Jie sotūs ir pastaruoju metu net aprengti šiltai, idant darganoti Lietuvos orai neėstų sąnarių. Nei emigracija, nei vargana pensija, nei visuotinis pasaulio atšilimas ar gydytojų atlyginimai šunų nejaudina. Rodyk ištikimybę ir prieraišumą savo šeimininkui – gausi kur kas daugiau nei neapgraužtą kaulą.

Taigi Šuns metai mokantiesiems tarnauti ir nekelti galvos aukščiau, nei leidžia šeimininkas, neturėtų būtų blogesni už praėjusiuosius. Bet visada yra rizika, kad aukščiau sėdintieji gali nurėžti galvą šeimininkui, o tuomet sugrius sotus gyvenimas. Praėjusiais metais taip ir nutiko – iš aukštų postų lėkė socialdemokratų paunksnėje užaugę ir konservatorių nekliudyti mohikanai. Kiek naudos tai duos valstybei, dar sunku pasakyti.

Nors nomenklatūriniai lizdai ardomi, nežinia, ar jų šiluma nesusuks proto naujiesiems vadybininkams, kuriems dar reikia įrodyti savo kompetenciją. Iš darbų pažinsime. Kol kas sumaniau skaičiai kaitaliojami ekselinėse lentelėse, nei randama naujų idėjų ir vizijų. Būkime kantrūs ir leiskime dirbti, gal nebus tokios trumpalaikės žvaigždės kaip pastarieji „Vilniaus vandenų“ švarintojai.

Praėjusių metų ryškiausia linija politikos padangėje – susigulėjusios partinės sistemos sunaikinimas, kurio ženklu tapo ir mohikanų saulėlydis. Jau prieš rinkimus į Seimą socialdemokratai neatlaikė vieno kirčio po kito ir nudardėjo valdžios vertikale žemyn. Vidiniai nesutarimai, negebėjimas eiti į kompromisus suskaldė partiją, ir neatrodo, kad iš apipjaustytų šakų artimiausiu metu bent kas nors svarbaus atžels.

Gali pasirodyti, jog tai – senosios nomenklatūros valdymo pabaiga. Vis dėlto tuo abejoju, nes santykinės kairės vėliavą bandančių perimti žaliųjų valstiečių gretos itin margos: ir dėl interesų, ir dėl intelekto skirtumų, ir dėl požiūrio į pasaulį.

Nors iki Seimo rinkimų dar gana toli, po truputį dėliojasi naujos politinės piramidės kontūrai. Joje turėtų rasti vietos socialdemokratai, tik nežinia, ar aukštai bus, ypač jei atskilusieji įkurs savo partiją. Tilps ir liberalai, bet jų medelyne gražiam atžalynui augti dirva ilgam užteršta. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų padangė šiandien atrodo saulėta. Jeigu susidoros su vidiniais demonais, jų reitingai dar kils. Seime turėtų likti ir „valstiečiai“, jei tik valdžia galutinai neapsvaigins. Tačiau neabejoju – netrukus atsiras nauja Lietuvos „gelbėtojų“ komanda, kuri susirinks „protesto“ balsus. Norėčiau, kad iškilsianti naujoji jėga nebūtų itin radikali ir kad protestuojančiųjų nebūtų itin daug. Tai priklausys nuo dabartinių valdančiųjų, nuo būsimojo prezidento ir nuo visų mūsų. Žurnalistė Rita Miliūtė laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ visiems rinkėjams palinkėjo proto. Ir aš to norėčiau palinkėti.

Ramūno Terlecko komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Ir prasidės Naujieji gana įdomiais astronominiais reiškiniais. Pirmąjį 2018-ųjų mėnesį dangaus skliautą nušvies dvi pilnatys: sausio 2-osios naktį ir sausio 31-osios naktį. Tai vadinama „mėlynuoju mėnuliu“. Ir tik kas trečius, ketvirtus metus taip pasitaiko, nes mėnulio metai yra 11 parų trumpesni už saulės. Kitas 2018 m. mėnuo – vasaris – turės „juodąjį mėnulį“, apskritai bus be pilnaties. O kovas – vėl du „mėlynuosius“, kovo 2-osios ir 31-osios naktimis. Kadangi taip retokai būna, anglai net priežodį turi „Once in blue moon“; („Kai švies mėlynasis“, iš tikro tai nežinia kada). Mėnulio pilnaties spalva tada iš tiesų tai nesikeičia, – mėlynu būna tik ugnikalniui išsiveržus, kai į atmosferą yra išmetama daug mikrodalelių, sugeriančių matomos šviesos ilgesniąsias bangas.

O pavadintas jis  „mėlynuoju“ per tokį žurnalistinį nesusipratimą.  Kiekvieną metų sezoną paprastai būna po tris pilnatis; trečioji dažnai turi liaudišką pavadinimą: pavasario – gėlių, vasarą – derliaus, rudens – medžiotojų. O vienas prieškario kalendorius, skirtas Jungtinės Karalystės ūkininkams, kažkodėl ketvirtąją pilnatį pavadino mėlynąja. 1946 m. astronomas Jamesas Hughas Pruettas parašė straipsnį pavadinimu „Kartą per Mėlynąjį Mėnulį“, kuris pasirodė astronomijos mėgėjų leidinyje „Sky & Telescope“. Lengva ranka jis to leidinio išgalvotą pavadinimą panaudojo įvardinti antrajai per tą patį mėnesį Mėnulio pilnačiai. Šis įvardas prigijo ir  plačiai paplito, kai jį radijo laidoje 1980 m. panaudojo amerikietė mokslo žiniasklaidos žvaigždė Deborah Byrd.

Maža to, kad ateinantys metai prasidės dviem pilnatimis, iš jų antroji, sausio 31-osios, bus su pilnu mėnulio užtemimu. Tiesa, Lietuvoje tą reiškinį bus galima stebėti jau pasibaigus visiškam užtemimui, mėnulis patekės 16 val. ir 56 min. tik dalinai temdomas Žemės šešėlio. O užtemimo pabaiga – po penkiolikos minučių, kai mėnulis bus pakilęs virš pietryčių horizonto vos per vieną laipsnį.

Prakalbus apie astronominius reiškinius, reikia pažymėti, kad Saulės pilnų užtemimų 2018-aisiais  metais nebus, o dalinių – trys, bet Lietuvoje nematomi. O pirmasis iš jų įvyks vasario 15 d. Simboliška, kad Lietuvos nepriklausomybės atstatymo šimtmečio jubiliejaus išvakarėse.  Mat vienas anglų astronomas yra gražiai pasakęs: „Kai užtemsta Saulė, prašviesėja protas“. Tad palinkėkime politikams, kurie šiandien vairuoja Lietuvą, iš nepriklausomybės signatarų pavyzdžio semtis išminties ir drąsos, kad nukreipus mūsų valstybę reformomis į tiesų klestėjimo kelią.

Šios savaitės pabaigoje, šeštadienį į namus pasibels Trys karaliai. Jie šventinta kreida užrašo ant durų staktos tris kryželius ir savo vardų pirmąsias raides +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Iš tiesų tos raidės viduramžiais reikšdavo lotyniškos frazės „Telaimina Kristus šią buveinę“ pirmąsias raides. Palinkint, kad taip pažymimi namai būtų atviri visiems, kam reikia paguodos, paramos, užuojautos. Bažnyčios liturginiame apeigyne sausio 6-oji vadinama Viešpaties Apsireiškimu. Tądien prieš 2018 metų trys išminčiai, vedini Mesijo žvaigždės,  atėjo iš Rytų nusilenkti  ir įteikti dovanų – aukso, smilkalų, miros – Betliejuje gimusiam kūdikėliui Jėzui, pripažindami jį viso pasaulio Išganytoju. Europoje Trijų Karalių šventė žinoma nuo XII a., kai iš Milano į Kelną buvo perkeltos trijų  legendinių  išminčių relikvijos ir joms pagerbti pastatyta garsioji katedra. Nuo tada ir minėtieji vardai jiems buvo sugalvoti, ir karaliais įvardyti. Taigi šventė turi gilią istorinę atmintį.

O paženklinti namo angas – gal dar senesnė tradicija. Anksčiau tai darydavo pats namų šeimininkas saulei leidžiantis. Sakydavo, „krikštus deda“, kad piktosios dvasios vidun neįsismelktų. Liaudiškieji Trijų Karalių dienos papročiai nėra sudėtingi. Po kaimą vaikščiodavo trys jauni vyrai, užsidėję blizgučiais papuoštas karūnas, prisiklijavę linų pluošto ar avikailio barzdas. Vienas jų būtinai „juodaodis” – suodinais skruostais; o karalių  vedlys – Angelas, nešantis Betliejaus žvaigždę. Toji dažniausiai nupinta iš šiaudų, papuošta kokiais blizgančiais ar spalvotais popieriukais. Žvaigždės nešiojimo paprotys galėjo atsirasti ir iš to, kad saulėgrįžos šventę pažymint, po kaimą kitados būdavo nešiojamas saulės atvaizdas.    

Kartu  su šia diena baigiasi didžioji saulės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Kaime sakydavo dieną pailgėjus per gaidžio žingsnį. Tokį žymų poslinkį žmonės senovėje susekdavo, tikėtina, stebėdami saulės tekos vietą horizonte, o gal ir įsidėmėtinus žvaigždynus. Štai žemaičiai Oriono juostos tris žvaigždes tebevadina Trimis Karaliais. Oriono žvaigždynas, lietuvių vadinamas Šienpjoviais, vakarais jau gerokai pakilęs virš horizonto. Gal iš čia ir tas gaidžio žingsnis... Pasidairykime po žiemišką dangaus skliautą, nes rytojaus, sausio 3-sios  naktį tikėtina matyti nemažai meteorų, vadinamų kvadrantidais. Juos stebėti būtų galima atskriejančius nuo Grįžulo Ratų pusės. Kad tik debesų šydas praplyštų...

Etnologo Liberto Klimkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Gruodžio 31 d. nuo 22 val. prasidės naujametinė šokių muzikos fiesta, kuri tęsis iki sausio 1-osios 1.30 val.

Rotušės aikštės virsmui į modernią diskoteką puikiai pasitarnaus išmaniosios kubų sienos. Viename langų bus įkurdintas didžėjus. Sienos taps tarsi scena. Jose bus įmontuota 12 lazerių ir kt., kartu su didžėjumi parinktais ritmais kursiančių šio didžiulio vakarėlio nuotaiką.

„Bus daug geros muzikos, šviesų, apšvietimo, efektų“, – žadėjo renginio organizatorius bendrovės „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas.

Laiką iki Naujųjų metų aikštėje skaičiuos specialus laikrodis. Vidurnakčio įspūdį ir metų virsmo jaudulį sustiprins pirotechniniai efektai.

„Sienos aukštos, apšvietimo įrenginiai bus išdėlioti skirtingais aukščiais. Su video, dūmų efektais, lazeriais viskas turėtų atrodyti tikrai neblogai“, – sprendė rengėjas ir pridūrė: „Priklausys nuo oro, gal dar ką nors įdomaus sugalvosime“.

Tą vakarą dirbs Kalėdų miestelis, tad bus galima čia pat pasivaišinti karšta arbata, kava ar pasmaguriauti. Veiks ir edukaciniai nameliai, interaktyvus nuotraukų namelis.

„Į Rotušę tradiciškai kviečiame vykti su viešuoju transportu, nes vakare šioje miesto dalyje bus apribotas automobilių eismas. Aikštėje bus įrengta speciali vieta pirotechnikai, jei gyventojai tokios atsineš į renginį ir norės šaudyti“, – informavo R.Knabikas.

Dėl saugumo rekomenduojama į renginį nesinešti stiklo taros.

Gruodžio 23, 26, 30 d. aikštėje 13-14 val. Rotušės aikštėje prie Kalėdų eglės svečiuosis Kalėdų senelis, Vėjų fėja, zuikiai ir kiti personažai.

Rotušės aikštė ir eglė šiemet papuošta išmaniosiomis lemputėmis, kurios gali rodyti fejerverkus, sveikinimus. Po eglės įžiebimo buvo papildomai apšviesta aikštė, namukai. Kad pagyvintų vaizdą, mėlynai apšviesta rotušė.

„Papildomai pridėjome 22 tūkst. spingsulių lempučių. Eglė nuo pat pradžių iš apačios buvo apšviesta halogenais, bet vaizdui paįvairinti papildomai pridėjome masinės gamybos girliandų lempučių“, – pasakojo „Medusa Concert“ vadovas.