svarstyti ir išplėtimą šitos priemonės ar papildomų amžiaus grupių, ar pratęsimą termino“, – kalbėjo ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, paskelbus apie 100 eurų priemonę, vakcinacija augo apie 30 procentų, taigi, ji davė efektą.

„Jeigu žiūrėtume nuo įstatymo priėmimo, kada Seimas priėmė įstatymą – spalio 13 dieną, tai pradėjo augti šios grupės, 75 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimas apie 30 procentų ir per visą laikotarpį turime apie 6,5 tūkst. gyventojų, kurie naujai pasiskiepijo ir turime apie 40 su trupučiu tūkstančių gyventojų, kurie revakcinavosi. Tai tas efektas tikrai matome, kad buvo augimo linkme“, – sakė ministerijos atstovas Lukas Galkus.

Ministerijos anksčiau BNS pateiktais duomenimis, vienkartinę 100 eurų išmoką kol kas turėtų gauti daugiau nei 50 tūkst. nuo COVID-19 pasiskiepijusių senjorų.

Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę.

Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot ministerijos, sudaro maždaug 40 proc. visų tą galinčių padaryti vyresnių nei 75-erių metų senjorų.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų kovo pabaigos pasiskiepys sustiprinančia doze.

Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikės, ji bus paskirta automatiškai. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.

„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuotini ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sakė šalies vadovas.

Jis sakė, kad jei apie paskatas skiepijant nuo COVID-19 būtų pradėta svarstyti anksčiau, šiuo metu būtume geresnėje epidemiologinėje situacijoje.

Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas.

G. Nausėda dar kartą pažėrė kritikos Vyriausybei dėl skiepijimo tempų sulėtėjimo vasaros pradžioje.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – nurodė jis.

Šalies vadovas sakė, kad koronavirusu užsikrečia ir skiepyti, tačiau jų sergamumas ir mirtingumas yra ženkliai mažesnis nei neskiepytųjų.

„Skiepijimasis lieka pačia svarbiausia priemone ir svarbiausia, kad mes turėtume Europos Sąjungos mastu galvoti apie bendrus pirkimus, rengiantis pandemijos tąsai“, – dėstė G. Nausėda.

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 787 tūkst. žmonių – 63,9 proc. gyventojų.

Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė septyni. 

Dėl šio Vyriausybės projekto antradienį Seimas balsavo du kartus.

Pirmą kartą sprendimas nebuvo priimtas, nes opozicija nesiregistravo balsuoti.

Pagal priimtą įstatymą, 100 eurų vienkartinė išmoka bus skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoka ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija. 

Už vakcinaciją senjorams – 100 eurų

„Mes matome Vyriausybės aktyvumą, ieškoma įvairių priemonių, kas galėtų paskatinti kovoti su grėsmingai augančiais pandeminiais skaičiais, mirtimis. Svarbu, kad būtų rasti tie sprendimai, kurie turėtų geriausią efektą, kurie pakeltų vakcinacijos lygį ir padėtų mums visiems šiuo nelengvu metu. Visos priemonės diskutuotinos ir svarstytinos, bet sprendimus reikia priimti dėl geriausių ir efektyviausių“, – sakė M. Lingė.

„Nieko nuostabaus, kad pati sudėtingiausia, pati rizikingiausia grupė ir kurioje vakcinacijos lygis nėra toks, kokio mes norėtume, yra aiškiai pasirinkta. Jų vakcinacijos lygį reikia didinti, jie turi didžiausią riziką sunkiai susirgti, didelę riziką patekti į reanimacijas, sudaryti tam tikrą krizę, kuri gali ištikti ir medicinos įstaigas teikiant kitas paslaugas. Čia yra viešasis interesas ir bendras gėris. Gal tos priemonės ir neatrodo normaliu metu labai priimtinos ir patrauklios, bet kada esame tokioje situacijoje, ir priemones reikia pasitelkti atitinkamai, kurios duotų rezultatą“, – teigė jis.

Dėl testavimo gali išeiti iš darbo

M. Lingė aptarė ir valstybės sprendimą padaryti privalomąjį testavimą mokamą. „Buvo paminėta, kad gali tekti ieškoti ir spręsti, papildomai keisti Darbo kodeksą. Darbo kodekso pakeitimai turi būti aptarti trišalėje taryboje, tos procedūros yra kitokios. Teisingumo ministerija taip pat turėjo pastabų šiam projektui taip, kaip jis buvo konstruojamas. Mes turime priimti tokius sprendimus, kurie nekelia teisinių abejonių, bet turime matuoti ir efektyvumo lygį, todėl tikrai labai svarbu žinoti skaičius, kokį ratą žmonių, profesijų paliestų ir koks jų elgesys būtų paskatintas. Nebūtinai rezultatas būtų toks, kad tie žmonės pasiskiepytų, gali būti, kad jie priims kitus sprendimus, išeis iš darbo“.

Galimybė tikrintis išlieka, bet tai turi tapti nebe vien ant valstybės ir mokesčių mokėtojų pečių.

Tačiau jis sutiko, kad privalomas mokamas testavimasis galėtų sukelti problemų verslo sektoriuje. „Situacijų gali būti labai įvairių, bet tada žiūrime, kokią problemą sprendžiame ir kas yra didesnė vertybė, ir kas yra didžiausias iššūkis šiuo metu valstybėje. Ten, kur susiduria viešasis gėris, plačios visuomenės interesas, yra labai platūs tikslai. Jeigu tos priemonės gali pasitarnauti, tai tenka diskutuoti, nors kitose srityse tai galėtų būti iššūkiu dėl tų priimtų sprendimų“.

„Dėl testavimo mes keitėme įstatymus pavasarį, kad tai galėtų būti kompensuojama. Buvo daug diskusijų, kaip apskritai galima privalomai testuoti. Jau pasikeitė aplinkybės – dabar jau nenorima tos priemonės atsisakyti. Bet realybė jau yra kita. Kai mes įstatymą priėmėme, tuo metu tai buvo vienintelis ginklas, galintis valdyti pandemiją, bet dabar turime veiksmingą ginklą, kuris yra šiuo metu plačiai prieinamas. Kai valstybė turi naudoti savo resursus efektyviai priemonei, tų pinigų pertekliaus nėra, kad būtų švaistoma labai dažniems tikrinimams ir tam tikrai kategorijai. Šioje vietoje yra žmonių apsisprendimas, pasirinkimas. Galimybė tikrintis išlieka, bet tai turi tapti nebe vien ant valstybės ir mokesčių mokėtojų pečių“, – kalbėjo M. Lingė.

„Mano galva, gerai, kad einama pozityvaus skatinimo keliu, skirtingai nuo kitų priemonių, kurias Vyriausybė priėmė. Mano klausimas pirmiausia yra apie tikslą ir siekiamą rezultatą – ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra paplanavusios, kiek šita investicija, t. y. apie 30 milijonų, turėtų paskatinti daugiau to amžiaus grupės žmonių pasiskiepyti ir ar tie 30 milijonų kaip alternatyva negalėtų būti panaudojami kitaip, kad ta pati grupė galėtų pasiskiepyti daugiau? Čia – kaštų naudos analizės klausimas. Kuo mes nuolat buvom kritikuojami, kad kai kurie mūsų projektai šitos analizės stinga, deja, dabartinė Vyriausybė, kurie patys kritikavo, tokių dalykų nepateikė“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak L. Kukuraičio, stinga informacijos, ko tiksliai siekia valdžia, siūlydama senjorams už skiepą 100 eurų: „Šitos informacijos stinga, ji turėtų būti pagrįsta prognozėmis, kiek žmonių skiepysis, ypač trečiąja skiepo doze, nes, kiek žinia, trečioji skiepo dozė kol kas visame pasaulyje kelia klausimų, kiek žmonių skiepysis. Mes turėtume matyti prognozę, kiek prognozuojama ir kiek bus pasiekta. Tada mes galime realiai kalbėtis, ar tai yra pakankami kaštai. Dabar pinigai yra metami tikint, kad tai vienus paskatins, o kitų nepaskatins. Mano galva, kaštais ir faktais grįstos analizės labiausiai ir trūksta“.

Jeigu žmogus dėl įsitikinimų nenori skiepytis, o testavimas pagal dabartinės rinkos kainas yra labai brangus, tai žmogaus pasirinkimas yra išeiti iš darbo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas aptarė ir dar vieną priimtą įstatymą – privalomą mokamą testavimą: „Manau, kad žingsnis, kurį priėmė, – atnešti įstatymus, kur testavimo našta perkeliama ant darbdavio ar darbuotojo, o greičiausiai ant darbuotojo, nes sunku tikėtis, kad darbdaviai prisiims šią naštą – yra artimas privalomam skiepijimuisi darbo vietoje. Man atrodo, mes, kaip visuomenė, kaip valstybė, valdanti pandemiją, atsiduriame toje riboje, kur apsisprendžiame, ar tam tikras prievartos mechanizmas taikomas mūsų bazinių poreikių lauke. Iki šiol per galimybių pasą daugelis dalykų buvo apribojama tose srityse, kurios nėra būtinos. Būtinos sritys leidžiamos – tiek į parduotuves nueiti, tiek ir kitos paslaugos. O dabar mes jau žengiame į darbo sritį, ir jeigu žmogus dėl įsitikinimų nenori skiepytis, o testavimas pagal dabartinės rinkos kainas yra labai brangus, tai žmogaus pasirinkimas yra išeiti iš darbo. Čia mes turime turėti labai rimtą diskusiją Seime, ar tam visuomenė pasiruošusi“.

„Kitas klausimas – tos sritys, kur dabar nemokamai testuoja valstybė, t. y. sveikata, švietimas, socialiniai klausimai, prekybos tinklai, ar šiose srityse netrūksta darbuotojų ir jeigu dalis pajudės, kokios bus pasekmės šitose srityse, ar mes nepakibsime ant jau dabar gana aukšto darbuotojų trūkumo“, – kalbėjo jis.

L. Kukuraitis manė, kad sprendimai sprendžiant vieną krizę gali sukelti papildomų krizių: „Tai visiškai tikėtina. Kiek man žinoma, tiek sveikatos, tiek socialinėje ir švietimo srityje yra labai didelis skaičius, kurie yra pasiskiepiję, tad klausimas, ar tikrai testavimosi naštos užkėlimas ant tų kelių procentų, kurie liko nepasiskiepiję, yra pakankamai adekvatus turint galvoje reakciją, kuri gali paskui nuvilnyti per visą visuomenę kaip tam tikro prievartinio mechanizmo atnešimas į darbo sritį, kuri yra viena iš mūsų būtinųjų gyvenimo sričių“.

Pasak ministro patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, šioms išmokoms reikėtų apie 6,4 mln. eurų.

„Ministerija yra išsiuntusi Finansų ministerijai raštą, prašydama suteikti finansavimą šitai mokytojų poilsio priemonei, nes poreikis yra 6,4 mln. eurų. Kol kas atsakymo nesame gavę, iš kokių lėšų bus finansuojama šita priemonė“, – BNS sakė E. Butkutė-Lazdauskienė.

Anot jos, kol kas mokytojų poilsio finansavimas nėra įtrauktas ir į 2021 metų biudžeto projektą, tačiau tikimasi, kad jį koreguojant lėšos bus numatytos.

„Jei įvyks taip, kad negausime finansavimo, tada reikėtų kelti klausimą, kiek realiai ši priemonė reikalinga, (...) tuomet teks jos atsisakyti. Bet kol kas apie tai negalvojame, tikimės, kad kartu su biudžetu bus patvirtinti pinigai“, – sakė ministro patarėja.

Finansų ministerija BNS taip pat nurodė, jog 2021 metų valstybės biudžeto projekte šiam tikslui nėra numatyta lėšų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė anksčiau BNS sakė, kad siekiant, jog šiuos pinigus mokytojai, kaip ir medikai, galėtų išleisti viešbučiuose, sanatorijose, SPA centruose ar kaimo turizmo sodybose, laukiama, kol Europos Komisija (EK) pratęs komunikato galiojimą, pagal kurį vienai turizmo ar poilsio įmonei, nukentėjusiai nuo koronaviruso krizės, gali būti suteikta iki 800 tūkst. eurų paramos. Iki šiol komunikatas galiojo iki Naujųjų metų.

Šią savaitę EK komunikato galiojimą pratęsė šešiems mėnesiams – iki 2021 metų birželio pabaigos, tačiau dėl valstybės pagalbos suderinimo Lietuva kol kas į EK nesikreipė.

„Kol laukiame žinių apie lėšas, ruošiami dokumentai kreipimuisi į EK dėl de minimis netaikymo. Kadangi komunikato galiojimas pratęstas, tai jei žinosime, kad yra lėšos, būtų galima tikėtis EK atsakymo ir metų pabaigoje galėtume tą priemonę ruošti“, – komentavo E. Butkutė-Lazdauskienė.

Ministrų kabinetas rugsėjį iš esmės pritarė ministerijos planams nuo gruodžio mėnesio skirti 100 eurų išmokas švietimo darbuotojams. Premjeras Saulius Skvernelis tuomet sakė, kad tai bus tokia pat priemonė, kaip ir medikams, kartu palaikant turizmo sektorių.

Medikams Vyriausybė šiemet skyrė po 200 eurų dotacijas.