Anot Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, puoselėti bet kokią kultūrą, šiuo atveju, žemaitiškąją, būtina, nes tik taip ateities kartoms galima palikti svarbių žinių apie savo šaknis, o jos išsaugos savo gyvastį.

„Istoriškai esame dviejų etnografinių regionų savivaldybė – Mažosios Lietuvos ir Žemaičių krašto. Reikia pripažinti, kad pastaruosius keletą metų Mažosios Lietuvos krašto istorija, kultūra ir meninė veikla išgyveno didelį atgimimą. Aišku, tai susiję su Mažosios Lietuvos prijungimo prie didžiosios Lietuvos šimtmečiu. Tam skyrėme daug dėmesio, vyko nemažai renginių“, – savivaldybės išplatintame pranešime sakė meras.

Anot jo, norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ir Žemaičių krašto kultūrai, ji būtų tyrinėjama, rengiama daugiau edukacinių programų.

Iki šiol tik Mažosios Lietuvos kultūrą puoselėjusiam Dovilų etninės kultūros centrui jau pavesta į savo programas įtraukti ir žemaitiškosios kultūros kryptį.

„Žinoma, labai norisi, kad sklaida vyktų įtraukiant kuo daugiau visuomenės, nes savos kultūros saugojimas yra visų mūsų pareiga. Tad sprendimo projektas dėl Žemaičių rašto metų paskelbimo tikrai prisidės prie šio tikslo – jau rengiamas atskiras priemonių planas, kuriame bus numatyta nemažai renginių ir edukacijų“, – tvirtino meras.

Anot savivaldybės, žemaitiško rašto metų paskelbimą Žemaitijos etnografinio regiono savivaldybėse inicijavo Žemaičių kultūros draugija.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė šiam siūlymui, o žemaitiško rašto minėjimo pradžiai profesorius Juozas Pabrėža padėjo parengti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą žemaitiškai.

Šia iniciatyva Klaipėdos rajone siekiama skatinti visuomenę skirti daugiau dėmesio žemaitiško rašto rašybos pagrindams bei jos populiarinimui, žemaitiškai kalbėsenai bei žemaičių kultūrai.

Jau dabar planuojama, kad Klaipėdos rajone vyks žemaitiško rašto mokymosi, skaitymo, kalbėjimo renginiai, žemaičių raštą ir kalbėseną populiarinti bus kviečiami įžymūs Lietuvos nuomonės formuotojai.

Šalies diplomatijos vadovas su delegacija išlipo Kyjivo geležinkelio stotyje, juos pasitiko Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Tai jau aštuntas G. Landsbergio vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Jis perspėja, kad šie karo metai bus ypač svarbūs, nes stringanti Vakarų parama Ukrainai gali nulemti konflikto baigtį.

„Ne vienas ekspertas pripažįsta ir mes Lietuvoje kalbame, kad 2024 metai gali būti ir bus ypatingai svarbūs karo eigai Ukrainoje“, – Lietuvos žurnalistams į Kyjivą vykusiame traukinyje sakė G. Landsbergis.

„Yra scenarijai, jeigu prielaidos pasitvirtintų, kad Ukraina gauna stipresnę paramą iš Vakarų, tuomet jos pozicijos kare stiprėja, bet lygiai taip pat yra prognozuojami ir sudėtingesni scenarijai“, – pridūrė jis.

Ministras kelias dienas truksiančio vizito metu susitiks su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba ir kitais pareigūnais.

„Jis (susitikimas – BNS) bus apie tuos galimus šių metų scenarijus ir kuo galime padėti, kad išvengtume kažkokių sudėtingų Ukrainai scenarijų“, – teigė G. Landsbergis.

Jis taip pat dalyvaus pasirašant supratimo memorandumą tarp ES delegacijos Ukrainoje (EUDEL) ir Lietuvos Centrinės projektų valdymo agentūros dėl bendradarbiavimo įgyvendinant ES finansuojamą projektą, skirtą pastatyti slėptuves Ukrainos mokyklose.

Ministras ketvirtadienį taip pat susitiks su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Oleksijumi Danilovu.

Ukraina šiuo metu susiduria su stringančia Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos parama bei ilgai lauktam kontrpuolimui pernai nepasiekus reikšmingų teritorinių laimėjimų.

Daugiau nei 110 mlrd. dolerių JAV (101,2 mlrd. eurų) pagalba Ukrainai ir Izraeliui, Gazos Ruože kovojančiam su islamistais „Hamas“, įstrigo dėl Kongreso ir Baltųjų rūmų nesutarimų dėl kitų politikos prioritetų, respublikonams spaudžiant papildomai finansuoti JAV ir Meksikos sienos apsaugą.

Vengrija kol kas vetuoja ES 50 mlrd. eurų vertės pagalbos Ukrainai paketą, tačiau vasario pradžioje Bendrijos šalių lyderiai vėl mėgins susitarti šiuo klausimu,

Pati Ukraina teigia, kad jos prioritetinis šių metų tikslas yra įgyti kontrolę savo oro erdvėje.

Skolintos lėšos investiciniams projektams, Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos likutis ir laisvų biudžeto lėšų likutis siekia apie 17 mln. eurų, tad savivaldybė biudžetą laiko subalansuotu.

Didžiąją dalį (60,8 proc.) pajamų 2024 metais savivaldybė planuoja surinkti iš pajamų ir pelno mokesčių, apie ketvirtadalį (24,3 proc.) – iš moksleivio krepšelio, likusią dalį sudaro kitos dotacijos, pajamos, turto mokesčiai, ES parama.

Didžiausią dalį biudžeto išlaidų numatyta skirti švietimui ir ugdymui – virš 88 mln. eurų (46,1 proc. visų išlaidų). Ketinama sukurti mažiausiai 460 naujų vietų vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Šiemet taip pat planuojamas Girionių, Piliuonos darželių remontas, Raudondvario sporto aikštyno ir Vytauto Didžiojo universiteto Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos priestato statyba. Bus pradėta Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ rekonstrukcija.

Finansavimas auga visose srityse išskyrus turto administravimo programą. Procentine išraiška (158 proc.) labiausiai auga finansavimas verslo plėtros ir investicijų programai – nuo 3 mln. iki daugiau nei 8 mln. eurų.

41 proc. didinamos lėšos kelių priežiūrai ir viešojo transporto paslaugoms (11,9 mln. eurų), 40,4 proc. – socialinei paramai (15,5 mln. eurų), 30,7 proc. – kultūrai (9,8 mln. eurų).

Numatyta rekonstruoti Sodų (Alšėnai), Pienių (Domeikava), Dobilų (Raudondvaris), Mokyklos (Lapės), Taikos (Ringaudai), Parko (Ramučiai), Daugėlių (Neveronys), Griežlės (Užliedžiai), Nemuno (Samylai) ir kitas gatves.

Vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai plečiami Vilkijoje, Ežerėlyje, Vandžiogaloje, Raudondvaryje, Užliedžiuose, Lapėse, Domeikavoje, Karmėlavoje, Babtuose, Neveronyse ir kitose seniūnijose.

Ketvirtadaliu arba iki 12,3 mln. eurų auga finansavimas komunaliniam ūkiui. Pirmą kartą atsiranda sodininkų bendrijų programa, kuriai skiriama 300 tūkst. eurų, o kitais metais planuojama skirti pusę milijono eurų.

Dešimtadalis savivaldybės biudžeto lėšų skiriama seniūnijoms. 2024 metais bus baigtas įgyvendinti gatvių apšvietimo modernizavimo Kauno rajono seniūnijose privačios partnerystės projektas.

„Vienas svarbiausių darbų kasmet – biudžeto tvirtinimas. Būtent nuo jo priklauso, kaip bus užtikrinamos visos būtinosios paslaugos bei kokie darbai bus įgyvendinami. O jų tikrai netrūksta. Gargžduose jau įsibėgėjo baseino ir sporto salės statyba, rangovas jau ruošia statybos aikštelę naujos mokyklos ir darželio statybai Trušeliuose, o pavasarį tikimasi gauti darželio Mazūriškiuose statybos leidimą. Ruošiamasi ir modulinio darželio statybai Gargžduose, taip pat kitų ugdymo įstaigų tvarkymui. Šiemet startuos ir Klaipėdos rajono gyventojo kortelė bei mobilioji programėlė, tad Klaipėdos rajono gyventojai galės pasinaudoti įvairiomis nuolaidomis ne tik Klaipėdos rajono, bet ir kitų savivaldybių kultūros, sporto įstaigose. Žinoma, skirsime dėmesį kelių tvarkymui, socialinių, kultūros ir kitų paslaugų užtikrinimui, ir šiemet visus pakviesime dalyvauti Dalyvaujamojo biudžeto „Tavo idėja“ konkurse. Ir tai tik maža dalis darbų, kurie svarbūs viso Klaipėdos rajono gyventojams. O jų nuomonė labai svarbi, todėl kviečiu aktyviai teikti savo pasiūlymus dėl 2024 metų biudžeto projekto“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Planuojamos 2024 m. savivaldybės biudžeto  pajamos – 139,8 mln. eurų, iš jų: 129,8 mln. eurų pajamos iš mokesčių, turto ir dotacijos, 6,9 mln. eurų – 2023 m. lėšų likučiai ir 3,1 mln. eurų – planuojamos pasiskolinti lėšos.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

2024 m. pajamų struktūroje didžiausią dalį 53,4 proc. (74,6 mln. eurų) sudaro GPM, dotacijos sudaro 29,3 proc. (40,9 mln. eurų), turto mokesčiai – 2,1 proc. (3 mln. eurų), pajamos už prekes ir paslaugas – 6,7 proc. (9,4 mln. eurų), turto ir kitos pajamos – 1,4 proc. (2 mln. eurų), 2023 m. lėšų likučiai – 4,9 proc. (6,8 mln. eurų), skolintos lėšos – 2,2 proc. (3,1 mln. eurų).

2024 m. planuojamos pajamos, lyginant su praėjusių metų patikslintu planu, didėja 5,6 mln. eurų. Didėjimą nulemia 9,1 mln. eurų didesnės pajamos iš GPM 

ir 1,6 mln. eurų didėjančios dotacijos. Likučiai mažėja 5,5 mln. eurų.

Asignavimai planuojami, vadovaujantis patvirtintomis programomis, atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ir strateginio veiklos plano projekte 2024 metams numatomas priemones. Savivaldybės biudžeto asignavimai paskirstyti savivaldybės vykdomoms programoms finansuoti. Savivaldybės biudžete planuojamas 225 tūkst. eurų Savivaldybės mero rezervas.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

2024 m. planuojami asignavimai – 139,8 mln. eurų, 5,5 mln. eurų arba 4 proc. didesni už planuotus 2023 m.

Švietimui planuojama išleisti 62 mln. eurų arba 44,4 proc. visų biudžeto asignavimų. Tai 6,7 mln. eurų (12 proc.) daugiau, nei planavome išleisti 2023 metais. Didėjimą nulemia darbo užmokesčio augimas.

Poilsiui, kultūrai ir sportui planuojama skirti beveik 19 mln. eurų arba 13,5 proc. visų biudžeto asignavimų. 2023 m. planas – 18,8 mln. eurų.

Daugiau nei 17 mln. eurų arba 12 proc. visų biudžeto asignavimų planuojama išleisti socialinei apsaugai.

Ekonomikai tenka 16,4 mln. eurų arba 11,7 proc. visų biudžeto asignavimų. Lyginant su 2023 m. planuotais, didėja 2,3 mln. eurų.

Savo pastabas ir pasiūlymus apie 2024 m. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto projektą prašome pateikti e. p. savivaldybe@klaipedos-r.lt iki sausio 23 d. Daugiau informacijos rasite Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt. Taip pat Savivaldybės interneto svetainėje kviečiame susipažinti ir su Klaipėdos rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginio veiklos plano projektu. Pastabas galima teikti e. p. mindaugas.satkus@klaipedos-r.lt iki sausio 23 d.

Savo vietą sąraše šaukiamo amžiaus vaikinai gali pasitikrinti internetiniame puslapyje sauktiniai.karys.lt.

Kaip nurodo kariuomenė, antrąkart į šauktinių sąrašą patekusiems jaunuoliams atlikti jau pradėtų tarnybos procedūrų iš naujo nereikės. Tačiau tiems, kurie į sąrašą pateko pirmą kartą, reikės susisiekti su kariuomene ir šaukimo procedūras atlikti nuo pradžių.

Pranešama, jog pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.

Karo prievolininkų sąrašo sudarymas loterijos principu šiemet gali būti paskutinis, nes jau pavasario sesijoje Seimas spręs dėl Karo prievolės reformos projekto.

Pagal Seime registruotą projektą siūloma mažinti šaukiamųjų amžių ir į tarnybą įtraukti 18–21 m. karo prievolininkus. Numatoma ir daugiau pokyčių – privalomoji pradinė karo tarnyba nebegalėtų būti atidedama, į ją būtų kviečiami kariuomenėje trūkstamas specialybes aukštosiose mokyklose baigę jaunuoliai bei atsirastų galimybė trumpinti tarnybos laiką.

Skaičiuojama, jog tokie pokyčiai leistų padidinti kasmet šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. Tam reikėtų Lietuvoje reikėtų įkurti dar keturis batalionus su kariniais miesteliais – skaičiuojama, jog šaliai tai kainuotų mažiausiai 500 mln. eurų. Infrastruktūrai tokiam projektui sukurti prireiktų 5–6 metų, sako Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Visgi šaukimo reformą pasiūlę konservatoriai tikisi su kitomis parlamentinėmis partijomis taip pat sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

Kaip nurodė kariuomenės atstovai, antrąkart į šauktinių sąrašą patekusiems jaunuoliams atlikti jau pradėtų tarnybos procedūrų iš naujo nereikės. Tačiau tiems, kurie į sąrašą pateko pirmą kartą, reikės susisiekti su kariuomene ir šaukimo procedūras atlikti nuo pradžių.

Pranešama, jog pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.

Didėja finansinės išmokos už savanorišką tarnybą

Savarankiškai privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinkę jaunuoliai nuo šių metų taip pat gaus didesnes išmokas buitinėms reikmėms. Nurodoma, jog nuo šių Naujųjų tarnybą pradėsiantiems jaunuoliams, kaip ir jau tarnybą atliekantiems šauktiniams, išmoka buitinėms išlaidoms didėja iki 253 eurų, kuri iki 2024-ųjų siekė 180 eurų.

Didinama ir kaupiamoji vienkartinė išmoka – atsižvelgiant į tarnybos vertinimą, nuo šių metų ji gali siekti ir 2580 eurų. Apie finansinius pokyčius šią savaitę pranešė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Taip pat didėja ir už dieną, praleistą vykdant tarnybos procedūras, mokami dienpinigiai – dabar už dieną bus skiriama 11 eurų, iki Naujųjų ši išmoka siekė 9 eurus. Didesnis finansavimas skiriamas ir kompensacijoms dėl tarnybos procedūrų iš užsienio šalių vykstantiems jaunuoliams – vykstant iš Europos šalių mokama iki 146 eurų už kelionę vieną pusę, arba 550 eurų į vieną pusę vykstant iš ne Europos šalių.

Šaukimas loterijos principu gali būti paskutinis

Visgi, karo prievolininkų sąrašo sudarymas loterijos principu šiemet gali būti paskutinis, nes jau pavasario sesijoje Seimas spręs dėl Karo prievolės reformos projekto.

Pagal Seime registruotą projektą siūloma mažinti šaukiamųjų amžių ir į tarnybą įtraukti 18–21 m. karo prievolininkus. Numatoma ir daugiau pokyčių – privalomoji pradinė karo tarnyba nebegalėtų būti atidedama, į ją būtų kviečiami kariuomenėje trūkstamas specialybes aukštosiose mokyklose baigę jaunuoliai bei atsirastų galimybė trumpinti tarnybos laiką.

Skaičiuojama, jog tokie pokyčiai leistų padidinti kasmet šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. Tam reikėtų Lietuvoje reikėtų įkurti dar keturis batalionus su kariniais miesteliais – skaičiuojama, jog šaliai tai kainuotų mažiausiai 500 mln. eurų. Infrastruktūrai tokiam projektui sukurti prireiktų 5–6 metų, sako Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Visgi šaukimo reformą pasiūlę konservatoriai tikisi su kitomis parlamentinėmis partijomis taip pat sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

Išmušus lygiai 00 val. Teatro aikštėje prasidėjo lazerių bei šviesų šou. Tuo metu susirinkusieji iš kišenių traukė telefonus, kad užfiksuotų pirmąsias Naujųjų metų akimirkas ir jas nusiųstų savo artimiesiems bei draugams.

Nors Teatro aikštėje bet kokios pirotechnikos priemonės – griežtai draudžiamos, aplink Teatro aikštę iki pat 00.30 val. klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo pakėlę galvas į dangų, kadangi Karlskronos aikštė trumpam buvo tapusi tikru fejerverkų traukos centru.

Kai kurie reginį stebėjo itin džiaugsmingai – atsinešę savo muzikos kolonėlę, su šampano taurėmis rankose ir ritmingais šokiais.

Kiti šventinę nuotaiką kūrė užsidegdami bengalines ugneles, pasipuošdami kaukėmis, kalėdinėmis kepuraitėmis.

Teatro aikštėje tūkstantinė žmonių minia prasiskirstė maždaug per 40 min. Likusieji mėgavosi DJ John-B diskoteka „Sveiki atvykę 2024-ieji“. Vieni gėrė šampaną ir šoko pagal leidžiamą muziką, kiti mėgavosi ištuštėjusia ledo čiuožykla, treti fotografavosi prie pagrindinės miesto žaliaskarės.

Nors gerti alkoholinius gėrimus viešoje vietoje yra draudžiama, šiąnakt į Teatro aikštę suvažiavę trys policijos pareigūnų ekipažai į tai nekreipė dėmesio.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Naujųjų metų sutiktuvės praėjo ramiai, be incidentų ar muštynių tarp neblaivių asmenų.

Nuo kitų metų pradžios pacientams būtinų antibiotikų, kurie iki šiol buvo iš dalies kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims, bazinė kaina bus kompensuojama 100 proc. ir gydytojai galės juos skirti visiems pacientams, kurie atitinka preparato skyrimo sąlygas ir kompensuojamąsias indikacijas. Šie antibiotikai, įtraukti į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą, galės būti skiriami ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūminio bronchito, ausies infekcinių ligų, bakterijų sukeltų ligų, endokardito, odos ir paodžio audinių infekcinių ligų ir kitų ligų gydymui.

Didesniais įkainiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus kompensuojami klausos aparatai, akies protezai ir ortodontiniai aparatai, taip pat insulino pompų nuoma I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems ji yra būtina sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas, o gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų. Gydytojams nebereikės sudarinėti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašų, o siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojui pakaks išrašyti tik vieną kartą.

Trumpinti eiles pas šeimos gydytojus padės slaugytojų ir akušerių įgalinimas teikti savarankiškas konsultacijas pacientams, paskirti tyrimus, pakomentuoti tyrimų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai.

Gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų darbo užmokestis kitąmet vidutiniškai didės ne mažiau kaip 10 proc. Tam sudarė sąlygas sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo šių metų lapkričio 1 d. padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų iš PSDF ir galės jas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Ruošiasi iškilmėms

2024-aisiais sukaks 130 metų, kai į Paryžiaus gatves išriedėjo keturvietis „Peugeot Type 7“ – pirmasis automobilis su V formos varikliu (tąkart – 1 282 kub. cm darbo tūrio iš „Daimler“).

Per trejus metus (1984–1987) buvo pagaminti iš viso 25 „Peugeot Type 7“ vienetai.

Kitąmet 120-uosius gimtadienius pažymės „Fiat 60hp“, „Ford Model B“, „Rolls-Royce 10hp“, o 110-uosius – „Alfa Romeo 20/30hp“ ir „Chevrolet Light Six“.

Savo šimtmečius švęs „Chrysler Six“ ir „MG 14/28“.

Tarp „jauniausiųjų“ bus trisdešimtmečiai „Audi RS2 Avant“, „Ferrari F355“, „Jaguar XJ“ ir „Range Rover“.

Populiarus: „Renault Espace“ gerbėjų nestinga ir Lietuvoje. / „Facebook“ nuotr.

Gerai pažįstami

Keli jubiliatai itin gerai žinomi Lietuvoje, pirmiausia – 1974-aisiais pradėtas gaminti pirmos kartos „Volkswagen Golf“ ir 1984-aisiais startavęs vienatūris „Renault Espace“.

Kitąmet savo šimtmečius švęs „Chrysler Six“ ir „MG 14/28“.

Italijos dizainerio Giorgetto Giugiaro karjeroje „Volkswagen Golf“ (Mk1) – ne vienintelis žymus darbas: jis taip pat yra pridėjęs ranką prie kai kurių išskirtinių „Alfa Romeo“, „Lamborghini“, „Aston Martin“, „Maserati“, „Audi“, BMW, „Bugatti“, „Ferrari“ ir netgi kuklesnių modelių – lenkų „Polonez“, serbų „Zastava“.

1975-aisiais Europos metų automobilio rinkimuose pirmos kartos „Volkswagen Golf“ užėmė antrą vietą, pralaimėjęs „Citroen CX“.

1984-ųjų liepa – „Renault Espace“ kelio pradžia. Šiuo metu Lietuvoje galima sutikti kelių šio vienatūrio kartos atstovų. Prieš 40 metų naujokas pasižymėjo naujovišku lankstumu: dvi priekinės sėdynės galėjo pasisukti 180 laipsnių kampu, o penkias galines buvo galima išimti, kad padidėtų bagažinė.

Senolis: 2024-aisiais sukaks 130 metų, kai į Paryžiaus gatves išriedėjo keturvietis „Peugeot Type 7“. / classiccars.com nuotr.

Pagerbs „Porsche 911“

1999-aisiais tarp 27 nominantų į XX a. automobilio titulą buvo ir „Porsche 911“, kuris kitąmet švęs savo serijinės gamybos starto 60-metį.

Tąkart „Global Automotive Elections Foundation“ surengtus rinkimus laimėjo 1908-ųjų „Ford Model T“ – finale pelnė 742 taškus.

1959-ųjų „BMC Mini“ surinko 617 tšk., 1955-ųjų „Citroën DS“ – 567 tšk., 1938-ųjų „Volkswagen Beetle“ – 521 tšk., 1964-ųjų „Porsche 911“ – 303 tšk.

2017-ųjų pavasarį iš gamyklos išvažiavo milijoninis „Porsche 911“, jis eksponuojamas „Porsche“ muziejuje Štutgarte (Vokietija).

Suskaičiuota, kad egzistuoja net 25 „Porsche 911“ versijos, populiariausia tarp jų – „Carrera“.

„Mes, europiečiai, privalome imti savo likimą į savo rankas. Mes turime žinoti, kad privalėsime kovoti už savo ateitį patys“. Taip 2017 metų gegužės mėnesį po G7 valstybių vadovų susitikimo, tiksliau, po pokalbio su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu pasisakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tada šis pareiškimas sukėlė diskusijų bangą Europoje, įskaitant ir apie Europos Sąjungos (ES) strateginę autonomiją, kurią aktyviai propagavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Tačiau praktiniai pokyčiai, kuriais ES ar Europos NATO narės rimtai pradėtų ruoštis kovoti už savo ateitį pačios buvo labai lėti ir skyrėsi priklausomai nuo šalies. Lenkija ir Baltijos šalys ėmė skirti daugiau išteklių gynybai jau po 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Tačiau tuo metu jos bei tradiciškai tvirtus santykius su JAV propaguojančios Šiaurės Europos šalys atsargiai vertino mažesnio JAV vaidmens Europoje perspektyvą. Be to kalbos apie ES strateginę autonomiją daug kam Šiaurės Europoje skambėjo kaip naujai įpakuotas protekcionizmas.

Tuo metu Prancūzijos bei Vokietijos politikai ne tik nepradėjo reikšmingai didinti investicijų į gynybą, bet ir toliau tęsė bendradarbiavimą su autoritarine Rusija. Toliau buvo įgyvendinamas dujotiekio „Nordstream 2“ projektas ir, pavyzdžiui, 2021 metų birželio Europos Vadovų Tarybos susitikime Vokietijos kanclerė, palaikoma Prancūzijos prezidento, netikėtai daugeliui kitų ES šalių pasiūlė atnaujinti aukščiausio lygio susitikimus su Rusija. Tuo metu, kai pastaroji jau telkė ginkluotąsias pajėgas ties Ukrainos sienomis.

Atrodė, kad plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną turėjo tapti šoku, kuris sumažintų požiūrio į Rusiją ir jos keliamą grėsmę skirtumus tarp demokratinių Europos valstybių. Jau po kelių dienų Vokietijos kancleris Olafas Scholtzas Vokietijos parlamente pasakė garsiąją Zeitenwende kalbą apie istorinį lūžį ir įsipareigojimą skirti daugiau išteklių gynybai.

Rusijos karas taip pat parodė, kokia svarbi Europos saugumui toliau išlieka Amerika. Būtent jos lyderystės – pirmiausia žvalgybos informacijos apie Rusijos tikruosius ketinimus, o vėliau paramos ginkluote ir finansais Ukrainai dėka – Vakarų valstybės ne tik susitelkė remti Ukrainą, bet ir ėmėsi sankcijų esmines Jungtinių Tautų organizacijos taisykles pažeidusiai jos nuolatinei Saugumo tarybos narei Rusijai.

Rusijos karas taip pat parodė, kokia svarbi Europos saugumui toliau išlieka Amerika.

Tačiau 2023 metais ėmė aiškėti, kad nepaisant daugybės pradėtų bylų dėl įvairių įstatymų pažeidimų D. Trumpas vėl gali grįžti į Baltuosius rūmus. Ir kad šį kartą jis veikiausiai nebekviestų į savo komandą žmonių, suprantančių Amerikos sąjungininkų bei taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos svarbą. Kad po kitų metų lapkričio mėnesio rinkimų JAV ši Vakarų pasaulį telkusi galia dėl vidinių politinių procesų gali pakeisti visą po Antrojo pasaulinio karo egzistavusį konsensusą, jog Amerikos interesas yra remti Europos integraciją ir rūpintis saugumu demokratinėje Europoje. Ir kad norėdama parodyti tai, ji „užmigdytų“ transatlantinei sąjungai ir jos saugumui sukurtą NATO.

Tad įvertindami šią perspektyvą bei situaciją pasaulyje – Rusijos karus, terorizmą Izraelio atžvilgiu bei potencialią komunistinės Kinijos agresiją prieš Taivaną, taip pat ir kitus konfliktus, kurių skaičius šiuo metu yra didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos – ar galime teigti, kad nuo 2022 metų vasario 24-osios iki 2023 metų pabaigos Europa galiausiai ėmėsi rimtai ruoštis kovoti už savo ateitį pati? Ar istoriniu pavadintas lūžis buvo ne tik deklaracija, bet ir pavirto konkrečiais sprendimais, kurių Europa galėjo tikėtis, bet taip ir nesulaukė po A. Merkel ryžtingų pasisakymų 2017 metais?

Kaip įprasta politikoje, galima teigti, kad atsakymas yra prieštaringas. Viena vertus, Vakarų atsakas į Rusijos 2022 metų neišprovokuotą karą prieš Ukrainą buvo vieningesnis, nei buvo galima prognozuoti. Įvestos ypač plačios sankcijos su agresija susijusiems Rusijos piliečiams ir įmonėms, taip pat sektorinės sankcijos, o Ukrainai suteikta reikšminga karinė, finansinė ir humanitarinė parama. Be to, atgaivintas ES plėtros procesas – Ukraina ir Moldova ne tik praėjusiais metais gavo ilgai siektą kandidačių tapti ES narėmis statusą, bet ir šių metų pabaigoje sužinojo, jog kitais metais gali pradėti derybas dėl narystės ES.

Be to, šiemet Suomija tapo NATO nare, o kitais metais ja turėtų tapti ir Švedija. Be to, NATO ėmėsi stiprinti pajėgas Rytinio flango šalyse. Vienas svarbiausių Lietuvai žingsnių šiuo požiūriu yra gruodžio mėnesį pasirašytas Vokietijos įsipareigojimas dislokuoti Lietuvoje brigadą. Jis laikytinas prieš mėnesį viešai paskelbto Vokietijos įsipareigojimo paversti savo kariuomenę Europos gynybos stuburu žingsniu. Visiškai suprantama, kad BNS apklaustų žurnalistų vertinimais būtent šie sprendimai buvo svarbiausiais 2023 metų įvykiais.

Kita vertus, Vakarų parama ginkluote Ukrainai nuo pat plataus masto Rusijos puolimo sukėlė daug kritikos, kuri apibūdintina fraze „per vėlai ir per mažai“. Deja, ji tapo ypač aktuali pastaraisiais mėnesiais stringant sprendimams JAV ir ES dėl tolesnės paramos. Ši problema savo ruožtu kyla dėl susipriešinimo tarp respublikonų ir demokratų JAV viduje bei tarp Vengrijos ir kitų ES valstybių, kai parama Ukrainai tampa tarpusavio politinių ginčų įkaite. Turkijos ir Vengrijos vidaus politikos įkaite tapo ir įstoti į NATO siekianti Švedija. Be to, pranešama apie lėtą gynybos išlaidų didinimą Vokietijoje, kur Konstitucinio teismo sprendimas dėl fiskalinės drausmės taisyklių gali dar labiau apsunkinti šiuos planus. Ir apskritai, atrodo, kad daugelis Vakarų valstybių politikų ir rinkėjų vis dar nesuvokia Rusijos karo svarbos ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.

Tad 2024-ieji bus išbandymo Europai veikti metai. Pastaraisiais metais iš Vakarų šalių vadovų girdėjome daug patikinimų, kad „remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“ ir kad „NATO gins kiekvieną savo narės teritorijos centimetrą“. Tačiau dabar svarbiausias klausimas – ar šiuos žodžius tikrai lydės darbai. Politikos inercija yra įprastas reiškinys, o reikšmingi politikos pokyčiai net ir krizių akivaizdoje nebūtinai įvyksta greitai ir sklandžiai. Bet jei norime, kad reikalai pasikeistų, turime juos keisti patys. Žinant rinkimų Lietuvoje kalendorių, pradėti reikėtų nuo klausimo – ar 2024 metais Lietuvoje atsiras pakankamai atsakingų politikų, kuriems rūpės šalies ateitis ir kurie sugebės susitarti dėl strateginių saugumo tikslų ir jiems įgyvendinti būtinų išteklių? O tada turėti tvirtesnį pagrindą siekti, kad savo žodžių laikytųsi ir svarbiausi mūsų sąjungininkai?