Istorikė pasakoja, kad Žemaitijoje, Šiaulių–Raseinių apylinkėse, 1862 metų pavasarį vienur kitur pasirodę spalvoti, ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus piešiniu ir spausdintomis raidėmis išrašytu lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“, sukėlė nemenką sumaištį visoje Vilniaus generalgubernatoriui pavaldžioje teritorijoje ir tapo galvos skausmu Rusijos imperijos pareigūnams nuo apskrities policijos viršininko iki vidaus reikalų ministro.
„Plakatai Žemaitijoje platinti priklijuojant juos prie bažnyčios pagrindinių durų ar sienų iš lauko pusės prieš prasidedant pamaldoms, matyt, viliantis, kad juos pastebės kuo daugiau žmonių. Plakatų platinimo akcija truko penkis mėnesius– nuo 1862 metų kovo pradžios iki liepos antrosios pusės. Dabartiniame tyrimo etape turimomis žiniomis, ant 10 bažnyčių sienų ar durų buvo išklijuota 11 plakatų“, – teigia A. Prašmantaitė.
Rusijos imperijos valdžia žemaitiškus plakatus vertino kaip antivyriausybinės veiklos apraišką. Patys plakatai tapo daiktiniu nusikalstamos veikos įrodymu. Plakatus vietos žandarai nuimdavo iš karto, kai tik juos patys pastebėdavo arba gaudavo žinią apie jų pasirodymą. Apie įvykdytą nusikaltimą nedelsiant būdavo informuojamas Kauno gubernatorius. Pastarasis savo ruožtu pranešdavo aukštesnėms imperijos instancijoms.
A. Prašmantaitė pasakoja, kad Kauno gubernatoriaus ir Vilniaus generalgubernatoriaus nurodymu plakatai buvo kopijuojami (kryžiaus atvaizdai litografuoti, lietuviški tekstai versti į rusų kalbą) ir medžiaga siunčiama į Sankt Peterburgą aukščiausiajai valdžiai su lydraščiu, paprastai turinčiu grifą „slaptai“.
Nuo pat pradžių dėtos pastangos išaiškinti plakatus piešusius ir juos platinusius asmenis. Taip susikaupė nemažai dokumentų, dabar teikiančių duomenų gilesniam 1863 metų sukilimo istorijos pažinimui. Istorikė paradoksu vadina tai, kad imperijos pareigūnų plakatams suteiktas daiktinio nusikalstamos veikos įkalčio statusas prisidėjo prie to, jog dalis jų išliko iki mūsų dienų. Vienas iš tokių 1862 metais Žemaitijoje platintų plakatų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis plakatas atsirado? Kas buvo jo autorius ar autoriai? Kada ir kas pasirūpino jį išsaugoti? Kada šis plakatas, tyrėjų siejamas su lietuviško plakato ištakomis, tapo eksponatu? Remdamasi istoriografija ir pirminiais šaltiniais istorikė A. Prašmantaitė pristatys istorinį tyrimą, virtusį tikru detektyvu.
Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais“ įvyks sausio 24 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3.
