Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 34, devyni susilaikė. Tokį sprendimą palaikė dauguma „valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos, „tvarkiečių“ frakcijos narių, po kelis socialdemokratus ir socialdarbiečius. Prieš buvo daugiausia konservatoriai ir liberalai.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Prie šio klausimo parlamentas planuoja grįžti rudens sesijoje.
Pagal Lenkų rinkimų akcijos projektą, būtų paviešintos prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.
Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams, prisipažinusiems asmenims valstybė buvo garantavusi, kad jų pavardės nebus paviešintos. Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai.
„Jūs suprantate, kad gali būti pažeisti buvusių KGB bendradarbių, kurie prisipažino, teisėti lūkesčiai ir interesai, nes valstybė dabar juos apgauna. Mano manymu, šitie asmenys turi įgiję teisę kreiptis į teismus ir toliau keliauti iki Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismo“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad valstybė jau pakankamai laiko saugojo minėtų asmenų tapatybę.
„Valstybė pažadą ištesėjo įslaptindama tuos duomenis 25 metus“, – tvirtino ji.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas įspėjo, kad buvusių KGB agentų pavardžių paviešinimu gali pasinaudoti Kremlius.
„Viena išorinė jėga, kuri paveldėjo visas teises, pavadinkime tą jėga Kremliumi, ji turi visos savo agentūros sovietinėje Lietuvoje sąrašą. Jūs siūlote tuos žmones, kurie prisipažino, išviešinti, pagal šitą logiką, Kremlius, kuris turi visą agentūros sąrašą, po jūsų sprendimo, jeigu jis būtų priimtas, jau žinotų tuos žmones, kurie nėra prisipažinę ir taip galėtų pradėti juos veikti arba šantažuoti ir galbūt aktyvuoti jų veiklą čia, Lietuvoje“, – projektą kritikavo ir konservatorius.
Jie yra patys pavojingiausi valstybei, jie tarnavo tai (KGB) struktūrai, dabar yra lojalūs mūsų valstybei, ateis „Islamo valstybė“, jie tarnaus ir jiems, padarys apipjaustymą, pasakys, kad to reikia, kad tai naudinga.
Projektą pateikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis tvirtino, kad nereikia veltis į nešvarius žvalgybų žaidimus, tuo metu saugoti buvusių KGB bendradarbių tapatybę esą neteisinga buvusių disidentų atžvilgiu.
„Ar galima lyginti lojalumą tų asmenų, kurie dirbo toms struktūroms, su tų, kurie buvo persekiojami, kurie vis dėlto nepasidavė, nepasirašė bendradarbiauti su KGB, neįstojo į Komunistų partiją, su tais, kurie buvo tremiami, sėdėjo kalėjimuose, tie, kurie savo laiku studentai susidegino Kaune aikštėje, kurie buvo persekiojami visokių stukačių, kuria dabar yra įslaptinti. Čia nėra lojalumas, gerbiamieji, čia yra prisitaikymas“, – dėstė Z. Jedinskis.
„Mano įsitikimu, jie yra patys pavojingiausi valstybei, jie tarnavo tai (KGB) struktūrai, dabar yra lojalūs mūsų valstybei, ateis „Islamo valstybė“, jie tarnaus ir jiems, padarys apipjaustymą, pasakys, kad to reikia, kad tai naudinga“, – pareiškė parlamentaras.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.
Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau - 1991 - 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 - 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.
Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis - išvežta į Rusiją.
VSD: tai labai pakenktų Lietuvos saugumui
Prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui, perspėja Valstybės saugumo departamentas.
„Tokio įstatymo priėmimas padidintų grėsmę valstybei, šalies ir visuomenės pažeidžiamumą, atvertų kelią aktyvesnei Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veiklai, pablogintų situaciją kontržvalgybine prasme“, – BNS ketvirtadienį sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.
Pasak jos, šiuo metu Rusija turi didžiąją dalį archyvų, bet nežino, kurie žmonės yra prisipažinę, tad įstatymo priėmimas atvertų galimybę Maskvai bandyti šantažuoti neprisipažinusius KGB bendradarbius.
Be to, A. Katkuvienės teigimu, valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai yra instruktuoti, kaip apsisaugoti nuo galimų įtakų.
Šiemet kovą paskelbtoje Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitoje rašoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.
„Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma atskaitoje.
Šiuo metu įstatymas numato, kad prisipažinusių KGB bendradarbių pavardės bus saugomos 75 metus.
Premjeras sako, kad pataisos dar bus koreguojamos
Valstybės saugumo departamento (VSD) sukritikuotos pataisos dėl prisipažinusių KGB agentų viešinimo bus koreguojamos, tvirtina premjeras Saulius Skvernelis.
„Šitas projektas tikrai yra tobulintinas ir bus tobulinamas. (Seimo narys Vytautas) Bakas yra užregistravęs labai logišką pataisą, kad būtų aiškiai apibrėžti žmonės, kurie šiuo metu dalyvauja aktyvioj politikoj – Seimo nariai, Vyriausybės nariai, merai, Europos Parlamento nariai. Tokie politikai, kurie eina į rinkimus, visuomenė turi žinoti, kokia buvo jų praeitis“, – BNS sakė S. Skvernelis.
Seime ketvirtadienį po pateikimo pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvai paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.
VSD teigia, kad prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui.
Premjeras sutinka su VSD vertinimu ir garantuoja, kad esama projekto versija tikrai nebus priimta.
„Jeigu būtų priimtas tokios redakcijos įstatymas, tikrai taip, aš sutinku su departamento pozicija ir tom grėsmėm, bet tikrai projektas bus patobulintas ir nebus visiško išviešinimo. Toks projektas tikrai nesulauks palaikymo priėmimo stadijoj“, – sakė S. Skvernelis.
VSD atstovės Aurelijos Katkuvienės teigimu, šiuo metu Rusija turi didžiąją dalį archyvų, bet nežino, kurie žmonės yra prisipažinę, tad įstatymo priėmimas atvertų galimybę Maskvai bandyti šantažuoti neprisipažinusius KGB bendradarbius.
Be to, anot A. Katkuvienės, valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai yra instruktuoti, kaip apsisaugoti nuo galimų įtakų.
