Tačiau tai ne vienintelis laimėjimas, kuriuo galime didžiuotis, bei ne vienintelė paroda, kurią galite spėti aplankyti, planuojant rudeninę kelionę į Latviją.
Martinsono premija lietuvei
Erdvinės instaliacijos bei skulptūros, performatyvūs ir inovatyvių technologijų kūriniai – vos keletas įdomių aspektų, kurie masina žiūrovus tarptautinėje Latvijos keramikos bienalėje. Birželio 15 d. – spalio 17 d. veikianti pagrindinė „Martinsono premijos 2021“ ekspozicija pristato kiek daugiau nei 100-tą menininkų. Tarp jų Lietuvos šiuolaikinę keramiką reprezentuojančios pavardės – A. Šemberaitė, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Eva Tamas, Giedra Petkevičiūtė, Milena Pirštelienė, Rasa Justaitė-Gecevičienė, Rūta Indriūnaitė, Rytas Jakimavičius.
Pasak bienalės kuratorių, pasaulinė meno scena demonstruoja vis didesnį augantį susidomėjimą keramika, ypatingai šiuolaikinės krypties, o vizualiųjų menų tyrėjai mini išgyvenamą keramikos renesansą. Taigi, tokio pobūdžio bienalės suteikia galimybę susipažinti su išskirtiniais įvairių šalių profesionalais, bendroje ekspozicijoje atsiveriančiomis tendencijomis, būdingomis dabartiniam laikmečiui. Kaip antai drąsus eksperimentavimas su technologijomis, taikomojo meno vizualėjimas, konceptualėjimas, meno rūšių ir stilių niveliacija.
Agnė Šemberaitė. / Organizatorių nuotr.
Nuo 2016 m. organizuojama bienalė skiria tris pagrindines vietas tarptautinėje ir nacionalinėje kategorijose. Tarptautinėje vertintojų komisijoje – žinomos pavardės iš Italijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių. Svarbiausias auksinis apdovanojimas yra Martinsono premija, kuri dedikuota latvių šiuolaikinės keramikos tėvu vadinamam Pēteriui Martinsonsui. Būtent ji šiemet atiteko lietuvių menininkei A. Šemberaitei.
„Latvijos bienalė yra išskirtinis Europoje renginys. Ambicingi renginio organizatoriai siekia, kad šis konkursas taptų toks pat garsus pasaulyje, kaip Korėjos, Taivano keramikos bienalės. Būti atrankos Komisijos nariais kviečiami meno muziejų, kultūrinių organizacijų atstovai, kitų tarptautinių bienalių organizatoriai iš viso pasaulio, kas neabejotinai pakelia bienalės prestižą, renginys tampa plačiai žinomas ne tik Latvijoje, Europoje, bet ir pasauliniu mastu. Todėl nebekeista, kai parodos ekspozicijoje gali gyvai pamatyti darbus menininkų iš Japonijos, Amerikos, Korėjos ar Prancūzijos, kuriuos anksčiau stebėjai tik tarptautiniuose žurnaluose ar internete“, – apie bienalę kalbėjo menininkė, LDS Vilniaus keramikų sekcijos pirmininkė A. Šemberaitė.
Lietuvių autorė pirmą vietą pelnė už kūrinį „Mimikrija“, kurį inspiravo sapnuose užslėptų baimių tema. Keramikės teigimu, išgirdus savo pavardę skelbiant šių metų nugalėtojus apėmė neįprasta džiaugsmo būsena. „Pasijutau, tarsi apdovanojimas būtų skirtas ne man, o šalia esančiai Agnei. Kūrinį Mimikrija prieš du metus sukūriau personalinei parodai sapnų tema, norėdama žaisti su antonimais gražu-baisu. Iš tolo darbas atrodo kaip gėlynas, tik priėjus arčiau pamatai, kad gražiosios orchidėjos kažkuo panašios į žmogaus kūno organus, jų raudonai-rožinė spalva primena žalią mėsą, o tarp žiedų slepiasi užsimaskavę, grobuonis primenantys antropomorfai. Kūrinys buvo apie pasąmoninį nerimą, sapnuose užkoduotas baimes, šiuo atveju, onkologinė tema artimoje aplinkoje“, – pasakojo autorė.
Agnės Šemberaitės kūrinys „Mimikrija“. / Organizatorių nuotr.
Svarbu paminėti, kad tai jau antrasis bienalės apdovanojimas, skirtas lietuvių autorėms. 2018 m. renginyje bronzą pelnė keramikė Rūta Šipalytė.
Paroda Rygoje, pristatanti septynis lietuvius
Skirtingų Latvijos meno muziejų organizuojama bienalė pasižymi plačia renginių programos įvairove. Be pagrindinės bienalės „MARTINSONS AWARD 2021“ ekspozicijos Marko Rothko meno centre Daugpilyje žiūrovai kviečiami nuvykti ir į Rygą.
Būtent šalies sostinėje, Dekoratyviojo meno ir dizaino muziejuje iki spalio 3 d. pristatoma kuratorinė Baltijos šalių šiuolaikinę keramiką reprezentuojanti paroda CREO ERGO SUM. Į ją pakviesti vos 19 autorių, o 7 iš jų – lietuviai (Izroildžon Baroti, E. Einikytė-Narkevičienė, Monika Gedrimaitė, Milena Pirštelienė, Egidijus Radvenskas, A. Šemberaitė ir Rūta Šipalytė).
Vieno iš parodos kuratorių, Aivaro Baranovskio teigimu, istoriškai keramika buvo itin stipri Baltijos regione. Pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas šia medija ypatingai išaugęs. Keramikos menas išlaiko stiprias pozicijas bei yra reguliariai pristatomas įvairiuose vaizduojamojo meno projektuose.
„Pavyzdžiui, 2019 m. estai Venecijos bienalėje pristatė ambicingą menininko Kris Lemsalu keramikos instaliaciją, o savo ruožtu Latviją ne už ilgo su porceliano kūriniais atstovaus duetas Skuja Braden (Latvija / JAV)“, – apie CREO ERGO SUM kontekstą anotacijoje rašė kuratorius.
D. Grodzs nuotr.
Tarptautinėje parodoje CREO ERGO SUM pristatomi vienų garsiausių trijų šalių menininkų kūryba, šiuo metu aktyviai dirbančių Baltijos šalyse. Ekspozicijos keramikai skiriasi stilistiškai, reprezentuoja skirtingas kartas. Nepaisant to, juos jungia atkaklus eksperimentavimas tiek su keramikos meno technologijomis, tiek su estetine raiška, idėjiniu turiniu. Ekspozicijoje apžvelgiama ir dabartinės keramikos situacija šiuolaikinės globalizacijos kontekste.
Negalintiems aplankyti bienalės parodų Latvijoje – išskirtinė proga Lietuvoje. Žiūrovai kviečiami į Panevėžio miesto dailės galeriją, kurioje iki rugsėjo 25 d. atidaryta paroda „PĒTERIS MARTINSONS. FORMOS IR LINIJOS”. Ekspozicijoje pristatomi garsiausio pastarojo šimtmečio latvių keramiko kūriniai (1978–1999 m. laikotarpio), atvežti iš Marko Rothko meno centro kolekcijos.
E. Einikytės-Narkevičienės paroda „One Size“
III-oji tarptautinė Latvijos keramikos bienalė nėra vienintelis svarbus įvykis lietuviams Latvijoje. Dar prieš kelias savaites Daugpilyje žiūrovai galėjo aplankyti ir keramikės E. Einikytės-Narkevičienės parodą „One Size“. Ekspozicija, pandemijos laikotarpiu veikusi nuo 2020 m. lapkričio tituluojama kaip ilgiausiai veikusi paroda Marko Rothko meno centre.
Įvairių tarptautinių ir vietinių parodų nugalėtoja E. Einikytė-Narkevičienė Latvijoje suorganizuoti personalinę parodą buvo pakviesta dar 2019 m. Keramikos autorė garsėja itin plastiškomis, organines abstrakcijas primenančiomis žmonių skulptūromis. Tarsi šiuolaikiškai interpretuodama baroko filosofiją, menininkė jungia minimalistinę kūno formą su ekspresyviu judesiu bei egzistencializmu. Per neverbalinę kalbą, saikingus simbolius perteikia vidinį žmogaus dramatizmą, nuolatos veikiamą aplinkos, kurioje gyvena.
Eglės Einikytės paroda „One Size“. / V. Antanavičiūtės nuotr.
„Vienoje iš savo naujausių skulptūrinių kompozicijų, „One Size“ žmogų sugretinau su plastilino gabalėliu. Išoriškai jie panašūs tik pradinėje stadijoje – kol guli nepaliesti dėžutėje. Visi lygūs ir tvarkingi, skiriasi tik spalva. Žmogus kaip ir plastilinas yra labai plastiškas, jį galima lengvai deformuoti ir pažeisti. Jis lengvai perima aplinkos poveikį, atspindi jį. Tai man primena grūdų saują. Sėklos nesiskiria viena nuo kitos, kol nepapuola į dirvą. Į gyvenimą“, – pasakojo menininkė.
Autorės teigimu, aplinkos poveikį žmogui ji siekė perteikti per plastikos kalbą, deformaciją, kontrastą ir spalvą. Pastaroji tampa ypač svarbi dabartinėje kūryboje.
„Simboliška, kad buvau pakviesta suorganizuoti personalinę parodą būtent Marko Rothko centre, nes jis man padarė didelę įtaką spalvos pajutimui, spalviniams deriniams. 2017-aisiais metais reziduodama Marko Rothko centre labai daug laiko praleidau su jo kūryba. Ypatingi man buvo ir iš naujo atrasti jo tekstai, kurie nukreipia ne tik į vizualų, bet ir į gilesnį meno suvokimą“, – apie inspiracijas kalbėjo keramikė.
Nors E. Einikytės-Narkevičienės paroda pasibaigė ir netrukus sugrįš į Lietuvą, žiūrovai kviečiami po buvusią „One Size“ ekspoziciją Marko Rothko centre pasivaikščioti virtualiai žemiau pateiktame nuotraukų reportaže.
