„2020 m. eksponentiškai, ar stulbinamais 90 proc. išaugo pagrobimų skaičius bei išprievartavimų ir kitos seksualinės prievartos formos atvejų, kurių savo ruožtu padaugėjo 70 proc.“, – pirmadienį teigė JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais Virginios Gamba biuras.

Biuras nurodė, kad pernai užfiksavo daugiau kaip 19 300 smurto prieš vaikus konflikto zonose atvejų. 8 400 šių atvejų vaikai buvo nužudyti ar suluošinti, daugiausiai tokių atvejų fiksuota Afganistane, Sirijoje, Jemene ir Somalyje.

Taip pat nurodoma, kad pernai beveik 7 tūkst. nepilnamečių buvo užverbuoti kariais, daugiausia Somalyje, Sirijoje, Mianmare ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) sukritikavo šį JT biurą, nes jis savo ataskaitoje neįtraukė Izraelio ir Saudo Arabijos į vadinamąjį juodąjį šalių sąrašą dėl netinkamo elgesio su vaikais, nors ataskaitoje buvo paminėti ten atlikti nusikaltimai.

Organizacija nurodė, kad tai pabrėžia dažną JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso klaidą agentūros sąrašuose naudotis tik pačios JT surinktais duomenimis, kurie, pasak organizacijos, išduoda vaikus ir propaguoja nebaudžiamumą.

„Nors prireiks laiko, kad galutinai įvertintume COVID-19 poveikį internetinei prekybai, 2020 m. ji itin sparčiai augo“, – sakoma JT Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitoje.

Ataskaitoje buvo surinkti duomenys iš Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kinijos, Singapūros, Pietų Korėjos ir JAV. Šios šalis sudaro apie du trečdalius internetinės prekybos pasaulyje.

Pernai pardavimai internetu Australijoje išaugo net 59 proc., JK – 46,7 proc., JAV – 32,4 proc., o Kinijoje – 14,6 proc.

UNCTAD teigimu, internetinės prekybos apyvarta praeitais metais augo 22,4 proc. ir pasiekė 2,5 trln. dolerių. Vis dėlto, bendrai mažmeninė prekyba susitraukė 1 proc.

„Ši statistika rodo vis augančią veiklos internete svarbą“, – naujienų agentūrai AFP teigė ataskaitos autorius Torbjornas Fredrikssonas.

UNCTAD technologijų ir logistikos direktorė Shamika Sirimanne taip pat pabrėžė, kad šalys, ypač – besivystančios, turi naudotis tokiais duomenimis atkurdamos savo ekonomiką po pandemijos.

Praėjusiais metais portale evarzytynes.lt iš viso paskelbta 12,3 tūkst. elektroninių aukcionų ir varžytynių, kuriuose dalyvavo 11,6 tūkst. dalyvių. Bendra praėjusiais metais parduoto turto vertė viršijo 110 mln. eurų.

Anot Registrų centro Paslaugų valdymo direktorės Dianos Vilytės, galimybe realizuoti turtą internetu elektroniniuose aukcionuose pasinaudoja vis daugiau institucijų – vien tik per praėjusius metus šia sistema pradėjo naudotis per 40 įvairių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų.

Tarp daugiausiai aukcionų paskelbusių ir didžiausio dalyvių kiekio sulaukusių naujų organizatorių – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Nacionalinė žemės tarnyba, Klaipėdos ir Telšių apskrities vyriausieji policijos komisariatai ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

2020 metais antstolių skelbtose varžytynėse parduota turto už beveik 43 mln. eurų. Nemokumo administratorių varžytynėse pernai realizuota turto už 12 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – taip pat už 12 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose – už 18,5 mln. eurų. Praėjusiais metais taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už beveik 20 mln. eurų.

Brangiausiu e. varžytynėse ir aukcionuose parduotu objektu pernai buvo metų pradžioje už beveik 2,9 mln. eurų Turto banko organizuotame aukcione parduotas buvęs Finansų ministerijos mokymo centras Vilniuje, Žvėryno mikrorajone. Antroje vietoje buvo už 2,15 mln. eurų antstolių organizuotose varžytynėse parduoti Nidoje esantys poilsio namai, trečioje – už beveik 2 mln. eurų Turto banko organizuotame aukcione realizuotas Belmonto žirgynas Vilniuje.

Varžytynių ir aukcionų internete paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo elektroninės paslaugos sukūrimo įvyko apie 19 tūkst. varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už maždaug 600 mln. eurų.

„Regitros“ duomenimis, per 2020 metus iš pirmąkart Lietuvoje įregistruotų 1 184 tik elektra varomų lengvųjų automobilių (jų buvo 2,2 karto daugiau nei per 2019-uosius) 453 sudarė nauji ir 731 naudoti. Griežtėjantys reikalavimai dėl taršos skatina automobilių gamintojus pereiti prie elektrinio transporto gamybos, o iš to išlošia ir vartotojai, nes rinkoje didėja elektromobilių modelių pasiūla.

Pagal pirmą kartą per 2020-uosius įregistruotų naujų elektromobilių skaičių Lietuvoje pirmoje pozicijoje buvo „Volkswagen“ markės elektromobiliai (190 vnt.). Po jų sekė „Hyundai“ (45 vnt.), „Renault“ (37 vnt.), „Nissan“ (35 vnt.), „Porsche“ (30 vnt.), „Peugeot“ (23 vnt.) ir kiti.

Populiariausiųjų naudotų ir pirmąkart šalyje registruotų elektra varomų transporto priemonių dešimtuke buvo „Nissan“ (221 vnt.), „Tesla“ (184 vnt.), BMW (93), „Hyundai“ (47 vnt.), „Chevrolet“ (37 vnt.), „Kia“ (31 vnt.) bei kiti automobilių gamintojai.

Tarp pirmą kartą įregistruotų 2020 metais populiariausių naujų elektromobilių modelių karaliavo „Volkswagen e-up!“ (162 vnt.), Hyundai Kona“ ar „Hyundai Kauai“ (42 vnt.), „Renault Zoe“ (37 vnt.), „Volkswagen ID.3“ (21 vnt.), „Jaguar I-Pace“ (19 vnt.), „Porshe Taycan“ (18 vnt.), o tarp naudotų – „Nissan Leaf“ (108 vnt.), „BMW i3“ (93 vnt.), „Tesla Model S“ ir „Tesla Model 3“ (atitinkamai 77 vnt. ir 76 vnt.) bei „Nissan Leaf“, turintys 40 kWh ir 30 kWh talpos baterijas (atitinkamai 53 ir 37 vnt.).

„Mes iš tiesų matome itin suaktyvėjusį klientų susidomėjimą elektromobiliais, nes jie – ateitis ir mes jai jau ruošiamės šiandien. Optimistiškai nuteikia ir „Renault“ bei „Dacia“ gamintojo planai artimiausiu metu pristatyti dar daugiau įvairių elektra varomų modelių, įskaitant ir ekonominį „Dacia Spring“, dėl kurio įsigijimo užklausų sulaukiame kiekvieną dieną. Dauguma jau įsitikino, kad elektromobilis yra pažangesnis ir pranašesnis už vidaus degimo varikliu varomą, tačiau jį įsigyti vis dėlto atbaido dar vis didoka kaina“, – www.elv.lt komentuoja bendrovės „Lautra Motors“ pardavimų vadovas Mantas Katauskis.

M. Katauskio nuomone, dėl rinkoje atsiradusios konkurencijos ir infrastruktūros plėtros jau 2022 metais situacija žymiai pasikeis ir matysime dar sparčiau augantį Lietuvos elektromobilių parką.

„Taip pat tikiuosi, kad Lietuvos valdžia toliau skatins elektromobilių įsigijimą, nes dėl karantino verslo suvaržymų ir sudėtingo paraiškos pateikimo buvusi Aplinkos projektų valdymo agentūros parama paprasčiausiai nebuvo tinkamai įsisavinta. Dėl to vienareikšmiškai siūlyčiau paramą pratęsti“, – kalba M. Katauskis.

TOP 10 elektromobilių

Iš viso 2020-ųjų pabaigoje šalyje buvo registruoti 2 496 tik elektra varomi lengvieji automobiliai – 1,8 karto daugiau nei prieš metus.

Populiariausio Lietuvoje lengvojo elektromobilio titulas atitenka „Nissan“ – Lietuvoje buvo iš viso registruoti 867 šio gamintojo elektromobiliai. Japonijos gamintojo „Nissan Leaf“ elektromobiliui atiteko lyderio pozicijos ir tarp populiariausių elektromobilių modelių Lietuvoje (561 vnt.).

Populiariausių Lietuvoje elektromobilių dešimtuke antrąją vietą užima „Tesla“ (378 vnt.), trečiąją vietą – „Volkswagen“ (323 vnt.), o toliau rikiuojasi BMW (233 vnt.), „Hyundai“ (166 vnt.), „Kia“ (76 vnt.), „Renault“ ir „Chevrolet“ (po 74 vnt.), „Fiat“ (60 vnt.) ir „Peugeot“ (36 vnt.).

Populiariausių Lietuvoje elektromobilių modelių dešimtuke antroji pozicija atitenka „BMW i3“ (233 vnt.), trečioji pozicija – „Volkswagen e-up!“ (230 vnt.), o toliau seka „Tesla Model S“ (214 vnt.), „Nissan leaf“ (172 vnt. su 40 kWh talpos baterija), „Tesla Model 3“ (96 vnt.), „Hyundai Kona“ ir „Hyundai Kauai“ (93 vnt.), „Volkswagen Golf“ (72 vnt.), „Hyundai Ioniq“ (72 vnt.) ir „Kia soul“ (71 vnt.).

Eksporto sumažėjimą, pasak departamento, lėmė kritęs naftos produktų (51,4 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 25,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (12,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (8,4 proc.) eksportas. Importo sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs žalios naftos (45,4 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 17,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (17,2 proc.), organinių chemijos produktų (23,9 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 3,4 proc., importas sumažėjo 1,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,8 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 6 proc.

Nurodoma, kad 2020 metais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.), Latviją (9,3 proc.), Vokietiją (8,1 proc.) ir Lenkiją (6,4 proc.), o importavo iš Lenkijos (13,1 proc.), Vokietijos (12,8 proc.), Rusijos (9,1 proc.), Latvijos (7,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,2 proc.), Švediją (6,9 proc.), Latviją (6,8 proc.), Lenkiją (6,8 proc.) ir Nyderlandus (6,7 proc.).

Minimu laikotarpiu Lietuva daugiausia eksportavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (15,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (13,7 proc.) bei paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9 proc.); daugiausia importavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (19,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (13,1 proc.), mineralinių produktų (12,2 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota įvairių pramonės dirbinių (12,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (11,2 proc.), naftos produktų (9 proc.).

Gruodį prekių eksportuota už 2,69 mlrd. eurų, importuota už 2,51 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,56 mlrd. eurų. Užsienio prekybos balansas sudarė 173,3 mln. eurų.

Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) eksportas padidėjo 5,4 proc., importas sumažėjo 7,9 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs įvairių chemijos produktų (86 proc.), geležies ir plieno (2 kartus), javų (27,8 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (19,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (15,4 proc.), žalios naftos (32,7 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 6,4 proc., importas sumažėjo 7,3 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,7 proc., be mineralinių produktų – 5,8 proc.

Per metus (gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžiu) eksportas padidėjo 14,1 proc., importas sumažėjo 1,7 proc.

Trikdantys srautai

Nyderlandų kompanijos "TomTom" sudarytoje eismo intensyvumo reitingų lentelėje Maskvos metropolinė zona – vienvaldė lyderė: vidutinis transporto srauto perviršis per metus – 54 proc.

Šis rodiklis liudija, kiek pailgėja kelionė į tam tikrą tikslą per spūstis, palyginti su eismu tuščiomis gatvėmis ar keliais. Duomenys kaupiami iš automobilių navigacijos įrenginių, išmaniųjų prietaisų. Informaciją renka daugiau nei 600 mln. pasaulio vairuotojų.

Į pirmą dešimtuką taip pat pateko Mumbajus (Indija), Bogota (Kolumbija) ir Manila (Filipinai, visi miestai – po 53 proc.), Stambulas (Turkija), Bengalūras (Indija) ir Kijevas (Ukraina, visi – po 51 proc.), Naujasis Delis (Indija, 47 proc.), Novosibirskas (Rusija, 45 proc.) ir Bangkokas (Tailandas, 44 proc.).

2020 m. didžiausi transporto srautai Vilniuje užfiksuoti sausio, vasario, rugsėjo ir spalio mėnesiais, mažiausi – kovą, balandį, gegužę, gruodį.

Vilniuje – kaip Niujorke?

Devynioliktoje vietoje – Tokijas (Japonija, 41 proc.), 40-oje – Rio de Žaneiras (32 proc.), 47-oje – Varšuva (Lenkija, 31 proc.), 58-oje – Berlynas (Vokietija, 30 proc.).

Kartu su Varšuva į pirmą 50-uką pateko dar keturi Lenkijos miestai: Lodzė (42 proc.), Krokuva (36 proc.), Vroclavas (35 proc.) ir Poznanė (31 proc.).

Vilniaus (93 vieta), Talino (98) ir dar vienuolika miestų, tarp jų – Grenoblio (Prancūzija), Antalijos (Turkija), Vienos (Austrija), Korko (Airija), Niujorko (JAV), Kobės (Japonija) indeksas – 26 proc.

Pristabdė karantinas

"TomTom" duomenimis, eismo spūstys pernai Lietuvos sostinėje, palyginti su 2019-aisiais, susilpnėjo 6 proc.

2020 m. didžiausi transporto srautai Vilniuje užfiksuoti sausio, vasario, rugsėjo ir spalio mėnesiais, mažiausi – kovą, balandį, gegužę, gruodį. Reikšmingos įtakos mažesnėms spūstims turėjo karantinas.

161-oje vietoje – Latvijos sostinė Ryga (22 proc.).

Labiausiai patenkinti gali būti JAV miestų Sirakūzų, Vinston-Salemo, Deitono, Akrono (po 8 proc.) bei Grinsboro (7 proc.) gatvėmis važiuojantys vairuotojai.

Praėję metai buvo pakankamai darbingi ir įgyvendinant strateginius šios kadencijos tikslus ir uždavinius. Tarybos, komitetų posėdžiai persikėlė į internetinę erdvę, tad sprendimai nesustojo, darbas vyksta, kad būtų užtikrintas normalus rajono žmonių gyvenimas.

2020-uosius pradėjome su rekordiniu Savivaldybės biudžetu. Ir tiek koalicija, tiek administracija atsakingai pasižiūrėjo į jo formavimą.

Ką tai davė? Galimybę pokyčiams ir svarbiausių projektų įgyvendinimui. Klaipėdos rajono infrastruktūrai galėjome skirti tris kartus daugiau lėšų, nei tai buvo daroma anksčiau. Tinkamo dėmesio pagaliau sulaukė didžiausi mūsų miestai ir seniūnijos – Gargždai, Priekulė, Sendvaris. Galėjome atnaujinti ir nutiesti ne vieną gatvę, šaligatvį, įrengti naujų automobilių stovėjimo aikštelių.

Aišku, kaip visada – vieni darbai vyko sklandžiau, kiti – ne taip. Vien jau ko verta Gargždų Pušų gatvės žiedo asfaltavimo eiga, bet, kaip ir esu sakęs, su vienais rangovais pasiseka, su kitais – nelabai. Neabejoju, kad to neišvengsime ir ateityje, tačiau darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad darbai judėtų į priekį. 

Turbūt esame ir pirmieji Lietuvoje po daugelio metų pradėję statyti naują mokyklą. Jakuose kylantis pastatas, planuojama, bus baigtas šiemet. Kitą mokyklą statysime Sendvaryje. Sklypą jau esame įsigiję, baigėme investicinį projektą ir ieškome privataus investuotojo, kuris ugdymo įstaigą pastatytų. Baigiame rengti Gargždų kultūros centro rekonstrukcijos techninį projektą, liks gauti statybos leidimą ir pradėti darbus. Panaši situacija ir su Gargždų daugiafunkciu sporto centru. Greitu laiku turėtų būti gautas leidimas ir galėsime pradėti statybas. Parke vykstantys pokyčiai jau matomi, šiemet jų bus dar daugiau – bus tiesiami takai, rengiama vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas. Į priekį juda ir nauja Gargždų stotis. Tikslas,  kad ji duris atvertų jau šių metų pabaigoje.

Tačiau man pačiam vienas maloniausių praėjusių metų projektų – dalyvaujamasis biudžetas. Pagaliau ir gyventojai gali prisidėti prie dalies biudžeto skirstymo. Startavęs gruodį, šis projektas jau įsibėgėjo.

Jau sulaukėme ne vienos puikios idėjos, jų dar lauksime ir visą sausį. Vėliau visas paskelbsime ir galėsite balsuoti už labiausiai patikusias. Daugiausia palaikymo surinkusios bus įgyvendintos Savivaldybės.

Socialinės paslaugos ir augantis jų poreikis, ypač kaimiškose vietovėse, paskatino tokias paslaugas pirkti ir iš nevyriausybinių organizacijų, socialinio verslo. Tad kai kurios paslaugos bus plėtojamos ne per Savivaldybei pavaldžias biudžetines įstaigas, o ieškant kitų paslaugų teikėjų, kurie, manau, turėtų padėti išspręsti esamas problemas.

Nepamirštame ir ilgalaikių rajono tikslų. Baigiame parengti  turizmo, kultūros ir bendrą rajono vystymo strategiją dešimčiai metų į priekį. Ir čia norėčiau padėkoti bendruomenėms, įstaigoms, administracijai ir politikams už nuoširdų darbą dėl strategijos, kuri nebūtų padėta į stalčių, o taptų pagrindiniu ateities darbų įsipareigojimu.

Manau, kad prie šių rezultatų prisidėjo ir vykdytos reformos, siekiant efektyvinti viešąjį sektorių. Įdiegėme projektinį valdymą, diegiame LEAN metodiką. Be abejonės, ne viskas ėjo taip, kaip suplanuota, ne viską pradėjome, ką norėjome. Ir darbo dar labai daug. Bet nauji metai, nauji planai. Juk daugelį metų esame tarp savivaldybių, kurioje gyventi geriausia. Darysime viską, kad tokie ir išliktume toliau.

Naujagimių – daugiau kaip 6 tūkst.

Karantinų pažymėtais metais gimė 6332 mažieji vilniečiai, iš kurių, Registrų centro duomenimis, berniukų – net 5017, mergaičių – 4813. Dar 3536 vaikų gimė užsienyje, bet buvo registruoti Vilniuje. Duomenys rodo, kad šiemet gimusių vaikų skaičius nedaug mažesnis nei pernai: 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6540 mažųjų vilniečių, dar 4288 įregistruoti vaikai gimė užsienio šalyse. Berniukų ir mergaičių skaičius užpernai beveik nesiskyrė – 2019 m. buvo įregistruoti 5447 berniukai ir 5381 mergaitė.

2020 m. – vizualiai gražus skaičius, turintis net du dvejetus. Kiek kitokiais dvejetais pernai galėjo džiaugtis net 109 šeimos, kurios iškart susilaukė dviejų vaikučių. Gimė ir dvi poros trynukų.

Populiariausi vilniečių vardai mergaitėms pernai: Amelija, Sofija, Emilija, Lėja, Gabrielė, Marija ir Liepa. Berniukų – Benas, Lukas, Markas, Jokūbas, Dominykas, Matas ir Augustas. Pasitaikė ir retesnių vardų – pernai pasaulį išvydo Perkūnija, Girija, Elektra, Gudrūna, Epika, Sidabrė, Elarija, Lyja. Originalumu išsiskyrė ir berniukų vardai: Gūsis, Gojus, Ūkas, Nauris, Arendas, Kanutas, Džiugimantas.

„Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma. Pasitaiko daug atvejų, kai visos šeimos vardai prasideda ta pačia raide. Populiarėja gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas“, – pastebėtas subtilybes komentavo savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma.

Tuoktasi ir Universiteto salėje

2020 m. Vilniaus mieste įregistruota 4800 santuokų, iš jų Vilniaus mieste susituokė 2306 poros, bažnyčiose amžiną meilę prisiekė 899 naujos šeimos. Vienas vilnietis pernai atšoko jau šeštąsias savo vestuves!

Tuoktasi ir užsienyje – tokių porų pernai buvo net 1595. Iš 2306 sostinėje susituokusių porų, 237 poros tuokėsi jų pačių pasirinktose miesto erdvėse.

Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams šiemet labiausiai įstrigo naujai pasirinktos vietos Energetikos ir technikos muziejuje, Miesto laboratorijos salėje, Neries kairiajame krante – tarp Vilnios ir Mindaugo tilto, K. Sirvydo skvere, Sapiegų technikos parke ar net Universiteto salėje.

Daugiausia santuokų buvo įregistruota Vilniaus miesto rotušėje, Botanikos sode, Verkių rūmuose, labai dažnas pasirinkimas – viešbučių, restoranų terasos, salės.

„Tokių ceremonijų metu būna ypatingai gražu, jeigu jaunieji pasirūpina vietos dekoracijomis. Yra tekę kolegei tuokti salėje, kuri skendėjo žvakių šviesoje. Nedaugelis porų renkasi išsakyti originalius, savo sukurtus įžadus vienas kitam, bet jeigu jau pasiryžta – būna labai ypatinga ir jautru“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Registruojamos santuokos ir su užsienio valstybių piliečiais. Dažniausiai – su Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiais, taip pat nemažai santuokų registruojama su JAV, Norvegijos, Danijos, JK piliečiais. Pavieniais atvejais tuoktasi su Indonezijos, Taivano, Nigerijos, Pakistano, Indijos, Afganistano, Brazilijos, Čilės, Kubos piliečiais.

Vestuvių diena – ypatinga ir jaudinanti, o neretai nutinka ir kuriozinių situacijų. Kaip pasakoja J. Kuzmienė, daugiausiai tokių pasitaiko išvykstamų ceremonijų metu.

„Yra buvę atvejų, kad pradėjus sveikinti porą įsijungė garso aparatūra, leisdama trikdžių garsus, ir pusę ceremonijos niekaip nepavyko jos atjungti. Kartą teko ilgai laukti liudininkų, nes jie nesurado jaunųjų pasirinktos santuokos vietos. Yra buvę, kad jaunoji pamiršo gėlių puokštę ir nesutiko tuoktis tol, kol jos neatvežė. Kita šypseną susirinkusiems kėlusi situacija nutiko pernai – santuokos registravimo metu vienam iš jaunųjų suskambo telefonas, jis atsiliepęs pasakė, jog dabar tuokiasi, todėl negali kalbėti“, – pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, taip pat prisiminusi dažną situaciją, kai jaunosios paklaustos, ar sutinka tekėti, mėgstančios atsakyti, kad nežino ir turinčios pagalvoti, bet po pauzės – sutinka.

Vestuvės karantino metu

Nenuostabu, kad karantino metu vestuvių šventės keitėsi. Atsižvelgus į situaciją, sugriežtintas tik ceremonijos dalyvių skaičius: dalyvauja jaunieji, du liudininkai ir pagal poreikį – vertėjas. Leidžiama dalyvauti iki penkių žmonių iš jaunųjų pusės ir, žinoma, keli Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai.

Visi ceremonijos dalyviai privalo laikytis saugaus atstumo, higienos normų reikalavimų, dėvėti kaukes visos ceremonijos metu.

Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti.

„Jaunieji yra išradingi ir kūrybingi, todėl dažnai būna pasipuošę medžiaginėmis, specialiai šiai progai pasiūtomis veido kaukėmis. Dažnai kaukes priderina prie aprangos: jaunosios dėvi baltas, kremines, o jaunikiai – juodas, tamsiai mėlynas kaukes. Beveik visada sulaukdavome klausimo, ar ceremonijos metu jaunieji galės nusiimti kaukes“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Siekiant išlaikyti atstumą, saugumą ir išvengti būriavimosi, poros į pastatą yra įleidžiamos tik pagal paskirtą ceremonijos laiką, santuokos registravimo ceremonija yra sutrumpinta, paliekant tik teisinę jos dalį. Santuokos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje yra registruojamos nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Išvykstamos santuokos karantino metu laikinai nėra organizuojamos.

„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti. Santuokų skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tokiu pat laikotarpiu ne karantino metu. Priimtų prašymų susituokti vasarą skaičius taip pat išliko panašus, kaip ir kiekvienais metais tokiu pat laikotarpiu“, – komentavo J. Kuzmienė.

Vis dar populiaresnės -ienės

Nors jau 17 metų moterys Lietuvoje turi galimybę tuokdamosi (arba keisdamos pavardę) rinktis nenurodančią šeiminės padėties pavardę – su galūne -ė, dažniau vilnietės laikosi senųjų tradicijų – pasirenka pavardę su priesaga -ienė. Dvigubos pavardės ir pavardės su galūne -ė pasirinkimas yra žymiai retesnis. Taip pat pastebima, kad moterys pasirenka trumpesnę pavardės formą dažniau dėl patogumo. Labai retais atvejais santuokos sudarymo metu pavardes keičiasi vyrai.

„Galbūt ne daug kas žino, bet pavardę visuomet galima pasikeisti ir vėliau, po santuokos sudarymo. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę, moteris gali susigrąžinti savo turėtą pavardę ir prie jos pridėti sutuoktinio, arba tik susigrąžinti savo turėtą pavardę. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę su priesaga -ienė, gali ją pasikeisti į nenurodančią šeiminės padėties arba atvirkščiai. Taip pat išlieka galimybė pasikeisti pavardę į tėvų, senelių, prosenelių“, – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Įdomu tai, kad 2020 m. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje savo vardą pasikeitė 204, pavardę – 1427, iškart ir vardą, ir pavardę pasikeitė 87 žmonės, o štai net 111 vaikų tėvų valia buvo keisti asmenvardžiai – vardai arba net pavardės.

Visi prašymai – nuotoliniu būdu net ir po karantino

Civilinės metrikacijos skyrius pernai inicijavo Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių pakeitimus, numatančius galimybę visus prašymus (net ir santuokai įregistruoti) pateikti el. būdu – per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą MEPIS, taip pat civilinės būklės aktų išrašus pasirašinėti el. parašu. Pakeitus šį teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus dauguma paslaugų yra teikiama 4 interaktyvumo lygiu – t. y. užsakyti ir gauti paslaugą galima el. būdu. Ši sėkminga ir patogi nauja tvarka galios ir pasibaigus karantinui.

„Norime užtikrinti kuo geresnę teikiamų paslaugų kokybę, operatyvumą, interesantų patogumą paduodant prašymus bei gaunant paslaugas, tad dalyvavome projekte „Lietuvos Respublikos gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“. Modernizuota programa pradėsime dirbti jau ateinantį mėnesį. Džiaugiamės, kad pavyko sėkmingai užtikrinti skyriaus darbą karantino laikotarpiu. Gerąja praktika pasidalinome ir su kitomis Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigomis“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Praėjusiais metais buvo iš dalies atnaujinta ir santuokų ceremonijų salių aplinka. Atnaujintos erdvės atrodo gražiau ir šiuolaikiškiau, jau laukia 2021 m. jaunavedžių.

Pavasaris – sausringas

Derlingiausias buvo 2020 m. rugsėjis – šalyje įregistruoti 4 885 nauji lengvieji asmeninės paskirties (M1) ir komerciniai (N1) automobiliai.

Nedaug atsiliko sausis (4 634), lapkritis (4 529), vasaris (4 516). Didžiausias nuosmukis – balandį: 1 603 nauji automobiliai. Aktyvumu nepasižymėjo ir gegužė (2 201).

Rinkos lyderių trejetą sudaro "Fiat", "Toyota", "Volkswagen" automobiliai.

Asmeninės paskirties favoritai – "Fiat 500", "Toyota RAV4", "Toyota Corolla", "Fiat Tipo", "Škoda Octavia", "Fiat Panda", "Jeep Renegade", o populiariausi tarp komercinių – "Fiat Ducato", "Renault Master", "Fiat Doblo", "Volkswagen Crafter".

Pernai Lietuvos automobilių parką papildė išskirtiniai egzemplioriai – elektrinis "Mercedes-Benz" vienatūris EQV, "Porsche Taycan", "BMW M8", "McLaren GT", "Lamborghini Urus", "Ferrari F8" ir "Ferrari Portofino", "Cupra Formentor", elektrinis "Mazda MX-30", "Lamborghini Huracan".

Rinkos lyderių trejetą sudaro "Fiat", "Toyota", "Volkswagen" automobiliai.

Latviai pirko "Bentley"

2020 m. sausio–lapkričio duomenimis, Latvijoje įregistruota 25,7 proc. mažiau naujų automobilių nei 2019-aisiais.

Tačiau tarp latvių pirkinių yra "Bentley Flying Spur", "Porsche Panamera", "Bentley Mulsanne".

Estijos naujų automobilių rinka 2020-aisiais sunyko 29,5 proc. – įsigyta 18,75 tūkst. transporto priemonių.

Perkamiausi buvo vidutinio dydžio visureigiai (daugiau nei ketvirtadalis visų parduotų automobilių), nedideli vidutinės klasės lengvieji automobiliai (daugiau kaip penktadalis), mažieji visureigiai (beveik penktadalis).

Hibridinių automobilių per praeitus metus Estijoje parduota 2,82 tūkst., elektromobilių – 344.

Perkamiausi buvo "Toyota" (3,33 tūkst.), "Škoda" (2,88 tūkst.), "Renault" (1,90 tūkst.). Populiariausi modeliai – "Toyota RAV4" (1,38 tūkst.), "Škoda Octavia" (1,05 tūkst.), "Toyota Corolla" (0,98 tūkst.).

Lenkų favoritė – "Škoda"

Lenkijoje per praeitus metus užregistruota 22,9 proc. mažiau naujų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių nei 2019-aisiais, o lengvųjų komercinių – 14,6 proc. mažiau.

Tarp populiariausių modelių – "Škoda Octavia", "Toyota Corolla". "Toyota Yaris", "Škoda Fabia", "Toyota RAV4", "Toyota C-HR", "Renault Clio", "Volkswagen Golf", "Fiat Tipo", "Ford Focus", "Dacia Duster".

Mūsų kaimynų perkamiausi elektromobiliai – "Nissan Leaf II" (jų Lenkijoje registruota iš viso beveik 1 700), "BMW i3", "Renault Zoe", "Tesla Model S", "Škoda Citigo", o hibridiniai ("plug-in") – "Mitsubishi Outlander", BMW (3-ios ir 5-os serijos), "Volvo XC90" bei "Mini Countryman".

Maža to, paaiškėjo, kad neapibrėžta situacija rinkose neatgrasė nuo noro plėstis – pozityviausiai šiuo atžvilgiu nusiteikusios Lietuvos ir Latvijos SVĮ (atitinkamai 41 proc. ir 37 proc. planuoja plėtrą), o Estijos verslininkai ketina būti atsargesni – 25 proc. apklaustųjų planuoja auginti verslą.

Baltijos šalių verslininkų vertinimai, kalbant apie praėjusius metus, gana prieštaringi. Maždaug trečdalis visų apklaustųjų pripažįsta, kad 2020-ieji jiems buvo geresni nei 2019-ieji. Trečdaliui atrodo, kad situacija 2020 m., palyginti su 2019 m., nepakito, o trečdalis teigia, kad pastarieji metai buvo blogesni. Optimistiškiausiai nusiteikę Lietuvos verslininkai – 37 proc. jų mano, kad 2020-ieji vertintini teigiamai. Estijos verslo atstovams praėjusieji metai atrodo ir geri (35 proc.), ir vertintini neutraliai (33 proc.), Latvijoje optimistiškai nusiteikusių mažiausiai – atitinkamai 29 ir 35 proc.

Nors 2020-aisiais visiems mums kilo netikėtų iššūkių, teko susidurti su nenumatytais įvykiais, tačiau metai patvirtino ir banalią tiesą – kiekviena krizė sukuria naujų galimybių.

„Nors 2020-aisiais visiems mums kilo netikėtų iššūkių, teko susidurti su nenumatytais įvykiais, tačiau metai patvirtino ir banalią tiesą – kiekviena krizė sukuria naujų galimybių. Kai kurie sektoriai natūraliai augo naujomis sąlygomis, kai kurie – greitai prisitaikė. Kita vertus, maloniai stebina tai, kad palyginti nemaža Baltijos šalių verslo dalis ne tik nesustojo, bet ir optimistiškai vertina ateities perspektyvas – mažiausiai trečdalis SVĮ patikino ketinančios plėsti verslą 2021-aisiais, tiek siekdamos padidinti pardavimų apimtis, tiek plėtoti verslą skaitmeninėje erdvėje“, – sakė Giedrė Blazgienė, „Luminor“ Lietuvos pardavimų direktorė.

Vis dėlto daugiau nei pusė Baltijos smulkių ir vidutinių įmonių 2020-aisiais patyrė apyvartos nuosmukį. Nepaisant to, maždaug trečdalis sugebėjo išsaugoti ankstesnes apyvartas, o 13 proc. net jas išaugino.

Optimistiškiausiai dėl verslo augimo 2021-aisiais nusiteikę Lietuvos verslininkai, o atsargiausi – Estijos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektoriaus dalyviai. Daugiau nei pusė jų Estijoje šiemet neplanuoja verslo plėtros. Latvijos verslininkų ketinimai – skirtingi: 37 proc. tikisi augimo, o 33 proc. nėra tikri dėl 2021-ųjų perspektyvų. Iš tų Baltijos bendrovių, kurios planuoja plėsti verslą, daugiau nei pusė tikisi ir auginti pardavimų apimtis bei pristatyti rinkai naujų prekių ir paslaugų. Estijos SVV atstovai išreiškė didesnes ambicijas, susijusias su eksporto planais – 33 proc. iš jų ketina padidinti eksporto apimtis, palyginti su 19 proc. Lietuvoje ir 28 proc. Latvijoje. Estijos SVĮ taip pat labiau domisi pardavimų auginimu el. komercijos srityje – to tikisi 27 proc. šalies verslininkų, palyginti su 20 proc. Lietuvoje ir 22 proc. Latvijoje.

Pagrindinės priežastys, nulėmusios Baltijos šalių verslininkų sprendimus neplėsti verslo 2021-aisiais – nežinia dėl COVID-19 pandemijos, „Brexit“ ir kiti globalūs veiksniai. Maždaug 10 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad jie jau išgyveno augimą 2020-aisiais, o penktadalis respondentų nurodo jaučiantys finansavimo plėtrai stygių.

„Luminor“ banko apklausa buvo atlikta 2020 m. gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija „Norstat“. Apklausos dalyviai – 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.