Ankstų sekmadienio rytą galingi sprogimai nušvietė dangų pietinėje šalies sostinės Kijevo dalyje, kur žmonės slėpėsi namuose, požeminiuose garažuose ir metropoliteno stotyse, ruošdamiesi Rusijos pajėgų plataus masto puolimui.

Prieš aušrą į dangų pakilo liepsnos iš degančios naftos produktų saugyklos netoli oro pajėgų bazės Vasylkive, kur, pasak miesto mero, vyko ir tebevyksta įnirtingos kautynės. Prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pranešė, kad dar vienas sprogimas driokstelėjo civiliniame Žulianų oro uoste.

Prezidento biuras taip pat nurodė, kad Rusijos pajėgos susprogdino dujotiekį Charkive, antrame pagal dydį šalies mieste. Dėl to vyriausybė įspėjo žmones saugotis dūmų ir uždengti savo langus drėgnu audeklu arba marle.

„Kovosime tiek, kiek reikės, kad išlaisvintume mūsų šalį“, – sakė V. Zelenskis.

Išsigandę vyrai, moterys ir vaikai slepiasi namuose, rūsiuose ir metropoliteno tuneliuose, vyriausybei paskelbus 39 valandų komendanto valandą, kad gatvėse nebūtų žmonių.

Kovosime tiek, kiek reikės, kad išlaisvintume mūsų šalį.

Į Lenkiją, Moldovą ir kitas kaimynines šalis jau pabėgo per 150 tūkst. ukrainiečių. Jungtinės Tautos yra įspėjusios, kad pabėgėlių skaičius gali padidėti iki 4 mln., jeigu mūšiai suintensyvėtų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra atskleidęs savo galutinių tikslų, tačiau Vakarų pareigūnai mano, kad jis pasiryžęs nuversti Ukrainos vyriausybę ir pakeisti ją Kremliui lojaliu režimu, perbraižyti Europos žemėlapį ir atkurti Maskvos Šaltojo karo laikų įtakos sferą.

Siekdamos padėti Ukrainai atsilaikyti, Jungtinės Valstijos pažadėjo šaliai skirti papildomą 350 mln. JAV dolerių (312 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankinius ginklus, neperšaunamas liemenes ir šaulių ginklus. Vokietija pareiškė apsuptai šaliai nusiųsianti raketų ir prieštankinių ginklų ir uždarysianti savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.

JAV, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, siekdamos sustiprinti atsaką į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, įskaitant „tam tikrų“ Rusijos bankų atsiejimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, leidžiančios lengvai ir saugiai kasdien pervesti milijardus dolerių tarp daugiau kaip 11 tūkst. bankų ir kitų finansinių institucijų visame pasaulyje.

LNK reportažas:

Šalys taip pat sutarė nustatyti „ribojamųjų priemonių“ Rusijos centriniam bankui.

Atsižvelgęs į Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro prašymą, technologijų kūrėjas milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) tviteryje pranešė, kad Ukrainoje jau pradėjo veikti jo palydovinė interneto sistema „Starlink“ ir kad jos „prieinamumas bus plečiamas“.

Kokią dalį Ukrainos teritorijos yra užėmusios Rusijos pajėgos ar kokiu mastu jų invazija buvo sulėtinta, nėra aišku. JK gynybos ministerija pareiškė, kad „Rusijos kariuomenės judėjimo pirmyn tempas laikinai sulėtėjo, greičiausiai dėl didelių logistinių sunkumų ir stipraus ukrainiečių pasipriešinimo“.

Vienas JAV gynybos aukštesnio rango pareigūnas sakė, kad į Ukrainos teritoriją įsiveržė daugiau kaip pusė Rusijos invazinių pajėgų, kurios buvo sutelktos prie Ukrainos sienų, ir kad Maskvai į Ukrainą teko pasiųsti daugiau kuro tiekimo mašinų.

„Vyriausybės nutarimas kaip jau ir parengtas, todėl pažadėjo artimiausiu metu svarstyti tą klausimą dėl regioninių aeroklubų ir jiems to turto perdavimo kaip buvo anksčiau. Tai lėktuvai, angarai. Žemės klausimo mes nekeliame, nes ji turi būti valstybės su visomis apsaugomis“, – penktadienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu BNS sakė Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas.

Anot jo, šiemet baigėsi daugelio aerodromų turto panaudos sutartys su regioniniais aeroklubais. Dėl šios priežasties kyla problemų, norint rengti įvairius Europos ir pasaulio čempionatus aerodromuose bei ruošti Lietuvos sportininkus.

G.Kalinauskas tikino, kad iš pradžių norima, jog būtų pratęstos aerodromų panaudos sutartys, o vėliau galbūt bus pradėta kalbėti apie turto perdavimą aeroklubų nuosavybėn.

Po Lietuvos aeroklubo prezidento ir S.Skvernelio susitikimo premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS tvirtino, jog Lietuvos aeroklubas prašė, kad Vyriausybė svarstytų aerodromuose esantį turtą perduoti regioniniams aeroklubams. Jie argumentavo, jog tokiu būdu geriau galėtų valdyti turtą.

Anot T.Beržinsko, S.Skvernelis pažadėjo, kad šis klausimas bus svarstomas Vyriausybėje artimiausiu metu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 20 aerodromų. Jų žemė ir dalis turto priklauso valstybei, tačiau turtą prižiūri ir į jį investuoja regioniniai aeroklubai, jie tai daro panaudos sutarčių pagrindu.

Šiemet 100 metų jubiliejų atšventęs Kauno aerodromas istorijos ir aviacijos gerbėjams žada pateikti dar vieną malonią staigmeną – ruošiamas dokumentinis filmas.

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromą Kaune drąsiai galima pavadinti Lietuvos aviacijos lopšiu, kuris padėjo formuotis Lietuvos, kaip aviacinės valstybės, pamatams. Aerodromo direktoriaus Vyto Skučo teigimu, 100 m. jubiliejus suteikė galimybę Lietuvai bei kaimyninėms Baltijos valstybėms – Latvijai ir Estijai – svarbią aviacijos istoriją įamžinti kino juostoje.

„S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome įvyko daug Lietuvai svarbių istorinių įvykių. Tarpukario laikotarpiu svarbūs asmenys iš Aleksoto kildavo į Europos sostines. Šis aerodromas – sportinės, karinės, civilinės aviacijos lopšys, kuriame turėjo nusileisti legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas po transatlantinio skrydžio, čia Antanas Gustaitis sukonstravo ir testavo savo gamybos lėktuvus. Tai taip pat svarbus tarpinis taškas aviacijoje, leidęs pagerinti susisiekimą tarp trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, todėl natūralu, kad versdami naują aerodromo gyvavimo puslapį norime visoms trims valstybėms pristatyti mūsų istoriją ir jos svarbą dabartinės aviacijos vystymuisi”, – sako V. Skučas.

Pasak aerodromo direktoriaus, jau yra nufilmuoti pirmieji dokumentiniai kadrai, kurie taps viena iš kino filmo sudedamųjų dalių.

„Kino juostos pagrindą turėtų sudaryti trys pagrindinės dalys – aviacijos veteranų ir istorikų pasakojimai, atsiminimai ir pateikiami faktai apie įvairius aerodromo istorijos tarpsnius – nuo aerodromo įkūrimo iki sovietų okupuacijos bei kelio per Nepriklausomybės laikotarpį. Filmą papildys autentiška, iki šių dienų išlikusi filmuota ir fotomedžiaga. Galiausiai pateiksime ir šiandieninės aviacijos vystymosi kryptis”, – planus pristato V. Skučas.

1915 m. vokiečių okupantų pradėtas statyti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas šiandien yra įtrauktas į „Best flying destination in Europe“, įdomiausių Europos vietų atskristi sąrašą.

Lietuvos aeroklubas Vyriausybei siūlo steigti biudžetinę įstaigą, kuri rūpintųsi šalies aerodromais.

Pasak aeroklubo direktoriaus Jono Mažinto, tai siūloma daryti, nes pernai pasikeitus įstatymams aerodromai regioniniams aeroklubams negali būti perduoti valdyti panaudos teise. Kūno kultūros ir sporto departamentas, kuris aeroklubams iki šiol tokią teisę suteikdavo, pats nebevaldo šių aerodromų patikėjimo teise.

Pagal įsigaliojusas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisas, patikėjimo teise ar panaudos sutartimi aerodromus gali valdyti tik įstatyme nurodytos 20 įmonių. Tačiau Lietuvos aeroklubas teigia, kad nei viena numatyta įstaiga aerodromų valdyti nenorės ir dėl to aerodromų veikla sustos.

„Mūsų pasiūlymas toks: įsteigti biudžetinę įstaigą (...), perduodant jai aerodromų infrastruktūrą“, - pirmadienį žurnalistams Vilniuje teigė J.Mažintas.

Jo teigimu, tokia įstaiga būtų atsakinga už bendrosios aviacijos aerodromus bei susijusio kito valstybės turto efektyvų valdymą, aviacijos turizmo ir aviacijos sporto vystymą bei skrydžių saugos užtikrinimą.

Taip pat Lietuvos aeroklubas siūlo reformuoti esamą viešąją įstaigą „Lietuvos aukšto sportinio meistriškumo sklandymo centras“, perduodant šiai įstaigai visą Lietuvos aerodromų veiklai vystyti reikalinga techniką. Pagal siūlymą, šios įstaigos dalininkais turėtų tapti valstybinės įstaigos, tokios kaip Kūno kultūros ir sporto departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija.

„Ši viešoji įstaiga rūpintųsi aviacijos sporto plėtra, praktiškai tai būtų tas pats, kas aviakompanija“, - teigė J.Mažintas.

Jeigu Vyriausybė į šiuos siūlymus neatsižvelgtų, Lietuvos aeroklubas siūlo įstatyme vėl numatyti senąją tvarką, jog patikėjimo teise Lietuvos aerodromus galėtų valdyti Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Seimo narys Juras Požela pirmadienį patvirtino rengiantis siūlymą, pagal kurį aerodromus vėl galėtų valdyti Kūno kultūros ir sporto departamentas. Pasak jo, tai būtų padaryta įstatymuose pakeičiant nuostatą, kad nacionaliniam saugumui svarbūs yra tik kariniai aerodromai.

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius pranešė, jog Vyriausybės strateginiame komitete bus svarstoma, kaip valstybė galėtų prisidėti prie aerodromų plėtros.

Pirmąja alternatyva siūloma valstybei neplėtoti bendrosios aviacijos susisiekimo, turizmo, sporto ir kitais tikslais bei aerodromus perduoti savivaldybėms.

Antrąja alternatyva siūloma savivaldybėms perduoti tik neperspektyviais pripažintus aerodromus, o likusius plėtoti.

Šiuo metu regioniniai aeroklubai dar valdo didžiąją dalį aerodromų, nes nuo seno galiojusios panaudos sutartys dar nėra pasibaigusios. Lietuvos aeroklubo direktoriaus J.Mažinto teigimu, visos jos pasibaigs šiemet.

Nuo pernai aerodromus Lietuvoje gali valdyti „Lietuvos paštas“, „Ignalinos atominė elektrinė“, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, „Lietuvos naftos produktų agentūra“, „Oro navigacija“, „Automagistralė“, „Vidaus vandens kelių direkcija“, „Lietuvos oro uostai“, „Šiaulių oro uostai“ ir kitos už regionų kelius atsakingos valstybės įmonės.