Šeštadienį nuo pat ryto turguje vyravo šventinė nuotaika, žmonės skubėjo apsipirkti prieš artėjančias Velykas.

Be to, minint turgavietės sukaktį, čia sulaukta svečių – prekybininkų iš Latvijos.

„Tiesą sakant, ne mes ieškojome latvių, o latviai surado mus. Maždaug apie 20 latvių prekybininkų, amatininkų atvyko į Klaipėdą ir visą šeštadienį prekiaus mūsų turgavietėje“, – kalbėjo Naujojo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas.

Astos Dykovienės nuotr.

Per tuos 35-erius metus daug kas pasikeitė mūsų valstybėje, o turgus liko, kaip buvo.

Svečiai iš Latvijos atsivežė pagal jų tautiškus receptus pagamintus rūkytus mėsos gaminius, naminės ruginės duonos, putojančius gėrimus ir žolelių arbatas, netrūko ir įdomių amatininkų dirbinių.

Nuo pat ryto, kaip ir kiekvieną savaitgalį klaipėdiečiai gana gausiai sukinėjosi Naujojoje turgavietėje, ieškodami jiems reikalingų pirkinių.

„Per tuos 35-erius metus daug kas pasikeitė mūsų valstybėje, o turgus liko, kaip buvo. Kitaip ir negalėjo būti, tikiu, kad dar šimtus metų turgūs gyvuos, nes turgus tarsi gyvas organizmas. Aišku, per tuos metus keitėsi ir turgaus struktūra, ir prekės, tačiau bendravimas, ragavimas, derėjimasis – ta turgaus dvasia išliko“, – tikino turgaus direktorius.

Dauguma Klaipėdos Naujojo turgaus prekybininkų neslepia, kad gyvena iš nuolatinių pirkėjų. Pabandykite atspėti, kiek pirkėjų per savaitę užsuka į tris Naujojo turgaus paviljonus. Net ir pasyviais žiemos mėnesiais bendras Naujojo turgaus lankytojų skaičius viršija 20 000. Labiausiai lankomas žemės ūkio produktų paviljonas, nedaug populiarumu jam nusileidžia mėsos-žuvies halė, o rūbų ir pramoninių prekių paviljone vidutiniškai per savaitę apsilanko apie 3 000 pirkėjų. Šią statistiką fiksuoja turgavietės paviljonuose įrengti lankytojų skaičiavimo davikliai. Šiltuoju metų laiku pirkėjų gerokai padaugėja. Kiek jų perka uogas, vaisius lauko prekyvietėje – net neįmanoma suskaičiuoti.

Ir nors teigiama, kad gyventojų Klaipėdoje nuolat mažėja, pažvelgus į Naujojo turgaus istoriją gali pasirodyti priešingai – ši turgavietė vis auga, plečiasi, daugėja norinčių prekiauti ir pirkti.

Kai 1989 metų kovo 23 dieną Klaipėdos Naujasis turgus pradėjo veiklą, buvo atidarytas tik dabartinis mėsos paviljonas su 158 prekybos vietomis ir lauko prekyviete. Pagal pirminį turgavietės projektą čia turėjo būti įrengtas vienas dengtas paviljonas, 40 vietų viešbutis, buitinės patalpos ir pastogės lauke sezoninei prekybai.

Viešbutis turguje nepasiteisino, bet iškart paaiškėjo, kad naujoji turgavietė per maža čia plūstančiam lankytojų srautui. Todėl vėl imtos planuoti statybos ir po septynerių metų greta mėsos produktų paviljono iškilo priestatas – žuvies paviljonas. Bet ir to pasirodė maža. Dar po šešerių metų – 2002-aisiais – pastatytas ir atidarytas pats didžiausias dviaukštis Naujojo turgaus žemės ūkio produktų paviljonas su 355 vietomis prekybininkams. O po ilgesnės pertraukos – 2018 metais – šventės pagaliau sulaukė rūbų, avalynės ir pramoninių prekių pardavėjai. Įvykdžius Naujojo turgaus rekonstrukcijos pirmąjį etapą jie įsikėlė į atskirą, naujai pastatytą paviljoną. Tuomet skeptikai sakė, kad toks projektas neatitinka realijų: gyventojų Klaipėdoje mažėja, neįvertinta didėjanti prekybos centrų plėtra ir konkurencija, turgavietės paviljonas bus tuščias. Vienok, perfrazuojant garsiąją Marko Tveno mintį, gandai apie turgaus mirtį buvo gerokai perdėti. Turgavietės plėtrą suplanavusi UAB „Naujasis turgus“ administracija pasirodė teisi – nuo pirmos darbo dienos rūbų paviljonas užpildytas ir laisvos vietos prekybai interesantams čia tenka palūkėti. O turgavietė pakeitė savo veidą – sutvarkyta teritorija ir prieigos, atlikta ir mėsos- žuvies paviljono rekonstrukcija, pakeičiant šaldytuvus ir šaldymo vitrinas.

Pasak jau 10 metų UAB „Naujasis turgus“ vadovaujančio Viačeslavo Karmanovo, geografiškai plėstis turgavietei jau nėra kur, bet pokyčiai planuojami galvojant apie žemės ūkio produkcijos paviljono atnaujinimą, sąlygų prekybininkams gerinimą ir apie efektyvesnį infrastruktūros išnaudojimą.

„Pastaraisiais metais Naująjį turgų pamėgo mugių organizatoriai. Anksčiau mes juo kvietėme atvykti. Dabar jie patys nuolat prašosi į svečius. Ir šį šventinį savaitgalį sulauksime svečių iš Latvijos – maisto meistrų, amatininkų, dizainerių, prekiaujančių savo gaminiais. Neapleidžia mintis, kad mūsų turgavietės erdvės galėtų būti išnaudojamos ir po prekybos darbo valandų. Juk Europoje yra daugybė pavyzdžių, kai vakarais, pasibaigus prekybai, turgaviečių paviljonai tampa renginių, maisto degustacijų, pasilinksminimo vietomis“, – pasakojo V. Karmanovas.

Grįždamas prie Naujojo turgaus 35-ojo gimtadienio temos vadovas palinkėjo prekybininkams ir bendradarbiams ateityje išlaikyti geriausias turgavietės tradicijas.

Tarptautinės jaunimo dienos proga Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo tai siūlančias Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas.

„Amžiaus tarpsnis, apibrėžiantis jauną žmogų, iš esmės yra socialinis susitarimas. Lietuvoje esame sutarę, kad jaunimu laikome asmenis imtinai iki 29 metų, vis dėlto jauna šeima įstatymu įvardijama kaip tokia, kurioje vienas narys yra iki 36 metų amžiaus. Tokios šeimos, pavyzdžiui, gali pasinaudoti valstybės parama, įsigyjant pirmąjį būstą. Išplėtus šiuo metu galiojančią amžiaus ribą, iki kurios asmenis laikome jaunais, suteiktume daugiau galimybių jauniems suaugusiesiems gauti valstybės lengvatą įsigyjant pirmąjį būstą, sėkmingiau integruotis į darbo rinką, dalyvauti jaunimo mainų, stažuočių, savanorystės programose“, – teigė A. Bagdonas.

Nuostata įstatyti jauną žmogų į 14–29 m. amžiaus rėmus priimta 2003 metais. Seimo nario vertinimu, prabėgus beveik dviem dešimtmečiams jauni žmonės pasikeitė. „Statistiškai jauni žmonės Lietuvoje tuokiasi, kuria šeimas, priima sprendimus auginti vaikus ar įsigyti nuosavą būstą žymiai vėliau nei prieš kelis dešimtmečius. 1991 m. sutuoktinių amžiaus vidurkis Lietuvoje buvo 22 m., dabar šioje statistikoje vyrauja 30 m. ir vyresni žmonės. Todėl kartu turi keistis ir jaunimo politikos teisinis reglamentavimas“, – sakė A. Bagdonas.

Tikimasi, kad išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis, aktyviau naudosis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą, įsitrauks į jaunimo mainų, stažuočių programas.

Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus asmenis, taiko skirtingus amžiaus tarpsnius. Apatinė amžiaus riba daugumoje valstybių narių svyruoja tarp 12–16 metų, viršutinė – tarp 24–35 metų. Aukštesnę, 35 metų amžiaus ribą, yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija ar Ukraina.

Jaunimo politikos pagrindų įstatymu šiuo metu įtvirtintas jauno žmogaus apibrėžimas, taikomas asmenims nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai).

Beje, jauno žmogaus apibrėžimas Lietuvos teisės aktuose yra nevienareikšmis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme jauna šeima yra apibrėžta kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa, ir yra iki 36 metų.

Tuo tarpu Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos priemonėmis gali pasinaudoti jauni asmenys iki 29 metų. Pavyzdžiui, subsidija savarankiškam užimtumui remti gali būti skiriama, kai darbo vietą sau steigia bedarbiai iki 29 metų.