Sunkiai pakelia pokytį
Pasak šeimos gydytojos Agatos Janovskos, nors daugelis šiltų orų laukia su nekantrumu, dalies žmonių organizmai šį sezoninį pokytį pakelia sunkiai. Šiuo laikotarpiu daugėja nusiskundimų dėl kamuojančio nuovargio, energijos trūkumo, peršalimo ligų. Tokius sveikatos sutrikimus dažniausiai lemia žiemos laikotarpiu nusilpęs imunitetas.
„Šaltuoju metų laiku žmonės yra linkę pasyviau leisti laisvalaikį, mažiau judėti, gyvenimo būdas tampa sėslesnis, mažai laiko praleidžiama gryname ore. Gaunant mažiau saulės spindulių, sutrinka vitamino D sintezė, o tai lemia bendrą savijautos suprastėjimą ir silpstantį imunitetą, – pastebi A. Janovska. – Žiemą žmonės taip pat yra linkę vartoti mažiau šviežių vaisių ir daržovių, o jų mityboje nemažą dalį užima termiškai apdoroti, riebesni maisto produktai, rafinuoti angliavandeniai. Termiškai apdorotas maistas pasižymi gerokai mažesniais svarbiausių mikro-, makroelementų ir mineralinių medžiagų kiekiais, todėl organizmas gali nusilpti ir dėl nepakankamo maistinių medžiagų ir vitaminų kiekio mityboje.“
Gydytojos teigimu, dėl skurdesnės mitybos gali atsirasti ir žarnyno veiklos sutrikimų, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas.
Lemia virškinimą
Gera žinia, kad būtent pavasarį prasideda žalių lapinių daržovių ir prieskoninių žolelių, kuriose esančios naudingos medžiagos ir vitaminai gali pagerinti žarnyno veiklą, sezonas.
„Šiuose produktuose gausu organizmui itin svarbių vitaminų ir skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina gerą virškinimo trakto veiklą. Ne mažiau svarbu, kad organizme netrūktų ir gerųjų bakterijų, kurios būtinos sklandžiai virškinimo veiklai. Jų gausu natūraliai fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, kefyre, jogurte ar raugintuose kopūstuose. Jeigu šių produktų mityboje trūksta, galima vartoti probiotikų ir prebiotikų maisto papildų. Ne paslaptis, kad gera virškinimo sistemos veikla taip pat prisideda prie stipraus imuniteto palaikymo, tad subalansuota mityba atsiperka dvejopai“, – aiškina A. Janovska.
Kodėl svarbu išsimiegoti?
Pasak A. Janovskos, keičiantis metų laikams slogią nuotaiką, nuovargį, energijos trūkumą ir mažesnį atsparumą peršalimo ligoms gali lemti besikeičiantis poilsio režimas ir dėl to suprastėjusi miego kokybė.
„Ilgėjančios dienos vilioja eiti miegoti vėliau. Žmonės, kurie nekokybiškai ar per trumpai miega, yra labiau linkę sirgti peršalimo ligomis nei tie, kurie pakankamai išsimiega, todėl suaugusiems žmonėms miegui patariama skirti 7–9 valandas per parą. Miegas yra vienas svarbesnių veiksnių išsaugant stiprią imuninę sistemą, jis yra būtinas ir sklandžiai nervinės sistemos veiklai, todėl šiuo periodu labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, patartina visada keltis ir eiti miegoti tuo pat metu“, – akcentuoja gydytoja.
Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ir kitų ligų, sutrikimų riziką, yra gera širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ar depresijos prevencija.
Anot medikės, tiek miego kokybę, tiek imuninės sistemos darbą žymiai pagerina aktyvi veikla: pasivaikščiojimai gryname ore, įvairūs fiziniai pratimai.
„Fizinis aktyvumas skirtas ne tik raumenims auginti ir riebalams deginti, jis taip pat padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą. Vidutinio intensyvumo treniruotės gali suaktyvinti imunines ląsteles ir taip apsaugoti organizmą nuo ligų, todėl fizinei veiklai patariama skirti bent 150 minučių per savaitę. Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ir kitų ligų, sutrikimų riziką, yra gera širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ar depresijos prevencija“, – teigia A. Janovska.
Nuoseklus procesas
Pasak vaistininkės Loretos Tamošauskienės, pavasarį daugelis jaučia poreikį papildomai pasirūpinti sveikata. Jos teigimu, po žiemos nusilpusį organizmą efektyviai gali sustiprinti vitaminai, tačiau juos irgi reikėtų vartoti tik tinkamai įvertinus jų poreikį.
„Renkantis maisto papildus svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Pavyzdžiui, jei skilinėja lūpų kampučiai, tirpsta rankos ar kankina vidurių užkietėjimas, gali rodyti B grupės vitaminų trūkumą. Padidėjęs odos jautrumas gali byloti apie vitamino A deficitą, o esant mėšlungiui, galima įtarti, kad trūksta magnio. Jaučiamas energijos stygius, apatija gali išduoti, kad verta išsitirti feritino ir vitamino D kiekį organizme“, – sako vaistininkė.
L. Tamošauskienė akcentuoja, kad maisto papildai gali padėti tik tada, kai žmogus laikosi tinkamo darbo ir poilsio režimo, sveikai maitinasi. Jos teigimu, stiprinant imunitetą gal net svarbesnį vaidmenį nei vitaminai vaidina subalansuota mityba.
„Svarbu atkreipti dėmesį į saiką, nes ir reikalingos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, irgi kenkia. Valgant derėtų pagalvoti apie maisto medžiagų įvairovę ir tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų balansą. Reikėtų nepamiršti išgerti bent po 2 l vandens kasdien, valgyti kuo daugiau daržovių, seleno, cinko turinčių produktų, sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, susilaikyti nuo valgio bent dvi valandas iki miego. Be abejo, subalansuota mityba bus veiksmingesnė atsisakius žalingų įpročių“, – akcentuoja L. Tamošauskienė.
Anot jos, geriausias metas pradėti rūpintis sveikata yra tuomet, kai jaučiatės puikiai ir nevargina jokie negalavimai. Kaip tik tokiu metu lengviausia suformuoti sveikos gyvensenos principus atitinkančius įpročius. Tas pats galioja ir organizmo imuniteto stiprinimui natūraliomis priemonėmis ir maisto papildais, mat imuninės sistemos veikla negali būti pagerinta vos per keletą dienų. Tam reikia laiko ir nuoseklių pastangų.
