Barselonos merės Ados Colau (Ados Kolau) trečiadienį priimtas sprendimas turi nedidelį praktinį poveikį, išskyrus tai, kad juo nutraukiamas 25 metus galiojęs giminiavimosi susitarimas su Tel Avivu.

Tačiau miesto, kuris yra populiari turistinė vieta ir kuriame įsikūręs vienas garsiausių pasaulio futbolo klubų, pareiškimas yra labai simboliškas ir papildo vis didėjantį sąrašą kritikų, Izraelį vadinančių apartheido valstybe. Izraelis atmeta tokius kaltinimus kaip delegitimizuojančius ir antisemitinius, o Barselonos sprendimą pavadino apgailėtinu.

Laiške Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) A. Colau teigė, kad šis žingsnis žengtas po dešimčių vietos grupių ir tūkstančių aktyvistų kampanijos.

„Būdama Barselonos, Viduržemio jūros regiono miesto, merė ir žmogaus teisių gynėja, negaliu būti abejinga sistemingam Palestinos gyventojų pagrindinių teisių pažeidinėjimui, – rašė ji. – Būtų didelė klaida taikyti dvejopų standartų politiką ir užmerkti akis prieš pažeidimą, kurį jau dešimtmečius plačiai tikrina ir dokumentuoja tarptautinės organizacijos.“

Pastaraisiais metais trys gerai žinomos žmogaus teisių grupės – „Human Rights Watch“, „Amnesty International“ ir Izraelio organizacija „B'Tselem“ – apkaltino Izraelį apartheidu tiek šalies viduje, tiek okupuotose teritorijose.

„Amnesty International“ ir kitos grupės teigia, kad pats teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, suskaidymas yra bendro kontrolės režimo, skirto žydų hegemonijai nuo Viduržemio jūros iki Jordano upės išlaikyti, dalis.

Teisių grupės atkreipia dėmesį į diskriminacinę politiką Izraelyje ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, Izraelio vykdomą Gazos Ruožo, kurį nuo 2007 metų valdo kovotojų grupuotė „Hamas“, blokadą, nuolatinę Vakarų Kranto kontrolę ir žydų gyvenviečių, kurias didžioji dalis tarptautinės bendruomenės laiko neteisėtomis, statybas. Susirūpinimą dar labiau padidino tai, kad naujoje griežtosios linijos Izraelio vyriausybėje dominuoja ultranacionalistai, prieštaraujantys Palestinos nepriklausomybei.

Palestiniečiai siekia, kad Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas – 1967 metais Izraelio okupuotos teritorijos – ateityje taptų jų nepriklausoma valstybe.

Taip siekiama mažinti oro taršą antrame didžiausiame Ispanijos mieste.

Benzinu varomi automobiliai, registruoti iki 2000-ųjų, ir dyzeliniai automobiliai, registruoti iki 2006-ųjų, negalės važinėti daugelyje miesto gatvių darbo dienomis nuo 7 iki 20 val. Taisykles pažeidusiems vairuotojams gresia baudos nuo 100 eurų.

Tiesa, visiems automobiliams, kuriems pritaikytas draudimas, bus leidžiama 10 kartų per metus įvažiuoti į miestą.

Už Ispanijos ribų registruotų automobilių savininkai taip pat galės prašyti Barselonos savivaldybės leidimo važinėti šiame ant Viduržemio jūros pakrantės įsikūrusiame mieste, kuriame gyvena 1,6 mln. žmonių.

Nuo 2021-ųjų taip pat bus uždrausti seni ir taršūs vanai, vilkikai ir autobusai.

Skaičiuojama, kad naujosios taisyklės kasdien paveiks apie 50 tūkst. automobilių ir padės 15 proc. sumažinti azoto dioksido taršą.

Nuo praėjusių metų Madrido miesto savivaldybė senamiestyje leido važinėti tik ten gyvenantiems žmonėms. Už senamiesčio ribų gyvenantys žmonės į senamiestį įvažiuoti gali tik elektra varomais automobiliais ar kitomis mažai taršiomis transporto priemonėmis.

Nors Madride įvestas draudimas yra kur kas griežtesnis, tačiau jis veikia mažesnėje teritorijoje nei Barselonoje įvesti apribojimai.

Kraštutinių kairiųjų pažiūrų Barselonos merė Ada Colau taip pat svarsto įvesti mokestį visiems į miesto centrą įvažiuojantiems automobiliams, kaip tai veikia kituose Europos miestuose, tokiuose kaip Londonas, Stokholmas ir Milanas.

Barselonoje nuo 2002 m. viršijama ES nustatyta ore aptinkamo anglies dioksido norma, sakoma 2017 m. paskelbtoje Barsolonos visuomenės sveikatos departamento ataskaitoje.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad 2010–2017 m. dėl prastos oro kokybės mieste kasmet per anksti miršta vidutiniškai 424 žmonės.

Pernai Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis imtųsi veiksmų dėl Ispanijų daromų „sisteminių pažeidimų“ mažinant azoto dioksido taršą.

Atitinkamą pareiškimą buvęs vyriausybės vadovas paskelbė antradienį.

„Taip, aš noriu tapti Barselonos meru, ir tai priklausys nuo miesto gyventojų“, - sakė M. Vallsas. Anot jo, Katalonijos sostinė yra „miestas, kuris pagauna ir kurį įsimyli“. „Aš esu iš šeimos, kuri visada mylėjo Barseloną“, - pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais buvęs Prancūzijos premjeras vis dažniau skelbia pareiškimus separatistinių nuotaikų Katalonijoje fone. M. Vallsas ne kartą pabrėžė esąs už Ispanijos vienybę ir politinį regiono problemos sprendimą.

Nuo 2015 metų Barselonos mero pareigas eina Ada Colau.

56 metų M. Vallsas buvo Prancūzijos premjeras nuo 2014 iki 2016 metų. Nuo 2012 iki 2014 metų jis vadovavo šalies vidaus reikalų ministerijai.

Spalio 1-ąją įvykusio referendumo, kurį Madridas paskelbė prieštaraujančiu konstitucijai, rezultatai „negali būti paskatinimas paskelbti nepriklausomybę; jie sudaro galimybę pradėti dialogą ir tarptautinį tarpininkavimą“, sakė ji.

Po referendumo, kurio dalyviai didžiąja dauguma balsavo už nepriklausomybę, Katalonijos lyderis pagrasino paskelbti nepriklausomybę „artimiausiomis dienomis“. Antradienį jis dalyvaus šio turtingo regiono parlamento posėdyje.

A. Colau paragino visas puses sumažinti įtampą ir išspręsti „sunkiausią institucinę krizę nuo demokratijos atkūrimo Ispanijoje“.

Barselonos merės manymu, šios krizės „pagrindinis kaltininkas“ yra centrinė vyriausybė. A.Colau paragino Ispanijos premjerą Mariano Rajoy (Marianą Rachojų) vengti krizės eskalavimo ir nesiremti šalies konstitucijos straipsniu, kuris leistų centrinei valdžiai atimti iš Katalonijos dalį ar visą autonomiją.

„Nepriimkite jokio sprendimo, kuris sugriautų erdvę dialogui ir tarpininkavimui, – sakė A. Colau pirmadienį, kreipdamasi į M. Rajoy ir C. Puigdemont'ą. – Tai yra drąsiausias dalykas, kurį dabar galite padaryti.“