Trejus metus praleidęs Rusijos Federacijos kalėjimuose, jis sakė negalintis grįžti į okupuotą Krymą. „Beteisiai okupuotoje Ukrainoje - argumentas, kad tarptautinė bendruomenė turi sustiprinti savo įtaką Rusijai“, - pabrėžė politinis tremtinys.
Tautai, kuri stengiasi apginti savo laisvę, A. Chiygozo žodžiais, padėtume neremdami Rusijos veikimo būdų, užuot kalbėję apie dar vieną šansą jai.
„Šitam banditui nėra būdo būti europinėse struktūrose. Mes turime jam parodyti jo vietą - narve, o ne civilizuotame pasaulyje“, - pridūrė A. Chiygozas.
Pasak jo, šiandien Krymo totorių valstybė už okupaciją moka gyvybės kainą.
„Tai gali ateiti ir į jūsų namus. Su Lietuva mus sieja daugiau kaip 500 metų istorija, jaučiame didžiulę, aktyvią Lietuvos paramą Krymo totoriams ir Ukrainai“, - sakė A. Chiygozas, prisimindamas, kaip kalėjimo kameroje, nesitikėdamas, kad kada nors išeis į laisvę, svajojo paspausti ranką valstybių vadovams, rėmusiems Krymo totorius ir Ukrainą Rusijos agresijos metu.
„Viena iš jų buvo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir man šiandien pasisekė - aš jai paspaudžiau ranką. Jos principingumas ir pozicija mūsų tautos atžvilgiu leidžia viltis, kad kova ne veltui, kad drauge su jumis išginsime okupantą iš savo šalies“, - sakė Medžliso pirmininko pavaduotojas.
Kaip pasakojo politinis tremtinys, nepritariantys režimui Kryme gyvena karinės okupacijos sąlygomis.
„Imperiniai Rusijos metodai naikinti visa, kas susiję su gauta, nacionaline kultūra ir istorija, jums labai gerai ir ne tik teoriškai žinomi. Gaila, tai pasikartojo. Jūs švenčiate valstybės atkūrimo šimtmetį, mes minim 100 metų sukaktį bandymo atkurti savo nepriklausomybę. Mums pasisekė mažiau. Daug dešimtmečių negalėję gyventi savo žemėse, Krymo totoriai grįžo į Krymą. Norėjo būti nepriklausomos Ukrainos sudėtyje, judėjom į tai pagal priimtas tarptautines normas. Gaila, kaimynas teroristas nė sekundei nepaleido iš įtakos zonos Ukrainos ir Krymo totorių, kurie siekė įsilieti į Europos Sąjungos erdvę. Kadangi mes nepriėmėm Krymo okupacijos, buvome ir esame persekiojami iki šiol“, - sakė A. Chiygozas.
Jis pats beveik 3 metus praleido Rusijos kalėjimuose. Ne savo valia išmestas iš tėvynės. „Tačiau keliaudamas po Europą pamačiau, kad ne visi supranta Ukrainos situaciją ir kitų bendrijų padėtį okupaciją patyrusioje tautoje“, - sakė Krymo totorius.
Pasak jo, prieš ginkluotą agresiją Kryme protestavo net moterys, vaikai, seneliai. „Tai labai nepatiko teroristui Vladimirui Putinui, todėl referendumo data buvo perkelta vėliau. Tai rodo, kad scenarijus ir mitas, kuris buvo transliuojamas, neva Kryme gyvena vien rusakalbiai, norintys prisijungimo prie Rusijos, buvo atskleistas. Tačiau mitai transliuojami toliau“, - konstatavo A. Chiygozas.
Jo žodžiais, yra dalykų, svarbesnių už tą, kad Krymo totoriai sėdi kalėjimuose. Didžiausia kaina, kurią moka ši pavergta tauta, - istorija, kultūra, kurią, kaip sakė kalbėtojas, Rusija antrą šimtą metų bando ištrinti iš istorijos.
„Mes šiandien bandome šaukti visam pasauliui, kad mums padėtų ir priverstų barbarą neliesti mūsų istorinio lobio - Chanų rūmų Bachčisarajuje“, - pabrėžė jis.
Pirmadienį pas Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankę Krymo totorių lyderiai reiškė susirūpinimą dėl rūmų ir paprašė per Lietuvos atstovybę UNESCO padėti išsaugoti šį kultūros paveldo objektą.
„Jie paprašė padėti prie UNESCO inicijuoti senovinės mečetės ir viso komplekso išsaugojimą, kad jis nebūtų šiuolaikiškais remontais niokojamas, kas bandoma šiuo metu daryti. Tokį įsipareigojimą mes galime sau prisiimti per mūsų atstovybę prie UNESCO ir per konferenciją, kuri bus organizuojama Seime“, - po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Krymo totoriai taip pat sulaukė Lietuvos Seimo palaikymo ir pasiūlymo Vilniuje surengti forumą, kuriame būtų atkreiptas mokslo pasaulio dėmesys į, A. Chiygozo žodžiais, barbariškus Rusijos veiksmus.
Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojo žiniomis, šiuo metu Kryme gyvena apie 30 000 jo tautiečių, apie 20 000 ne savo noru galėjo išvykti iš šalies. „Mūsų principas - gyvenk namuose, net jei tektų mirti. Bet mano paties mama mirė, kol sėdėjau Rusijos kalėjime. Tėvo buvau augintas, kad senatvėje juo pasirūpinčiau, o negaliu būti drauge. Todėl ir sakau - mes pametam tėvynę“, - kalbėjo A. Chiygozas.
Krymo totoriai skaičiuoja, kad nuo okupacijos pagrobta per 30 žmonių. „Koks kitų likimas, mes nežinom, tik įsivaizduojam, kad metus dvejus neatsiradę - gyvi. Prieš tris dienas pirmas žuvęs per Krymo okupaciją po mirties buvo apdovanotas kaip Ukrainos herojus“, - sakė politinis tremtinys, pridurdamas, kad represijas patyrė ir tebepatiria tūkstančiai.
„Nukentėjo ne tik Krymo totoriai. Ukrainos stačiatikiai - vieni pirmųjų patyrė persekiojimą, nes, visų pirma, ten žmonės eidavo išpažinti, ką galvoja, todėl cerkvės yra persekiojamos“, - sakė jis.
Ketvirtąsias Krymo okupacijos metines Lietuvoje minėjo ir Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojas Ilmi Umerovas. Pasak jo, Krymo totoriai save laiko vietiniais Kryme bei Ukrainoje ir pretenduoja į autonominę respubliką Ukrainos sudėtyje.
Beveik 20 metų I. Umerovas buvo tarnautojas Kryme, trejus metus - vicepremjeras, apie 10 metų vadovavo svarbiausiam Krymo totoriams rajonui.
„Po okupacijos priėmiau sprendimą nebendradarbiauti su okupacine valdžia, kuri terorizavo nelojalius gyventojus. Prasidėjo žmonių grobimai. Paskui dalis jų buvo rasti mirę su kankinimų žymėmis. Dalies jų likimo nežinome, jie laikomi dingusiais be žinios. Šimtai nusikaltimų“, - kalbėjo I. Umerovas.
Už nepaklusnumą vietiniai bausti baudomis nuo 15 iki 40 tūkstančių rublių, nelaisve nuo 5 iki 15 metų. Okupantams nelojalūs žurnalistai taip pat teisiami.
„Krymas - tai Ukraina amžinai. Šis pasidalijimas - keturi žodžiai - buvo išmestas iš socialinių tinklų, o jo autorius nubaustas 2,5 metų lygtinai“, - pateikė pavyzdį I. Umerovas.
Jis pats už interviu Krymo totorių kalba gavo 2 metus kolonijos, kurios išvengti pavyko tik dėl Rusijos prezidento ir Redžepo Tajipo Erdoano susitarimo.
„Tačiau po savaitės įvyko provokacija, kurios metu 4 žmonės buvo sulaikyti, viena moteris nužudyta ar mirė sulaikymo metu. Noriu pasakyti, kad du kalinius išleido, bet paskui nukentėjo kiti. Kalbėti apie tai, kad su Putinu galima dėl ko nors susitarti, - naivu. Nes neįmanoma susitarti su teroristu. Turkų spaudoje pasirodė žinios, kad mus išmainė į du nusikaltėlius. Tai pasakojau dėl to, kad būtų aišku, kokioje padėtyje yra Krymo totoriai. Nėra nė vienos laisvos žiniasklaidos priemonės. Visos kontroliuojamos Rusijos“, - sakė spaudos konferencijos dalyvis.
Pasak I. Umerovo, Kryme kainos didesnės nei Maskvoje, žmonės pikti ant vietinės valdžios, bet dauguma mano, kad V. Putinas nieko nežino, o jei sužinos - išgelbės.
„Nepakanka vandens, elektros, daug prarasta, kas buvo iki okupacijos, ir tai teks atkūrinėti dešimtmečius“, - sakė I. Umerovas.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas priminė, kaip, Sovietų sąjungai paskelbus blokadą, Krymo totoriai solidarizavosi su Lietuva, atveždami simbolinę dovaną - 500 litrų benzino.
„Krymo totorių tikslas yra atkurti savo autonomiją. Ir Lietuva prie to planuoja prisidėti skirdama 4-5 stipendijas Krymo totorių studijoms, kad vadybos, viešojo administravimo praktikos jaunuoliai galėtų įgyti Lietuvos Seime. Taip pat kalbėsimės su mūsų parlamentarais, kad Krymo totoriai galėtų 3-4 mėnesiams nuvykti stažuotėms į Briuselį. Krymo totoriams ypač reikia specialistų, parengtų Vakarų Europoje, nes sovietmečiu jiems buvo neleidžiama ir net draudžiama studijuoti. Rengiantis reokupacijai, aktualu parengti atitinkamo lygmens specialistus, kurie vėliau darbuotųsi Krymo totorių autonomijoje“, - pabrėžė A. Jakubauskas.
ELTA primena, kad daug seniau nei rusai ar ukrainiečiai Kryme įsikūrę totoriai itin aktyviai priešinosi 2014 metų referendumui dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos ir ragino pusiasalio gyventojus likti Ukrainos sudėtyje.
Dėl tokios pozicijos totoriams vis sudėtingiau gyventi Kryme.
Tarnybos uždraudė jų bendruomenės valdymo organą Medžlisą, nepriklausomą žiniasklaidą.
Per pastaruosius kelerius metus Kryme buvo sulaikyta daug okupacijai besipriešinančių asmenų.
Tai nebe pirmas kartas, kai Krymo totoriai jaučiasi engiami. 1944 metais Josifas Stalinas apkaltino šios tautinės mažumos atstovus bendradarbiavimu su naciais ir beveik visus ištrėmė. Tik devintojo dešimtmečio pabaigoje totoriams buvo leista grįžti į Krymą.
Krymo totorių teisėmis Lietuva įsipareigojo rūpintis veikdama Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Vykdomojoje taryboje. Tai numatyta patvirtintose gairėse 2015-2019 metams.
Prieš porą metų balandžio dešimtąją Vilniuje, Seimo rūmuose, vyko Pasaulio Krymo totorių kongreso vykdomojo komiteto posėdis ir konferencija apie žmogaus teisių pažeidimus Kryme, kurį 2014 metais aneksavo Rusija.
Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus Nepriklausomybę Vytautas Landsbergis Krymo totorius yra įvardijęs „naująja pavergtąja tauta šių dienų Europoje“.
Kaip skelbė ELTA, minėdami ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojai, Vladimiro Putino režimo politiniai kaliniai Ilmi Umerovas ir Achtemas Chiygozas Lietuvoje susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kitais šalies pareigūnais.
Naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje politiniai kaliniai A. Chiygozas ir I. Umerovas bei Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas surengė spaudos konferenciją „Žmogaus teisių suvaržymai po ketvirtųjų Krymo okupacijos metinių“.
