„Lygių galimybių kontrolierės sprendimai kaip ombudsmenės sprendimai šiandien yra skundžiami teismui, ir tai nėra normalu. Aš manau, kad lygios galimybės ir lygios teisės turėtų būti taikomos visiems ombudsmenams, todėl suvienodinimas teisės aktų, kad sprendimai visų ombudsmenų teismui nebūtų skundžiami, turėtų būti“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime pristatydama praėjusių metų veiklos ataskaitą sakė kontrolierė.

Anot jos, situacija, kai tarnyba dalyvavo 41 teisminiame procese dėl kontrolieriaus sprendimų, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, yra ydinga.

„Mes dėl šios situacijos kreipėmės į Žmogaus teisių komitetą ir dėsime visas pastangas, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai nebūtų skundžiami teismui, nes jie nesukelia teisinių pasekmių ir yra rekomendacinio pobūdžio“, – teigė kontrolierė.

Lygių galimybių kontrolierės sprendimai kaip ombudsmenės sprendimai šiandien yra skundžiami teismui, ir tai nėra normalu.

Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dėl galimos diskriminacijos  gauti 944 kreipimaisi, iš jų 187 skundai, 644 paklausimai ir 113 pasiteiravimų per socialinį tinklą „Facebook“, t. y. 15 kreipimųsi daugiau nei 2019 metais.

„Iš viso praėjusiais metais į tarnybą kreipėsi beveik 900 asmenų raštu ir virš 700 asmenų kreipėsi žodžiu dėl konsultacijų atvykus į tarnybą arba telefonu. Kreipimųsi skaičius šiek tiek auga, bet keičiasi skaičiai pagal kreipimųsi rūšis. Matome, kad skundų šiek tiek mažėja, tačiau konsultacijos ir kiti išvadų gavimo būdai, t. y. paklausimai, jų yra daugiau“, – per spaudos konferenciją sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis.

Daugiausia skundų – dėl diskriminacijos lyties pagrindu

Kaip ir kasmet, pernai metais į tarnybą daugiausia – 242 – kartų kreiptasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, tai sudaro beveik 26 proc. visų kreipimųsi, negalios pagrindu – 123 kartus (13 proc.), amžiaus pagrindu – 121 kartą (12,8 proc.).

Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais kreiptasi gerokai mažiau: dėl tautybės – 33 kartus, dėl socialinės padėties – 30 kartų, dėl lytinės orientacijos – 20 kartų, dėl pilietybės – 18 kartų, dėl įsitikinimų ar pažiūrų – 12 kartų.

Į kontrolierių pareiškėjai dažniausiai kreipėsi dėl galimos diskriminacijos darbo santykių (224 kreipimaisi), valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos (221 kreipimaisi), vartotojų teisių apsaugos (196 kreipimaisi) srityse.

2020 metais į tarnybą dažniausiai kreipėsi fiziniai asmenys. 43 proc. pareiškėjų buvo moterys, 28 proc. – vyrai, juridiniai asmenys sudarė 27 proc. pareiškėjų, anoniminiai pareiškėjai – 3 procentai.

Nustatyti 37 lygių galimybių pažeidimo atvejai

Atlikus tyrimus dėl galimos diskriminacijos, pernai nustatyti 37 lygių galimybių pažeidimo atvejai.

Nustačiusi pažeidimus, kontrolierė 15 kartų siūlė nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, panaikinti arba pakeisti administracinį aktą arba sprendimą, susijusį su lygių galimybių pažeidimu.

Dešimt asmenų buvo įspėti; 12 atvejų lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai  nutraukti arba diskriminaciją įtvirtinantis administracinis aktas buvo pakeistas geranoriškai, dar nebaigus atliekamo tyrimo. Vieną kartą, nustačius galimų nusikalstamos veikos požymių, tyrimo medžiaga buvo perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Apie tai ji ketvirtadienį pranešė susitikusi su dabartine kontroliere Agneta Skardžiuviene.

„Susitikimo metu Seimo pirmininkė padėkojo Agnetai Skardžiuvienei už nuveiktą darbą ir informavo, kad ketina teikti naują Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovo kandidatūrą“, – BNS sakė Seimo vadovės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Anot jo, kandidatą į šią pareigybę V. Čmilytė-Nielsen pristatys artimiausiu metu.

A. Skardžiuvienė (buvusi Lobačevskytė) lygių galimybių kontroliere paskirta 2015 metų birželį tuometinės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymu.

Jos kadencija baigėsi pernai birželį, tačiau nauja kandidatūra parlamentui nebuvo pateikta.

Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.

Nutartis neskundžiama

KMP viešojoje erdvėje ne kartą buvo atakuota Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir politikų, nes 1974 m. pastatytas Šilainių padalinio pastatas, esantis Aleksote, nepritaikytas neįgaliesiems.

Poliklinikos atstovai iš pradžių pateikė dokumentus, o gegužę įrengė pandusą neįgaliesiems, tačiau tai nesudomino Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės. Jos tarnyba kreipėsi į teismą. Vienos instancijos teismas buvo pritaręs tarnybai, tačiau vėliau ne kartą nuspręsta, kad kontrolierė buvo neteisi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nustatė, o rugsėjo viduryje pasisakė pakartotinai, kad tai nėra pacientų diskriminacija. Ši nutartis neskundžiama.

LVAT atkreipė dėmesį, kad poliklinika įsikūrusi sename pastate, o "besąlygiškas reikalavimas pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams turi būti vykdomas, kai šie pastatai yra statomi, rekonstruojami, remontuojami arba keičiama statinių paskirtis".

"Tokiais atvejais privalu vadovautis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais. Vienas tokių reikalavimų – pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad žmonėms su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų; jei prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas nustatytų dydžių pandusas", – atkreipė dėmesį KMP vyriausioji teisės specialistė Renalda Kablytė.

Pasak teismo, poliklinikos administracija neturėjo tikslo diskriminuoti pacientų su negalia, be to, buvo planuojama pastato rekonstrukcija.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pritaikė dar pavasarį

KMP vadovas Paulius Kibiša "Kauno dienai" teigė, kad tokio teismo nutarimo ir tikėjosi. "Dar prieš kontrolierei kreipiantis į teismą, buvome pradėję ruošti paraišką finansavimui gauti ir pastatą padaryti prieinamą neįgaliesiems, tai aiškiai raštu buvome išdėstę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Visa tai, ką planavome, jau yra įgyvendinta – pastatas pritaikytas", – kalbėjo P.Kibiša.

Kai paskutinį kartą kontrolierė kreipėsi į teismą ir siekė bylinėtis toliau, KMP Aleksoto padalinys jau buvo spėtas pritaikyti neįgaliesiems.

"Džiaugiamės pranešdami, kad įgyvendinant ES projektą "Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas", Kauno miesto poliklinikos Aleksoto poskyryje įrengta nauja įvaža neįgaliesiems su judėjimo negalia, neįgaliųjų tualeto patalpa, atlikti įėjimo į pastatą rekonstrukcijos darbai bei atlikti remonto darbai, užtikrinantys laisvą judėjimą neįgaliesiems pirmame aukšte. Remonto darbai atlikti Europos regioninės plėtros fondo ir Kauno miesto poliklinikos lėšomis", – šių metų gegužę paskelbė poliklinika savo tinklalapyje.

Nagrinės iš naujo

Kontrolierė A.Skardžiuvienė "Kauno dienai" komentavo, kad tarnyba ėmėsi iš naujo nagrinėti nukentėjusio asmens skundą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu.

"LVAT nepaneigė diskriminacijos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Aleksoto Šeimos sveikatos priežiūros poskyryje fakto. Pažymime, kad Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo prieš dešimt metų, skelbiama, kad visos konvencijos šalys "imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse". Ši nuostata apima pastatus, kelius, transporto priemones bei kitus vidaus ir lauko objektus, įskaitant mokyklas, būstus, medicinos įstaigas ir darbo vietas. Todėl, pagal konvenciją, pastatų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, neprieinamumas laikomas žmonių su negalia diskriminacija", – komentarą atsiuntė A.Skardžiuvienė.

Lygių galimybių kontrolierė kritikavo teismo sprendimą, esą jis "sukėlė žmogaus teisių srityje dirbančių teisininkų nerimą ir jie kreipėsi į tarnybą dėl šio sprendimo galimo prieštaravimo nusistovėjusiai teismų praktikai."

Itin ydinga kontrolierės praktika yra savaip interpretuoti LVAT sprendimą ir kurti poliklinikos, kaip toliau diskriminuojančios įstaigos, įvaizdį.

"Visuomeninių pastatų neprieinamumas yra viena opiausių problemų, apribojančių žmonių su negalia galimybes gauti visuomenines (sveikatos apsaugos, kultūros, pašto ir kt.) paslaugas, todėl yra laikomas netiesioginės diskriminacijos apraiška. Dėl to ir nusprendėme prašyti atnaujinti bylinėjimosi procesą. Deja, minėtas tarnybos prašymas nebuvo tenkintas. Nors esame tikri, kad naujai formuojama teismų praktika gali neigiamai paveikti teisinę žmonių su negalia apsaugą", – teigė A.Skardžiuvienė.

Ar tikslinga tęsti bylinėjimąsi dėl objekto, kuris jau yra pritaikytas neįgaliesiems?

"Džiaugiamės, kad poliklinikos pastatas pagaliau yra prieinamas žmonėms su judėjimo negalia. Tačiau LVAT sprendimu tarnyba įpareigota papildomai patikrinti 2018 m. skundą pateikusio asmens galimos diskriminacijos faktą", – toliau kartojo kontrolierė.

Įvaža neįgaliesiems į polikliniką jau senokai įrengta, bet Lygių galimybių tarnyba savo tyrimo nenutraukia. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Stebina interpretacijos

Tokie Lygių galimybių kontrolierės pareiškimai nustebino KMP vyriausiąją teisės specialistę R.Kablytę.

"Itin ydinga kontrolierės praktika yra savaip interpretuoti LVAT sprendimą ir kurti poliklinikos, kaip toliau diskriminuojančios įstaigos, įvaizdį. Pabrėžtina, kad LVAT sprendimas panaikino neteisėtą Kontrolierės 2018 08 08 sprendimą, t.y. išnyko bet koks teisinis pagrindas polikliniką laikyti diskriminuojančiu neįgaliuosius subjektu", – pastebėjo teisininkė.

Ji atkreipė dėmesį, jog kontrolierė toliau viešai platina melagingus pareiškimus, kad LVAT esą leido toliau diskriminuoti neįgaliuosius arba "LVAT nepaneigė diskriminacijos Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Aleksoto Šeimos sveikatos priežiūros poskyryje fakto".

"Savo pasisakymais kontrolierė kritikuoja aukščiausios teisminės institucijos priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą, tokiu būdu instituciniu lygmeniu kvestionuodama teisinės valstybės ir teisės viršenybės principus", – stebėjosi KMP teisininkė.

„Vyresnio amžiaus žmonės prekybos vietose tokias rekomendacijas supranta kaip jų nepageidavimą. Tuomet jiems kyla klausimas: „O kada gi aš galiu lankytis?“ Verslo atstovai neturėtų aklai perkelti valdžios rekomendacijų, o jas pateikti taip, kad jos nežeistų žmonių“, – BNS trečiadienį sakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Anot jos, šiuo metu matomos tendencijos, kai vyresnio amžiaus asmenys susiduria su nepagrįstais ribojimais ir priešiškumu, gali suformuoti ilgalaikę šių žmonių socialinę atskirtį ir paskatinti stereotipines visuomenės nuostatas apie vyresnių žmonių ligotumą, pažeidžiamumą ir netinkamumą dalyvauti socialiniame gyvenime.

Vyresnio amžiaus žmonės prekybos vietose tokias rekomendacijas supranta kaip jų nepageidavimą.

A. Skardžiuvienė taip pat pažymi, jog dėl tokių rekomendacijų tarnyba pastaruoju metu sulaukia keliskart daugiau negu įprastai gyventojų kreipimųsi.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymuose dėl viešųjų paslaugų teikimo sąlygų yra įpareigojimas, jog šiose įstaigose, pavyzdžiui, maitinimo vietose, lankytojams gerai matomoje vietoje turi būti pateikiama informacija, kad jose nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims, esantiems vyresnio nei 60 metų amžiaus arba sergantiems lėtinėmis ligomis.

Paaiškėjus, kad kai kurie verslininkai šią rekomendaciją traktuoja kaip draudimą ir nenori pagyvenusių žmonių aptarnauti, premjeras Saulius Skvernelis žada persvarstyti esamą tvarką, tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pabrėžia, kad ji skirta apsaugoti rizikos grupės asmenis.

Ragina verslininkus pateikti alternatyvas

Pasirodžius informacijai apie atvejus, kai senjorai įstaigose neaptarnaujami, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įspėja, jog paslaugų teikėjai ir prekybininkai negali riboti paslaugų teikimo vyresnio amžiaus žmonėms, nes toks elgesys gali būti laikomas diskriminacija dėl amžiaus.

„Draudimas lankytis parduotuvėse, kavinėse, įsigyti prekes, gaminius ar paslaugas vyresnio amžiaus asmenims vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Lygių galimybių įstatymui, draudžiančiam diskriminaciją dėl amžiaus ne tik vartotojų teisių apsaugos srityje, bet ir darbo santykiuose ar kitose srityse“, – teigė lygių galimybių kontrolierė.

Tarnybos teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis BNS sakė, jog teisiškai pažeidimu laikomi tie atvejai, kai asmenims pateikiama ne rekomendacija, o draudimas.

„Kai jau nurodoma, kad paslaugos nebus teikiamos, draudžiama įeiti, draudžiama gauti paslaugas ir įsigyti prekes, jau tai įgyja požymius Lygių galimybių įstatymo pažeidimo“, – kalbėjo jis.

„Jeigu tai rekomendacinio pobūdžio užrašas, kuris galbūt galėtų žeisti vyresnius asmenis šiek tiek, tai nebūtų Kontrolieriaus tarnybos kompetencija“, – pridūrė V. Muliuolis.

Vis dėlto A. Skardžiuvienė sako, kad verslininkų rekomendacija vyresnio amžiaus asmenims nesilankyti jų prekybos ar paslaugų teikimo vietose, nors ir nesukelia neigiamų teisinių pasekmių, yra neetiška ir nekorektiška, nes kartu nepateikiamos alternatyvos.

Anot jos, atkreipti dėmesį į vyresnių žmonių diskriminaciją ragina ir Jungtinės Tautos – prieš keletą savaičių išleistame dokumente rašoma, kad karantino priemonės gali sukelti tokias pasekmes kaip į vyresnius asmenis nukreipta diskriminacija, neapykantos kalba viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose.

Verslas siūlo atsisakyti reikalavimo skelbti informaciją įstaigose

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, daugiau nei pusšimčio restoranų ir kavinių šalyje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis teigia neigiamai vertinantis atvejus, kai verslininkai apskritai uždraudžia jų parduotuvėse, kavinėse ar kitose įstaigose lankytis vyresnio amžiaus žmonėms.

„Vienas dalykas, kai pats savininkas taip sugalvoja, tačiau kai yra didelis personalas, pavyzdžiui, pas mus yra tūkstantis žmonių, tai kažkas vienas savaip gali interpretuoti. Bet kokiu atveju, mes visą laiką esame prieš diskriminaciją“, – BNS sakė jis.

Reaguodamas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kritiką, G. Balnis sako, kad verslai karantino metu susiduria su problemomis, todėl perkeldami valdžios rekomendacijas nespėja jų pritaikyti realiai situacijai.

Be to, pasak jo, valdžia galėtų atsisakyti reikalavimo, jog prekybos ar paslaugų vietose lankytojams gerai matomoje vietoje turėtų būti pateikta informacija, kad šiose vietose nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims.

„Užtektų ir bendros valdžios rekomendacijos“, – kalbėjo G. Balnis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė BNS sakė, kad kai kurios prekybos vietos stengiasi šią problemą spręsti rekomendacijoms sudarydamos alternatyvą – pavyzdžiui, paskiriant kasą senjorams, nurodant laiką, kada jie yra labiau laukiami.

„Tai buvo atskirų tinklų priimti vidiniai sprendimai“, – teigė ji.

Premjeras svarsto peržiūrėti formuluotes

Trečiadienį spaudos konferencijoje premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad „jokio diskriminavimo negali būti“.

„Visi mūsų visuomenės nariai, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų ar kokia jų sveikatos būklė, dalyvauja ir dalyvaus pilname mūsų valstybės gyvenime, darbo rinkoje. Negali būti jokio pagrindo diskriminuoti nei darbdaviui, nei renginio organizatoriui“, – sakė jis.

S. Skvernelio teigimu, valdžios teikiamos rekomendacijos „galbūt (...) yra vertinamos, suprantamos ar interpretuojamos įvairiai“, todėl jos galėtų būti peržiūrėtos.

„Matyt, mes keisime tą formą. Mes tiesiog įspėjame tuos žmones, kurie turi didesnę galimybę ne tik užsikrėsti virusu, bet ir po to turėti sunkias sveikatai pasekmes“, – kalbėjo premjeras. 

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tokios rekomendacijos teiktos siekiant apsaugoti vyresnio amžiaus žmones. 

„Tai nėra kažkokia prievolė ar nurodymas neįleisti kažkur arba išvaryti ką nors iš darbo, diskriminuojant pagal amžių. Bet šitos rekomendacijos buvo teikiamos dėl labai vienos paprastos priežasties: žmonėms, kurie yra šešiasdešimties ar vyresnio amžiaus arba turi sunkių lėtinių ligų, tokių kaip onkologiniai susirgimai, tikimybė užsikrėtus COVID-19 numirti nuo šitos ligos komplikacijų yra ženkliai didesnė“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo ministras.

„Tai jokiais būdais nereiškia, kad mes laikome pačius senjorus kokiu nors padidintu rizikos kitai visuomenės daliai šaltiniu, anaiptol. Tikslas buvo ir yra saugoti šitą visuomenės grupę“, – pridūrė jis.

Bankas pažeidė Lygių galimybių įstatymą, numatantį, kad visiems klientams, nepaisant jų amžiaus, paslaugos turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis, pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Pasak „Luminor“ banko Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovės Giedrės Bielskytės, bankas ketina pakeisti kelionių draudimo paslaugos taisykles.

„Kartu su draudimo partneriu šiuo metu peržiūrime mūsų teikiamas paslaugas, todėl kelionių draudimo paslauga per mėnesį bus pakeista taip, kad ja galėtų pasinaudoti visi mūsų klientai nepaisant jų amžiaus“, – komentare BNS nurodė G. Bielskytė.

Tyrimą kontrolierė pradėjo gavusi 78-erių metų pareiškėjo skundą. Jis teigė, kad „Luminor“ bankas pagamino jam kreditinę kortelę, tačiau nesuteikė visų kortelių savininkams skirtų paslaugų – informavo, jog jo nedraus kelionių draudimu. Kelionių draudimas taikomas kaip papildoma nauda kreditinės kortelės savininkui.

„Luminor“ kredito kortelių savininkams teikiamo kelionių draudimo sąlygose yra numatyta, kad jos negalioja vyresniems nei 75 metų amžiaus asmenims.

A. Skardžiuvienės teigimu, amžius negali būti lemiamas veiksnys, apribojantis vyresnių asmenų teisę gauti kelionių draudimo paslaugas. Pasak jos, vyresniems žmonėms gali būti atliekamas papildomas rizikos vertinimas, susijęs su individualia asmens sveikatos būkle.

„Negalima tiesiog atsisakyti suteikti paslaugas neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su kliento poreikiais ir galimybėmis. Dabar situacija tokia, kad vyresni klientai, įsigiję kreditinę kortelę už tokią pat sumą kaip ir visi, negauna viso paslaugų paketo“, – pranešime sakė A. Skardžiuvienė.

Kontrolierė kreipėsi į „Luminor“ banką siūlydama nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir į Lietuvos banko priežiūros tarnybą dėl vyresnių žmonių teisių apsaugos bankų veikloje. 

„Daugiausia kreipimųsi sulaukta dėl galimų pažeidimų darbo santykių (28 proc.) ir vartotojų teisių apsaugos srityse (22 proc.), mažiausia - švietimo srityje (2 proc.). 35 tyrimus kontrolierė pradėjo savo iniciatyva. Moterys kreipėsi šiek tiek dažniau nei vyrai (39 proc. ir 30 proc. atitinkamai). Ženkliai padaugėjo įmonių ir organizacijų atstovų kreipimųsi dėl konsultacijų, kaip praktiškai įgyvendinti lygias galimybes“, - rašoma pranešime.

Tarnybos ataskaitoje teigiama, kad pernai buvo nustatyti 63 lygių galimybių pažeidimai. Daugiausia pažeidimų lygių galimybių kontrolierė užfiksavo vartotojų teisių apsaugos srityje (54 proc.), mažiausia - valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikloje (11 proc.).

Vertindama praėjusius metus, lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi, kad daugėja pagrįstų kreipimųsi į tarnybą.

Kasmet augantis kreipimųsi skaičius rodo ne tik padidėjusį žmonių sąmoningumą apie žmogaus teisių apsaugą, bet ir suaktyvėjusį pilietiškumą.

„Kasmet augantis kreipimųsi skaičius rodo ne tik padidėjusį žmonių sąmoningumą apie žmogaus teisių apsaugą, bet ir suaktyvėjusį pilietiškumą. Pastebime, kad daugėja žmonių, kurie klausia ir rūpinasi ne tik dėl savo galimai pažeistų teisių, bet ir dėl pastebėtų reklamų, darbo skelbimų, skirtingų kainų ar sąlygų vyrams ir moterims ir pan. Taip pat džiaugiuosi matydama, kad lygios galimybės ir jų užtikrinimo politika vis dažniau tampa ne naujove, o standartu ir organizuojant įmonės ar organizacijos darbą bei paslaugų teikimą“, - sakė kontrolierė.

Praėjusiais metais tarnyba taip pat daug dėmesio skyrė smurto prieš moteris artimoje aplinkoje problemai.

„Socialine kampanija „Tobula šeima“ kviesta atkreipti dėmesį į skirtingas smurto formas, o kampanija „Palaikyk“ - į tinkamą pagalbos teikimą smurtą patyrusioms moterims jų nekaltinant. Jas kartu pamatė daugiau nei pusantro milijono Lietuvos gyventojų“, - sakoma pranešime.

Anot ataskaitos, 2018 metais daug dėmesio skirta ir informuojant darbdavius, darbuotojus apie lygių galimybių politikos įgyvendinimą kuriant darbo aplinką bei teikiant paslaugas. Teigiama, kad buvo išleisti 3 specializuoti leidiniai su praktiniais patarimais, kaip užtikrinti, kad darbo aplinka sudarytų lygias galimybes visiems, o paslaugos būtų teikiamos atsižvelgiant į visuomenės įvairovę.

2017 m. į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi 757 asmenys. Daugiausia kreiptasi dėl galimos diskriminacijos dėl lyties (312 kartų), amžiaus (98) ir negalios (83), mažiausia - dėl lytinės orientacijos (14) ir religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (24).

„Tikiuosi, kad mūsų kartu su partneriais sukurtas įrankis darbdaviams bus reali pagalba puoselėti lygių galimybių politiką darbo aplinkoje. Ten, kur lygybė ir įvairovė vertinama, darbuotojai ne tik jaučiasi laimingesni, bet ir neša didesnę naudą visai visuomenei“, - pranešime cituojama lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Puslapyje darbdaviai ar jų atstovai ras praktinių pavyzdžių, kaip užtikrinti diskriminacijos prevenciją darbo vietoje, atrinkti naujus ir išlaikyti bei motyvuoti esamus darbuotojus, susikurti įmonės ar organizacijos lygybės planą. Jame taip pat galima prisijungti prie nemokamos nuotolinių kursų programos. Svetainė pateikia pranešimų skaidres ir praktinių patarimų, kuriuos galima naudoti, rengiant mokymus savo įmonėse.

„Svetainėje pateikiama visa esminė informacija, kaip išvengti diskriminacijos apraiškų ir praktiškai įgyvendinti lygias galimybes įvairiose darbo santykių srityse. Tuo pačiu darbdavius ir darbuotojus, norinčius pagilinti savo žinias diskriminacijos prevencijos ir lygių galimybių srityje, kviečiame jungtis prie nuotolinių mokymosi kursų „Lygybės ir nediskriminavimo ABC“, - sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė.

Tyrimai rodo, kad tie darbdaviai, kurie aktyviai taiko lygybės ir nediskriminavimo principus, ne tik kuria socialiai atsakingos įmonės reputaciją, tačiau tampa ir patrauklesniais darbdaviais. Tokios įmonės lengviau pritraukia talentus, geriau supranta savo klientus, kurie priklauso įvairioms visuomenės grupėms, joms paprasčiau sekasi adaptuotis prie darbo rinkos pokyčių.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad įsidarbindami ir dirbdami Lietuvos gyventojai patiria diskriminaciją, o dažniausi jos pagrindai - amžius, negalia ir lytis. Daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų yra asmeniškai patyrę diskriminaciją dėl amžiaus įsidarbindami. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) mano, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija darbo vietoje dėl negalios, o 23 proc. - dėl lyties.

Kampanija, pavadinta „Palaikyk“, siekė atkreipti dėmesį, kad smurtą patiriančios ir pagalbos ieškančios moterys vis dar susiduria su abejingumu ir kaltinimu net iš kai kurių specialistų, turinčių teikti pagalbą. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atlikto tyrimo „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva“ dalyvės remdamosi savo asmeninėmis patirtimis papasakojo, kokiais žodžiais jos buvo sutinkamos skirtingose institucijose.

„Ar kada susimąstei, kokie svarbūs tavo žodžiai pagalbos ieškančiai draugei?“ – klausė socialinė reklama, „Facebook“ ir „YouTube“ peržiūrėta beveik 900 tūkstančių kartų. Joje vaizduojama moteris, kurią dėl patirto smurto kaltina vis kiti personažai: mama, draugė, policininkas, vaiko teisių apsaugos specialistė, kunigas, mediaciją siūlantis teisėjas.

Atsakydama į Seimo narių klausimus A.Skardžiuvienė ne kartą pabrėžė, kad socialinė kampanija nediskredituoja nė vienos iš institucijų, o minėti atvejai nėra pavieniai – tai labai paplitusi kaltinimo praktika.

„Jūs tikrai nesuvokiate klausimų esmės ir dar papildomai apkaltinate institucijas. Kurioje vietoje, kada Bažnyčia, jos atstovai palaikė kokią nors smurto kampaniją ir kokią?“, – kontrolierę užsipuolė konservatorius Jonas Rimas Dagys.

„Žeidžiamos ne institucijos, o tikinčios moterys, kurios kreipiasi į kunigus ir sulaukia ne palaikymo, o tik kaltinimų dėl artimo smurto šeimoje. Tai citatos iš moterų lūpų. Aš tikrai kaip kontrolierė stovėsiu už visas moteris, kurios patiria smurtą ir sulaukia kaltinimų iš kunigų“, – atsakė A. Skardžiuvienė.

Antradienį 50 žmogaus teises ginančių organizacijų pasirašė kreipimąsi Seimo nariams ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Reiškiame gilų susirūpinimą dėl dalies LR Seimo narių reakcijos į kampaniją „Palaikyk“. Šie Seimo nariai imasi kvestionuoti nepriklausomą ombudsmeno instituciją vietoj to, kad parlamentinės kontrolės priemonėmis būtų prisidedama prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo, kviečiant atsakingas institucijas bei plačiąją visuomenę keisti nuostatas ir dalintis informacija apie tai, kaip policija, vaiko teisių apsaugos tarnybos, medikai ir kt. galėtų talkinti mažinant smurto artimoje aplinkoje mastus, nenuvertinant smurto artimoje aplinkoje aukų patyrimo, ir neprimetant joms atsakomybės už patiriamą smurtą. Smurtaujančio asmens elgesys yra jo atsakomybė. Apmaudu, kad šių Seimo narių reakcija atkartoja aukų kaltinimo logiką, kai dėl problemos kaltinamas ne problemos sukėlėjas, tačiau problemą aikštėn iškelianti institucija“, – rašoma kreipimesi.

Dėl socialinės kampanijos „Palaikyk“ kontrolierę anksčiau kvietėsi Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis, grupė Seimo konservatorių frakcijos narių kreipėsi į LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budireinę, prašydami sustabdyti reklamos transliaciją LRT televizijoje.

Kampanija „Palaikyk“ – Prezidentės Dalios Grybauskaitės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalis.

Tyrimą ji pradėjo gavusi skundą dėl galimo lygių galimybių pažeidimo organizuojant šio vandens sporto varžybas, pranešė tarnyba.

Pareiškėjo teigimu, žinomas šalies vandens motociklininkas pakvietė jį dalyvauti Rytų Europos vandens motociklų varžybų rungtyje, kurioje varžosi naujokai. Vyras, vandens motociklais plaukiojantis apie metus, iš karto informavo apie turimą judėjimo negalią ir apribojimus naudojantis tam tikromis apsaugos priemonėmis.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai jis pateikė įrodymus, kad organizatorius pareiškėją patikino, jog papildomų apsaugų jam nereikės, o pagalba užsėsti ant motociklo bus suteikta.

„Atvykus ir pasirengus startui, anot pareiškėjo, vienam valdyti motociklo jam neleista. Argumentuojant saugumo užtikrinimu, su juo prie vairo sėdo dalyvį pakvietęs sportininkas. Nors federacija grąžino pinigus ir padengė kelionės išlaidas, tokia situacija pareiškėją įžeidė“, – teigia tarnyba.

Vyro nepasitenkinimą sustiprino antras bandymas savarankiškai dalyvauti Lietuvos vandens motociklų čempionato finale, klasėje, kurioje mėgėjai varžosi trasoje plaukdami po vieną. Pasak jo, žadėta, kad bus bandoma sudaryti sąlygas jam plaukti, tačiau tik po visų dalyvių, jo rezultato neįtraukiant į oficialią suvestinę.

Pareiškėjas teigia, kad čempionato dieną jis negalėjo užsiregistruoti kaip oficialus dalyvis, tad nedalyvavo ir varžybose.

A. Skardžiuvienė mano, kad ši istorija „verčia dar kartą susimąstyti, kaip visuomenėje vertinama negalia“.

„Viena, kai žmonių su negalia galimybes dalyvauti kokioje nors veikloje apriboja objektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, saugumo reikalavimai. Bet visai kas kita, kai į juos automatiškai žvelgiama kaip į silpnesnius, negalinčius lygiai su kitais dalyvauti įvairiose veiklose“, – sakė ji.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi mama, kuri su vežimėliu judančia dukra negalėjo patekti pas gydytoją dėl nepritaikyto pastato. Dėl to šeima yra priversta naudotis gydymo įstaigomis toli nuo namų.

Pagal Lygių galimybių įstatymą poliklinikos privalo sudaryti sąlygas visiems asmenims gauti tokias pačias paslaugas, nepaisant negalios. Pareigą užtikrinti gydymo įstaigų prieinamumą numato ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Įgyvendinant konvencijos nuostatas, privaloma pašalinti kliūtis jau pastatytuose statiniuose taip, kad žmonės su negalia turėtų galimybę savarankiškai į juos patekti bei laisvai judėti viduje.

A. Skardžiuvienė. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Poliklinikos direktorius Paulius Kibiša teigė, kad problema yra žinoma ir jai pašalinti ieškomi sprendimo būdai. Pasak jo, pagrindinė nepritaikymo priežastis yra finansavimo stygius. Pastatą planuojama suremontuoti 2019 m. pradžioje, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, skirtą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui gerinti.

Įvertinusi visas aplinkybes ir nustačiusi pažeidimą, kontrolierė kreipėsi į Kauno miesto polikliniką su siūlymu nutraukti neveikimą bei sudaryti sąlygas visiems asmenims, nepaisant negalios, gauti sveikatos priežiūros paslaugas.