Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 400 iki 500 eurų. Taip pat siūloma numatyti privalomą elektroninių cigarečių konfiskavimą.

Tokias naujas nuostatas įteisinti Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūlo jo pakeitimo projektą įregistravusi Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė, jos  pavaduotojas Tomas Tomilinas ir šios komisijos nariai Irena Haase, Andrius Mazuronis, Algirdas Sysas, Linas Slušnys, Algis Strelčiūnas, Arūnas Valinskas, Jonas Varkalys.

Parengti kodekso pataisas parlamentarus paskatino nepilnamečių tarpe masiškai plintantis elektroninių cigarečių vartojimas bei praktikoje kylančios atsakomybės taikymo problemos.

Remiantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu, elektroninė cigaretė ar bet kuri jos dalis laikoma su tabako gaminiais susijusiu gaminiu, o prekyba galima tik turint licenciją tokiai veiklai.

„Įstatyme nustatyta, kad licencija išduodama tik juridiniams asmenims, todėl fiziniam asmeniui negali būti išduodama licencija, dėl ko fiziniai asmenys negali prekiauti ne tik pačiomis elektroninėmis cigaretėmis, nepriklausomai ar su, ar be skysčio, kuris naudojamas elektroninėms cigaretėms pripildyti, bet ir atskiromis elektroninės cigaretės dalimis“, – sako projektą parengę Seimo nariai.

Tačiau realiame gyvenime, anot jų, šių ribojimų dažnai nepaisoma.

„Socialiniuose tinkluose, skelbimuose fiziniai asmenys skelbia apie parduodamas elektronines cigaretes ir jų papildymui skirtus skysčius. Tokia prekybos forma itin palanki nepilnamečiams, nes nelegaliai elektronines cigaretes parduodantys fiziniai asmenys nekreipia dėmesio į tai, kam parduoda gaminius, o dažnu atveju sąmoningai renkasi nepilnamečius kaip tikslinę tokių tabako gaminių realizavimo auditoriją“, – pažymi kodekso pataisų iniciatoriai.

Užfiksavus atvejus, kuomet fizinis asmuo prekiauja elektroninėmis cigaretėmis, jo patraukimas atsakomybėn, kaip pastebi parlamentarai, yra problematiškas.

„Fizinis asmuo atsako Administracinių nužengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka, tačiau jis nenumato jokios atsakomybės už prekybą elektroninėmis cigaretėmis be skysčio, kuris naudojamas elektroninėms cigaretėms pripildyti, o atsakomybė už neteisėtą cigarečių papildymo skysčio realizavimą menka. Kodekse yra nustatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytus neapdoroto tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimo įmonėse reikalavimų pažeidimą. Todėl fizinio asmens, kuris nėra prekybos ar viešojo maitinimo įmonių darbuotojas, veiką kvalifikuoti pagal tokį kodekso straipsnį nėra pagrindo“, – sako projektą parengę Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ta pati elektroninė cigaretė gali būti ir akcizais apmokestinama prekė – kai ji yra su skysčiu, naudojamu elektroninėmis cigaretėms pripildyti arba akcizais neapmokestinama prekė – kai ji be skysčio. Tais atvejais, kai elektroninė cigaretė yra ir akcizais apmokestinama prekė, už jos realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką numatyta yra bauda nuo 40 iki 200 eurų, o jeigu surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu – skiriama 20 eurų bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės cigaretės nelegaliai parduodamos dažniausiai nepilnamečiams, o tai daro fiziniai asmenys neturintys (ir negalintys turėti) licencijos tokiai prekybai, ši sankcija, kodekso pataisų rengėjų nuomone, yra neadekvačiai maža.

Todėl siekdami aiškaus teisinio reglamentavimo, atgrasymo nuo pažeidimų bei aiškios atsakomybės taikymo praktikos, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai siūlo nustatyti specializuotą teisės normą, nustatančią atsakomybę už neteisėtą elektroninių cigarečių pardavimą, nepriklausomai ar ji su ar be skysčio.

Ketvirtadienį  Ekonomikos komiteto pirmininko  Kazio Starkevičiaus pristatytas kodekso pataisas po pateikimo parėmė 74  Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras. Įveikę svarstymą komitetuose, į plenarinių posėdžių salę jos sugrįš birželio 22 d.

Už greičio viršijimą, kuris užfiksuotas transporto priemonės nuotrauka, vaizdo įrašu arba stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, siūloma taikyti sutrumpintą administracinės nuobaudos skyrimo terminą – ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.

Sutrumpintą nuobaudos skyrimo terminą siūloma taikyti tik už nustatyto greičio viršijimą.

Pasak K. Starkevičiaus, projekto rengimą paskatino atvejai, kai už padarytus administracinius nusižengimus vairuotojus protokolai su nurodymu sumokėti baudą pasiekia netgi po metų ar dviejų.

Šiuo metu galiojančiame ANK yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Dvejų metų terminas taikomas visiems nusižengimams be išimties.

Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Įstatymo pataisos atsirado dėl to, kad Peticijų komisija, išnagrinėjusi Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją, priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą. Beje, Peticijos komisijos išvadai pritarė ir Seimas.

Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.„

Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“.

Taip pat įstatyme siūloma įrašyti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliamas triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“.

„Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, - sako Seimo narys P. Čimbaras.

Administracinių nusižengimų kodekse jis siūlo numatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 50 eurų iki 300 eurų.

„Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du kodekso straipsnius. Todėl siūloma išbraukti straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, o kitame kodekso straipsnyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą“, - sako P. Čimbaras.

Jo teigimu, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.

Šiuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis - bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.

Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintoje higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

„Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Anksčiau jie turėjo teisę gyventojus bausti tik už nedidelius pažeidimus, o dabar įpareigoti rašyti protokolus ir triukšmadariams, kelių eismo, prekybos, žvejybos bei kitų taisyklių pažeidėjams.

Jei anksčiau seniūnai galėdavo bausti už šiukšlinimą, palaidus šunis, dabar galės ir už kelių eismo, žvejybos taisyklių pažeidimus, triukšmavimą, kasos aparatų netinkamą naudojimą – iš viso už pusę iš devyniasdešimties naujajame kodekse įvardytų administracinių nusižengimų. Seniūnai sako nesuprantantys, kodėl turi dirbti už aplinkosaugininkus, policininkus ar net mokesčių inspekciją,

„Daug neaiškumų yra. Kadangi mes, seniūnai, nenorime būti baudėjais, nes dažniausiai į mus žmonės kreipiasi dėl smulkių nesutarimų tarpusavyje ir mes stengiamės juos sutaikyti“, – kalbėjo Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas.

Anykščių rajono meras sako, kad seniūnai turėtų būti teisiškai išprusę, mokėti surašyti protokolą. Žmonės dažniausiai skundžiasi dėl baudos, neigia įvykio aplinkybes, todėl seniūnai neišeitų iš teismų. Savivaldybė jiems žada rengti mokymus.

„Mokymus užsakysime, kaip tie pažeidimai įforminami, kad nebūtų trūkumų, paskui teismų nepralaimėtume, kad mūsų neapskųstų ir kad mes patys neturėtume dengti nuostolių, kurie atsirado dėl mūsų surašymo“, – teigė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Kupiškio rajono meras sako, kad ir anksčiau seniūnai neskubėdavo rašyti protokolų, nors būdavo raginami. Todėl savivaldybėje įkurtas teisės ir viešosios tvarkos skyrius, jo darbuotojai bus tarpininkai tarp seniūno ir gyventojų.

„Toks skyrius aptarnaus žmones, kurie negyvena toje konkrečioje vietovėje. Kurie bus iš kitos vietos, turės galbūt daugiau tos valios pažiūrėti principingai į neigiamą reiškinį. Tiesiogiai nebuvo tokios koordinacijos, kad kažkas stebėtų ir prižiūrėtų, kaip vykdomi tarybos sprendimai apie viešąją tvarką“, – pasakojo Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.

Vienos didžiausių rajone Šimonių seniūnijos seniūnas sako, kad panaikinus policijos pareigūno etatą kaime, jiems užkrautos jų funkcijos. Esą seniūno pareiga ginti žmones, o ne bausti.

„Dirbu jau ketvirtus metus seniūnu, bet nesu surašęs nė vieno protokolo, nes stengiuosi su žmogumi surasti bendrą kalbą ir diskusijų būdu išspręsti problemą. Ar sakykim sutaikyti kaimynus, ar dėl palaido šuns, su žmogumi reikia kalbėtis, o ne bausti. Bauda galima, greitai kažką pasiekti, bet ar ji bus veiksminga tolimesniam gyvenimui,sunku pasakyti“, – abejojo Kupiškio rajono Šimonių seniūnas Žydrūnas Vanagas.

Seniūnai tikina, kad bausti žmones gal ir būtų už ką, tačiau sunkiai begyvenantiems ir taip sunku verstis.

Seniūnų asociacijos prezidentas žada pateikti pastabas dėl naujojo administracinių nusižengimų kodekso savivaldybių asociacijai, kad ši rekomenduotų savivaldybių vadovams kai kurių funkcijų, tokių, kaip kelių eismo, žvejybos taisyklių pažeidimų ar triukšmadarių baudimo neužkrauti seniūnams.

Tai numato nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas, rašo „Lietuvos žinios“.

„Įdėmiai išstudijavęs šį kodeksą išsiaiškinau, kad žmonės dabar gali būti baudžiami už 88 administracinius nusižengimus. Mums, seniūnams, suteikta galia bausti už 44 iš jų", - pabrėžė Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas.

Anot jo, seniūnai šią žinią apie jiems priskiriamas naujas funkcijas sutiko audringai, nes daliai jų vykdyti - pavyzdžiui, fiksuoti kelių eismo taisyklų ar kasos aparatų naudojimo pažeidimus, neturi reikiamų kompetencijų: „Pagal ankstesnį kodeksą galėjome bausti žmones už netinkamoje vietoje išmestas šiukšles ar palaidus šunis, o dabar turėsime pakeisti ir Kelių policiją, ir gamtos apsaugos inspektorius, ir net Mokesčių inspekciją“.

Įsigaliojant naujajam kodeksui, dalis ATPK iki šiol buvusių pažeidimų perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą ir už juos jau grės baudžiamoji atsakomybė: tai vairavimas neblaiviam su daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumu, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas.

Kartu naikinamas administracinis areštas, administracinė atsakomybė tėvams už jų vaikų paauglių padarytus nusižengimus, atsiranda įpareigojimas dalyvauti prevencijos programose.

„Dar sovietmečiu priimtas, daug sykių keistas ATPK stokojo vientisumo, jame numatytų sankcijų visuma iškraipė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimą, todėl nebuvo aišku, kodėl kuris nors teisės pažeidimas pripažintas administraciniu teisės pažeidimu, o ne baudžiamuoju nusižengimu ar net nusikaltimu. Visos šios teisinės problemos bus išspręstos naujajame Administracinių nusižengimų kodekse“, – Teisingumo ministerijos pranešime apie naująjį kodeksą sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Tarp naujovių – nuo sausio panaikinama administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio. Už tai bus numatyta baudžiamoji atsakomybė, o vairuotojui grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taip pat numatyta galimybė atimti teisę vairuoti iki 3 metų ar konfiskuoti automobilį.

Taip pat naujajame kodekse nebelieka administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotikų laikymą bei pasipriešinimą pareigūnams. Už šią nusikalstamą veiką asmuo irgi bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Nuo Naujųjų metų nebelieka vienos iš administracinių nuobaudų rūšių – administracinio arešto. Visi asmenys, atliekantys administracinį areštą už pažeidimus, bus išleisti į laisvę, o neatliktos nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus, vieną administracinio arešto dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms. Asmeniui nesutikus ar vengiant atlikti viešuosius darbus, neatlikta administracinio arešto dalis bus keičiama į baudą, vieną administracinio arešto dieną prilyginant 17 eurų baudos.

Taip pat naikinama tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė už jų 14–15 metų vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus. Tėvai bus traukiami administracinėn atsakomybėn tik už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už kaltas veikas.

Kodekse įteisinta, kad daugiau administracinių nusižengimų bylų būtų nagrinėjama ne teisme. Apylinkių teismai pirma instancija nagrinėtų administracinių nusižengimų bylas, jeigu maksimalus baudos dydis yra daugiau kaip 1500 eurų, jeigu administracinėn nuosavybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, jeigu gali būti skiriamas turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimas.

Dar viena naujovė – įpareigojimas pažeidėjui dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose programose ir kitose programose (kursuose). Pavyzdžiui, tokius įpareigojimus, numatytus projekte, siūloma taikyti asmenims, neprižiūrintiems savo vaikų, vartojantiems narkotikus ar alkoholį, smurtaujantiems šeimoje ir kt.

Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos taip pat galės taikyti dar vieną naują įpareigojimą – draudimą lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose. Tokie įpareigojimai būtų taikomi asmenims, pažeidinėjantiems viešąją tvarką renginiuose.

Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas ar bylą nagrinėjanti institucija kai kuriais atvejais nukentėjusiajam galės priteisti patirtą žalą. Iki šiol galiojusiame ATPK tokia galimybė nebuvo numatyta, nukentėjusysis dėl padarytos žalos pats turėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Seimas naują Administracinių nusižengimų kodeksą priėmė 2015 metais, jis turėjo įsigalioti 2016 metų balandį, tačiau įsigaliojimas buvo nukeltas nespėjus pasirengti jam įgyvendinti.

1984 metais priimtas ir 1985 metais įsigaliojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nors ir iš esmės pakeistas, buvo paskutinis iki nepriklausomybės atkūrimo priimtas ir iki šiol galiojęs įstatymas.

Seimas ketvirtadienį priėmė naują Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris pakeis dar nuo sovietmečio užsilikusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

Numatyta, kad senąjį pakeisiantis Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalios nuo kitų metų balandžio. Šis kodeksas nustato administracinę atsakomybę, ją atribojant nuo baudžiamosios, pirmenybė teikiama nerepresinėms poveikio priemonėms.

Kodekse apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos, administracinių nusižengimų teisena.

Pagal teisės aktą, padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui galės būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: įspėjimas, bauda arba viešieji darbai. Naujame kodekse nebelieka administracinio arešto, kuris įrašytas ATPK.

Taip pat nustatyta, kad asmenys, kuriems anksčiau buvo paskirtas administracinis areštas, po naujojo kodekso įsigaliojimo bus paleidžiami, o neatlikta nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus, jų nesutikus atlikti - baudą.

Kaip pažymima naujo kodekso aiškinamajame rašte, 1984 metais priimtas ir 1985 metais įsigaliojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nors ir iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki Nepriklausomybė atkūrimo priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas.