Galutiniame pareiškime po šeštadienį įvykusio susitikimo net neužsimenama apie anglis, kurios yra pagrindinis pasaulinio atšilimo sukėlėjas.
Šiemet G-20 pirmininkaujanti Indija sakė, kad kai kurios narės pabrėžė, jog svarbu siekti „palaipsniui mažinti iškastinio kuro naudojimą, atsižvelgiant į įvairias nacionalines aplinkybes“.
Tačiau „kiti buvo kitokios nuomonės šiuo klausimu, kad mažinimo ir šalinimo technologijos padės išspręsti šias problemas“, pridūrė ji.
Prancūzijos pereinamojo laikotarpio energetikos transformacijos ministrė sekmadienį pirštu parodė į Rusiją.
„Labai apgailestauju, kad šio susitikimo pabaigoje nebuvo priimta bendra deklaracija, visų pirma dėl Rusijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer).
Labai apgailestauju, kad šio susitikimo pabaigoje nebuvo priimta bendra deklaracija, visų pirma dėl Rusijos.
G-20 nepavyko susitarti dėl veiksmų plano, nors Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai gegužę Hirošimoje susitarė „paspartinti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą“.
Šią savaitę pagrindinių Europos Sąjungos ekonomikų, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, ir kai kurių pažeidžiamiausių salų valstybių koalicija paragino turtingų valstybių G-20 grupę paspartinti planus pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį ir palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. „Žmonija negali sau leisti delsti“, – sakė ji.
Tačiau daugelis besivystančių šalių tvirtina, kad išsivysčiusios Vakarų šalys, daug seniau teršiančios aplinką ir gaminančios šiltnamio efektą sukeliančias dujas, turi mokėti daugiau.
Jos tvirtina, kad bet kokiam perėjimui reikia didžiulio kapitalo ir naujų technologijų, o taršaus kuro atsisakymas be įperkamų alternatyvų pasmerks daugybę šių šalių gyventojų skurdui.
