„Per NATO viršūnių susitikimą tikriausiai nebūsiu Lietuvoje. Esame susiplanavę kelionę. Tai, manau, susiję ir su NATO, nes kaip ir per bet kokį tarptautinį renginį, uždarys gatves. Taip buvo ir tada, kai Lietuvoje lankėsi JAV prezidentas George W. Bushas. Vilniuje  tikrai bus truputį nejauku, dar labiau, manau, sustiprinta apsauga“, – sakė kalbintas vilnietis.

„Jeigu reikia, išvažiuosime. Man tinka toks variantas“, – teigė kitas pašnekovas, paklaustas, ką mano apie valdžios rekomendacijas gyventojams per NATO viršūnių susitikimą laikinai apleisti sostinę.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tuo metu atostogausiu, tad vargu, ar stebėsiu, ar būsiu kamščiuose“, – antrino vyras.

„Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia“, – trumpai drūtai rėžė užkalbintas praeivis.

Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia.

 

Liepos 11–12 dienos daugeliui LNK kalbintų vilniečių – dar labai tolima data. Vieni sakė, kad tuo metu atostogaus, kiti – liks mieste, o treti gal ir kur nors pabėgs, kaip ir pataria miesto meras.

Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė sakė, kad žmonių suaktyvėjimo ir domėjimosi kaimo sodybomis kol kas nestebi.

– Vilniečiai neskuba rezervuoti vietų kaimo turizmo sodybose?

– Kadangi išpuola darbo dienos, tad tų užklausų nesulaukėme. Pas mus dažniausiai išankstinės užklauso yra savaitgaliams, bet mes vis tiek jau pasiruošę „darbostogoms“. Nuo karantino laikų turime gerą interneto ryšį. Tad visiems, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, irgi pabėgti į kaimą.

– O apskritai kalbant apie atostogas, ar vasarai jau yra užsakomos sodybos?

– Labai džiugu, kad šiemet mes jau sugrįžtame į priešpandeminį laikotarpį, t. y. kad žmonių įpročiai sugrįžta į įprastas vėžes. Per pandemiją ar prasidėjus karui Ukrainoje, žmonės gyveno nežinomybėje ir užsakydavo sodybas paskutinę minutę. Viskas buvo labai išsiderinę, tačiau šiemet mes jau matome, kad ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiams sodybos užsakomos iš anksto.

– Jeigu vertinant procentais, kiek tų sodybų jau užsakyta?

– Na, tikslių skaičių mes kol kas neturime, bet faktas, kad liepos ir rugpjūčio savaitgaliams daugelis sodybų – jau užimtos. Aišku, turime dar daug vietų darbo dienomis. Ir ypač per NATO viršūnių susitikimą.

– Kiek sodybų vienija jūsų asociacija?

– Mūsų asociacijai dabar priklauso apie keturi šimtai sodybų. Na, o kiek apskritai Lietuvoje yra sodybų, sudėtinga būtų paskaičiuoti? Prieš tai esu žiūrėjusi statistiką. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, buvo skaičiuojama apie 800 sodybų. Po pandemijos – jau apie 1300 sodybų. Tačiau tai nėra susiję su tuo, kad jų kuriasi vis daugiau. Tiesiog valdžia sugriežtino kaimo turizmo sodybų kontrolę. Tos, kurios anksčiau dirbo šešėlyje, dabar buvo priverstos užsiregistruoti ir mokėti mokesčius.

Šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos.

 

– Kokiuose Lietuvos kraštuose daugiausiai telkiasi turizmo sodybos? Gal – labiau ežeringuose?

– Mes esame pastebėję, kad klientas nelinkęs važiuoti toliau kaip 100 km nuo savo miesto. Ypač pastaruoju metu, esant tokioms degalų kainoms. Tad didžioji dalis sodybų ir koncentruojasi aplink didžiuosius Lietuvos miestus, kažkur 100 km spinduliu. Labai augantis turizmo regionas yra Dzūkija, t. y. Dzūkijos miškai ir nacionalinis parkas. Taip pat – ežerengi kraštai.

– Kokias paslaugas dabar siūlo kaimo turizmo sodybos? Anksčiau žmonėms tai asocijavosi su pirtimi, kubilu ir lauko kepsniais. Ar kas nors pasikeitė?

– Pirmiausiai, kaimo turizmas yra apgyvendinimas, apsistojimas kaime pas ūkininkus. Pastebėjome, kad dabar labai keičiasi kaimo turizmo klientas. Jeigu anksčiau jam užtekdavo pagulėti prie ežerėlio ir išsikepti šašlykų, dabar jau klientas nori daugiau paslaugų, komforto ir ypač laisvalaikio pramogų. Labiausiai sudomina įvairios edukacijos ir degustacijos.

– Kaip kaimo turizmo verslą paveikė infliacija?

– Paveikė, ypač praeitais metais. Kainos augoą 10–20 proc. Tam labiausiai turėjo įtakos pakilusios elektros ir paslaugų kainos – visos sąnaudos labai išaugo. Tačiau šiemet sodybų šeimininkai neplanuoja smarkiai kelti kainų.

– Kokia vidutiniška yra paros kaina?

– Na, kaimo turizmas tuo ir geras, kad kainos labai įvairios ir kiekvienas gali rasti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, dviejų gandrų turizmo sodyboje galima pernakvoti ir už 10–15 eurų, na, o  keturių ar penkių gandrų sodyboje už naktį teks pakloti ir 70 ar 80 eurų. Jeigu imtume vidurkį, tai būtų 25–30 eurų žmogui už parą. Norėčiau tuo pačiu pristatyti, kad šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos. Visi atveria vartus ir kviečia žmones išbandyti įvairias edukacijas ar degustacijas. Pavyzdžiui, pajodinėti arkliukais, lipdyti iš molio ir su didele nuolaida apsistoti sodybose.

„Dabar yra kur kas blogiau (nei per pirmąjį karantiną – ELTA) dėl apribojimo vykti į kitą savivaldybę. Nes kaimo turizmo sodybos dažniausiai yra rajonuose, miškuose, ne didžiųjų miestų savivaldybėse. O mūsų pagrindiniai klientai yra iš didžiųjų miestų, todėl tas judėjimo ribojimas labai trukdo atvykti žmonėms ilsėtis.

Jie negali net saviizoliacijai atvykti. Mes vis prašome Vyriausybės, kad bent jau viena šeima apsistoti atskirai viename namelyje galėtų atvykti“, – „LRT Radijui“ šeštadienį sakė A. Vaitkuvienė.

Ji pažymėjo, kad Vyriausybė kol kas nepateikė informacijos apie tai, kada būtų galima tikėtis švelnesnių karantino ribojimų taikymo sodyboms.

„Kol kas skirtingos Vyriausybės institucijos skirtingas datas nustato. Bet mes turime tokių švenčių, kurios numatytos balandžio mėnesį, tai dėl jų kol kas nėra aišku. Jeigu vis tik negalėsime (jų rengti – ELTA), jos bus perkeliamos į rudenį. Tuomet sezonas išsitęs į rudens mėnesius, kaip tai atsitiko pernai, ir buvo puikus spalis“, – sakė ji.

„Labai tikimės, kad bus darbingi metai,  (...) ir kad Vyriausybė palaipsniui didins žmonių šventėse skaičių“, – pridūrė A. Vaitkuvienė.

„Buvo prognozuotas auksinis (vasaros – ELTA) sezonas, o buvo jis toks pat arba prastesnis negu 2019 metų sezonas. Daugelis didžiųjų sodybų, kurios priima svečius iš užsienio, kurios organizuoja verslo renginius, šeimos šventes, dirbo tik 80 proc. pajėgumu arba dar mažiau. Dėl to kaimo turizme vasaros sezonas nebuvo auksinis“, – Eltai teigė A. Vaitkuvienė.

Anot jos, situaciją gelbėjo dėl priemonės „Atostogos medikams“ prasitęsęs sezonas.

„Visgi sezonas šiemet prasitęsė programos medikams pagalba. Dabar ir ne sezono metu sodybos dirba, priima dažniausiai medikus arba draugų kompanijas, nes žmonės nori pabūti gamtoje“, – tikino ji.

A. Vaitkuvienė taip pat teigė, kad paskelbus antrąjį visuotinį karantiną, pasipylė užklausos norinčiųjų praleisti karantiną kaimo sodybose.

„Paskelbus karantiną mes pradėjome gauti užklausas dėl namelių šeimai savaitgaliui ar keturioms dienoms. Žmonės supranta, kad reikės užsidaryti, ir bent kurį laiką geriau užsidaryti namelyje miške, kaimo turizmo sodyboje.

Žmonės supranta, kad reikės užsidaryti, ir bent kurį laiką geriau užsidaryti namelyje miške, kaimo turizmo sodyboje.

(Užsakymų smukimo – ELTA) nėra, nes prisidėjo papildomos priemonės, prisidėjo tai, kad vis tik žmonės nori pabėgti iš miesto. Kol dar nebuvo paskelbtas karantinas, pagrinde atostogavo tik medikai, paskelbus pasipylė užklausos žmonių, ieškančių kur praleisti karantino laiką. Tai labai susiję su tuo, kad vaikai neina į mokyklą, nes kai jie eina, visi būna mieste, o kai prasideda nuotolinis mokymas – tada galima savaitę praleisti ir kaime“, – tikino ji, pridurdama, kad situacija lapkričio mėnesį labai panaši į tą patį laikotarpį pernai.

Kalbėdama apie kaimo sodybų užsakymus Naujųjų metų šventei, A. Vaitkuvienė sakė, kad daugelis sodybų jau užsakytos.

„Iki karantino paskelbimo žmonės aktyviai ieškojo sodybų naujiems metams. Labai daug sodybų jau užsakyta, pasirašytos sutartys. Nors nėra aiškumo, visi vis tiek žmonės nori susirinkti. Juolab, kad visos sutartys yra kliento labui – jei jau bus visiškai negalima (susiburti – ELTA), tai bus grąžinami rezervacijos mokesčiai“, – Eltai kalbėjo ji.

Visgi LKTA vadovė pabrėžė, kad finansiškai šiuo metu kenčia didelės sodybos ir kad šioms ypač reikalinga darbuotojų išlaikymo subsidija, kadangi šios sodybos dažnai yra vienintelis darbdavys kaimo regione.

„Reikia atskirti du dalykus. Yra mažos sodybėlės ramiam poilsiui, kur dažniausiai dirba tik patys šeimininkai, ir  yra didelės sodybos, kompleksai, kurie turi keletą namelių, veikiančią kavinę, dar kitų paslaugų. Pastarosios sodybos turi daug darbuotojų ir veikia visą laiką. Tai šios didelės sodybos tikrai susiduria su lėšų trūkumu, jos nesukaupia pinigų, kuriuos sukaupdavo ne sezono laikui. Tad darbuotojų išlaikymo subsidija tikrai labai reikalinga, nes sodybos dažnai yra vienintelis darbdavys kaimo regione“, – tikino A. Vaitkuvienė.

ELTA primena, kad Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat apsispręsta dėl papildomų ribojimų jo metu.